Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Albinas Bielskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios J. J. skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties, kuria atmestas J. J. skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria kaltinamajai J. J. už neatvykimą į teismo posėdį be pateisinamos priežasties buvo paskirta baudžiamoji prievartos priemonė – 6 MGL dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje J. J. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 209 straipsnį, BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį. Kaltinamajai J. J. neatvykus į Panevėžio apygardos teisme 2018 m. birželio 6 d. 9.00 val. vykusį teisiamąjį posėdį be pateisinamos priežasties, teismas 2018 m. birželio 6 d. nutartimi paskyrė jai procesinę prievartos priemonę – 6 MGL (300 Eur) dydžio baudą.Kaltinamoji J. J. pateikė skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties ir prašydama minėtą baudą panaikinti arba ją sumažinti. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. birželio 27 d. nutartimi kaltinamosios skundą atmetė motyvuodamas tuo, kad kaltinamajai J. J. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, ji įspėta dėl pasekmių, jog pažeidus šį pasižadėjimą gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Tačiau kaltinamoji išvyko į užsienį nepranešusi ir negavusi teismo leidimo išvykti už gyvenamosios vietos ribų, pažeidė paskirtą kardomąją priemonę, be pateisinamos priežasties neatvyko į paskirtą teisiamąjį posėdį, apie kurio laiką ir vietą buvo tinkamai informuota, sutrikdė bylos nagrinėjimą. Be to, kaltinamosios pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jos materialinė padėtis yra bloga.Kaltinamoji J. J. skunde prašo pakeisti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį ir Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutartimi paskirtą 6 MGL baudą sumažinti iki 150,00 Eur.Skunde nurodoma, kad kaltinamoji J. J. dėl asmeninių priežasčių laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 1 d. iki 2018 m. birželio 6 d. buvo išvykusi į užsienį. Kelionės trukmė neviršijo septynių dienų (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 1-306 patvirtintos rekomendacijos dėl kardomųjų priemonių skyrimo ir laikymosi kontrolės 79, 80 punktai), todėl atskiras prašymas išvykti teismui nebuvo teikiamas. J. J. buvo užtikrinta, jog dalyvaus bylos nagrinėjime 2018 m. birželio 6 d., tačiau avialinijų kompanijai netikėtai pakeitus jos skrydžio laiką, į teisiamąjį posėdį ji nespėjo grįžti ne dėl savo kaltės. Kaltinamoji nesiekė sąmoningai vilkinti, trukdyti baudžiamosios bylos nagrinėjimo, o teismo posėdyje negalėjo dalyvauti dėl netikėtai susiklosčiusių, nenumatytų aplinkybių. Kitas teismo posėdis buvo numatytas po savaitės, todėl, kaltinamosios vertinimu, bylos procesas dėl jos neatvykimo į teismo posėdį nebuvo ženkliai užtęstas. Kaltinamoji skunde taip pat teigia, kad jai paskirtoji bauda turėtų būti sumažinta dėl sudėtingos jos turtinės padėties. Jos gaunamos darbinės pajamos, neatskaičius mokesčių, yra 637,61 Eur. Be to, ji turi išlaikytinių, augina nepilnametę dukrą U. J.. Kaltinamosios gaunamos pajamos skiriamos tenkinti nepilnametės dukros poreikius, išlaikyti būstą, užtikrinti gyvybiškai svarbius asmeninius J. J. poreikius sveikatai ir kt. Sumokėjus paskirtąją baudą kaltinamajai ir jos dukrai beveik neliktų lėšų pragyvenimui. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.Kaltinamosios J. J. skundas atmetamas.Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis, kuria atmestas kaltinamosios J. J. skundas dėl Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 6 d. nutarties, kuria jai paskirta baudžiamoji prievartos priemonė, yra teisėta ir pagrįsta. Žemesnės instancijos teismas teisingai įvertino bylos faktus, reikšmingus sprendžiant klausimą dėl kaltinamajai pritaikytos prievartos priemonės – baudos – (ne)panaikinimo ar sumažinimo, baudžiamojo proceso įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 163 straipsnio 1 ir 4 dalys).Byla pirmosios instancijos teismo posėdyje nagrinėjama dalyvaujant kaltinamajam. Kaltinamajam atvykti į teismą privaloma (BPK 246 straipsnio 1 dalis). BPK 247 straipsnyje nustatytos kaltinamojo neatvykimo pasekmės, t. y. jei kaltinamasis neatvyko į teisiamąjį posėdį, daroma posėdžio pertrauka arba bylos nagrinėjimas atidedamas. Teismas turi teisę atvesdinti neatvykusį kaltinamąjį, taip pat paskirti jam kardomąją priemonę arba ją pakeisti griežtesne. BPK 163 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, ar bet koks asmuo, nevykdantis ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo teisėtų nurodymų, duodamų remiantis šiuo Kodeksu ar kitais įstatymais, ar trukdantis tirti bei nagrinėti baudžiamąją bylą, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda, o šiame Kodekse numatytais atvejais – areštu iki vieno mėnesio. Svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastys išvardytos BPK 37 straipsnio 1 dalyje. Tai laisvės atėmimas dėl sulaikymo, suėmimo ar bausmės atlikimo, nutrūkęs susisiekimas dėl epidemijos, priešo užpuolimo, nepaprastai didelio potvynio ar panašios nenugalimos jėgos, išvykimas į tolimąjį plaukiojimą, šaukiamam asmeniui netikėta jo stambaus turto netektis, ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą, šeimos narių ar artimųjų giminaičių mirtis arba staiga susidariusi pavojinga jų gyvybei būklė, šaukimo negavimas arba pavėluotas gavimas. Šis sąrašas nėra baigtinis. