Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalytės Zlatkuvienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. M. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. M. (toliau – ir pareiškėjas, ir G. M.) skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau- ir Panevėžio AVPK) 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 20-IL-50-00884-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (toliau- ir Leidimas), bei prašė įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus.

Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu jis bei jo atstovas paaiškino, kad pareiškėjui 2016-11-07 buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris galiojo iki 2019-01-02. Tuo metu atsakovas jokių kliūčių Leidimui gauti nenustatė. Pareiškėjas 2020 metų pabaigoje kreipėsi į atsakovą dėl Leidimo išdavimo, tačiau atsakovas Sprendimu atsisakė patenkinti jo prašymą, remdamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu Pareiškėjas nesutinka su Sprendime padaryta išvada, jog jis nėra nepriekaištingos reputacijos asmuo. Nurodė, kad jis Kupiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - ir BK) 272 straipsnio 2 dalyje, bet jo teistumas išnyko. Nuo nusikaltimo padarymo praėjo daugiau kaip 18 metų, nusikaltimą padarė būdamas itin jauno amžiaus (nepilnametis), savo klaidą suprato ir išvadas padarė. Buvęs teistumas užkerta jam kelią bet kada ateityje įgyvendinti savo teises, Leidimo jam neišdavimas šiuo pagrindu yra nepagrįsta bei neproporcinga priemonė, pažeidžianti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Pareiškėjas nurodė, kad jis siekia įsigyti ginklą medžioklei, nuo 2009 metų turi medžiotojo bilietą, yra Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Kupiškio skyriaus narys, charakterizuojamas teigiamai. Konstitucinis Teismas 2020-06-05 nutarimu pripažino, kad GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir netenka teisės įsigyti ir turėti ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Atsakovo priimtas Sprendimas pagrįstas teisės norma, kuri Konstitucinio Teismo pripažinta neteisėta, todėl vien dėl to Sprendimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkinamas.

Ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 20-IL-50-00884-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas grindžiamas GŠKĮ (ginčui aktualiu metu galiojo įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, o pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, remiantis GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nes jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

GŠKĮ reglamentuoja ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Šio įstatymo paskirtis - nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas (GŠKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos. GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies 1 punkte buvo įtvirtinta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuris įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį BK numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad G. M. Kupiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. sausio 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą, numatytą BK 272 straipsnio 2 dalyje (plėšimą), už kurį numatytas laisvės atėmimas nuo ketverių iki dešimties metų, t.y. numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Taigi pareiškėjas Sprendimo priėmimo metu formaliai atitiko GŠKĮ (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas.

Teisėjų kolegija nagrinėjamojoje byloje remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2020 m. birželio 5 d. priimtu nutarimu Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau- ir Konstitucinio Teismo Nutarimas). Konstitucinio Teismo Nutarimu nutarta: 1) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019 m. birželio 28 d., Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.

Konstitucinis Teismas Nutarime konstatavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją (toliau- ir Konstitucija) atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose. Ši teisės norma buvo pakeista tik 2021 04 29 įstatymu Nr. XIV-283 ir šis pakeitimas įsigaliojo nuo 2021 05 05.

Kaip minėta, atsakovas Sprendimu atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. įstatymo Nr. XI-1146 redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Konstitucinis Teismas pripažino, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį, teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.

Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo Sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimas Nr. 20-IL-50-00884-e naikinamas, o Panevėžio AVPK įpareigojamas iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2020 m. birželio 5 d. nutarime Nr. KT103-N7/2020 pateiktus išaiškinimus bei GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalies naujos redakcijos, įsigaliojusios nuo 2021 m. gegužės 5 d., nuostatas.

Pareiškėjas prašo priteisti jo byloje turėtas išlaidas už advokato pagalbą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Pareiškėją nagrinėjamojoje byloje atstovavo advokatas Saulius Kučys pagal 2020 m. spalio 20 d. atstovavimo sutartį. Byloje pateikta 2020-10-20 sąskaita faktūra už teisines paslaugas Nr.039-01-20 bei Swedbank AB mokėjimo nurodymai patvirtina, kad G. M. advokato Sauliaus Kučio kontorai už skundo surašymą bei atstovavimą teisme sumokėjo 500 eurų. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų naujos redakcijos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau- ir Rekomendacijos) 8.2 punktas už skundo surašymą nustato 2,5 koeficientą, o 8.19 punktas už vieną atstovavimo teisme valandą -0,1 koeficientą nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių). Pareiškėjo prašoma priteisti už skundo surašymą bei atstovavimą teisme suma neviršija Rekomendacijų 8.2 p., 8.19 p. nustatyto maksimalaus dydžio, yra adekvati išnagrinėtos bylos apimčiai ir sudėtingumui, todėl ši suma priteistina iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą patenkinti.

Panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 20-IL-50-00884-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“.

Įpareigoti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatą G. M. 2020 m. lapkričio 17 d. prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėti iš naujo.

Priteisti G. M. iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 500 eurų (penkis šimtus eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.