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 straipsnio 2 dalis), tačiau ji turi būti pakankamai svarbi, objektyvi ir nepriklausanti nuo neatvykusiojo valios. Nagrinėjamu atveju, priežasčių, kurios pagal baudžiamojo proceso įstatymą galėtų pateisinti kaltinamosios nedalyvavimą pirmosios instancijos teisme vykusiame teisiamajame posėdyje, nėra, jų skunde nenurodė ir kaltinamoji.Kaltinamoji teigia, kad ji 2018 m. birželio 6 d. 9.00 val. vykusiame teismo posėdyje nedalyvavo dėl pateisinamų priežasčių – avialinijoms atidėjus skrydį ji nespėjo laiku grįžti iš kelionės po užsienį, ir ši aplinkybė, anot kaltinamosios, pateisina jos neatvykimą į teismą. Tokie kaltinamosios teiginiai nepagrįsti, todėl atmetami. Pirma, kaltinamoji nei bylą nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui, nei kartu su skundu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik jos išvykimą į užsienį, kelionės laiką, bet ir aplinkybę, kad jos atgalinis skrydis į Lietuvą buvo atidėtas dėl avialinijų kaltės. Antra, net ir tikint kaltinamosios žodiniais paaiškinimais, baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2016 m. lapkričio 25 d. nutarimu J. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, jai išaiškintos šios kardomosios priemonės sąlygų pažeidimo pasekmės. Nepaisant to, kaltinamoji sąmoningai pažeidė šios kardomosios priemonės sąlygas, nes neįspėjusi teismo ir negavusi teismo leidimo išvyko į užsienį. Priešingai nei teigiama kaltinamosios skunde, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1-306 Dėl rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės patvirtinimo 79 ir 80 punktuose įtvirtinta įtariamojo, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pareiga norint išvykti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos ne ilgiau kaip septynioms paroms, raštu (pvz., laišku, registruotu laišku) arba elektroninio ryšio priemonėmis (pvz., elektroniniu paštu, faksu) informuoti, nurodant kitą buvimo vietą ir buvimo joje laiką, ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną arba tyrimui vadovaujantį prokurorą. Jeigu įtariamasis, kuriam paskirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nori išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį, jis turi gauti rašytinį ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimą. Prašyme leisti išvykti ilgiau nei septynioms paroms ar į užsienį turi būti nurodyta kita buvimo vieta ir buvimo joje laikas. Kita vertus, baudžiamoji byla, kurioje J. J. pareikšti kaltinimai pagal BK 209 straipsnį 184 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, perduota nagrinėti teisme, taigi, teismo leidimas jai išvykti į užsienį buvo būtinas. Tačiau kaltinamoji tokio leidimo negavo ir, sąmoningai pažeisdama jai paskirto rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, be teismo žinios ir leidimo išvyko į užsienį. Nepaisant to, jog pagal kaltinamosios aiškinimą, ji į teismo posėdį nespėjo grįžti dėl avialinijų atidėto skrydžio, aplinkybė, kad ji savavališkai išvyko į užsienį, patvirtina išvadą, jog kaltinamosios neatvykimo į teismo posėdį priežastys buvo subjektyvios. Šios priežastys negali būti pripažintos svarbiomis ir pateisinančiomis kaltinamosios nedalyvavimą teisiamajame posėdyje pagal BPK 37 straipsnio 2 dalį, kadangi nėra pakankamai svarbios, objektyvios ir nepriklausančios nuo kaltinamosios valios.Kaltinamoji nepagrįstai teigia, kad dėl jos neatvykimo į teismo posėdį bylos nagrinėjimo procesas nebuvo ženkliai užtęstas. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Pagal BPK 6 straipsnį, teisingumą vykdo tik teismas. Procesui vadovauja teismas ir tik teismas vienintelis gali nustatyti nuo proceso dalyvių nepriklausomą bylos eigą (BPK 241 straipsnis). Teismo darbas turi būti racionalus ir veiksmingas, proceso dalyviams negali būti leidžiama netinkamai naudotis savo procesinėmis teisėmis, vilkinti procesą. Teisėjas, vadovaudamas procesui, likdamas nešališkas, nepažeisdamas rungimosi ir kitų baudžiamojo proceso principų, turi kontroliuoti proceso dalyvių veiksmus procese, siekdamas, kad procesas vyktų koncentruotai ir ekonomiškai (BPK 242¹ straipsnio 1 dalis). Kaltinamoji, neatvykusi į teismo posėdį, sugaišino kitų byloje dalyvaujančių asmenų laiką, sudarė kliūtis teismui užtikrinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą per kuo trumpiausią laiką. Aukštesnės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamajai paskirtos baudos dydis turėtų būti mažinamas dėl sunkios jos materialinės padėties. Nepaisant to, kad J. J. augina nepilnametę dukrą, o darbovietėje gaunamas atlyginimas nėra didelis, iš kaltinamosios paaiškinimų matyti, jog jai užtenka pinigų ne tik vaiko išlaikymui, bet ir kelionėms po užsienį. Tai suponuoja išvadą, kad kaltinamosios materialinė padėtis nėra tokia sunki, kad ji nepajėgtų sumokėti jai paskirtos 6 MGL baudos.Įvertinęs pirmiau aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamosios skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamosios J. J. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.