- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-14
- Bylos Nr.
- N-438-225-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės – Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) išnagrinėjo G.C. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimo G.C. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus pareigūnai surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą G.C. už tai, kad jis nevykdė teisėtų Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimų, t. y. 2009 m. gegužės 6 d., 9:00 val., Pramonės g. 21, Utena, UAB „Utenos agrochemija“ patalpose, patikrinus įmonę nustatyta, kad įmonės direktorius G.C. nustatytu terminu, t. y. iki 2009 m. balandžio 30 d. neįvykdė 2009 m. balandžio 3 d. reikalavimo Nr. R1 0140-0933 pirmame punkte apibrėžto nurodymo, t. y. visiškai neatsiskaitė su atleistu darbuotoju A.L., ir tokiais veiksmais pažeidė 2003 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 11 straipsnio 6 dalį, kuri nustato, kad Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimai ir nurodymai yra privalomi, o asmenys, nevykdantys Valstybinės darbo inspekcijos inspektorių reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, jog G.C. jau yra baustas už pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ir ATPK) 41² straipsnio 1 dalyje, padarymą, todėl jo veika protokole kvalifikuota pagal ATPK 41² straipsnio 2 dalį.
II.
Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutarimu G.C. pripažino kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnio 2 dalyje ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio litų baudą.
Teismas konstatavo, jog iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo pašalinti pažeidimus matyti, kad G.C. buvo įpareigotas iki 2009 m. balandžio 30 d. atsiskaityti su atleistu darbuotoju A.L.. Kaip įmonės vadovas G.C. šių įpareigojimų neįvykdė. Teismas akcentavo, kad iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija matyti, kad UAB „Utenos agrochemija“ šiuo metu yra bankrutavusi. Nors bankrutuojančios įmonės statusą ji įgijo tik nuo 2009 m. liepos 23 d., t. y. praėjus trims mėnesiams po Valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyriaus 2009 m. balandžio 3 d. reikalavimo Nr. R1 0140-0933 neįvykdymo, minėtas faktas yra reikšmingas, sprendžiant apie įmonės mokumą bylai aktualiu laikotarpiu ir apie G.C., kaip UAB „Utenos agrochemija“ direktoriaus, galimybę vykdyti savo įsipareigojimus. Teismas pabrėžė, jog kaip matyti iš finansinių UAB „Utenos agrochemija“ dokumentų, įmonė turėjo lėšų ir buvo finansiškai pajėgi atsiaskaityti su atleistu darbuotoju. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad G.C. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41² straipsnio 2 dalyje. Teismas kartu nurodė, jog G.C. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra. Skirdamas G.C. administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis: pažeidėjas nedirba, atsižvelgiant į tai, kad administracinė nuobauda turi padėti pasiekti, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek kiti asmenys nedarytų naujų pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus (ATPK 20 straipsnis). Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas, remdamasis ATPK 30² straipsnio nuostatomis, G.C. skyrė minimalią baudą, numatytą ATPK 41² straipsnio 2 dalies sankcijoje.
III.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G.C. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. nutarimu paskirtą administracinę baudą. Apeliaciniame skunde nurodo, jog šią baudą prašo panaikinti, kadangi neturi lėšų jai sumokėti.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija - Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Utenos skyrius - prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Atsiliepime nurodo, kad G.C. už jo padarytą pažeidimą paskirta 1000 Lt bauda yra optimali ir yra reali prevencinė priemonė įsipareigojimų vykdymo užtikrinimui. Institucijos nuomone, mažesnės baudos skyrimas arba jos visiškas neskyrimas, būtų neadekvatus padarytam pažeidimui, nes nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje nurodyti tikslai, kad pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Baudos panaikinimas už pažeidimus, susijusius su darbuotojo teisių nepaisymu, suponuotų valstybės pareigūno ir teisinės valstybės neveiksmingumą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu G.C. buvo paskirta administracinė nuobauda už padarymą pažeidimo, numatyto ATPK 41² straipsnio 2 dalyje. ATPK 41² straipsnis („Kliudymas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas arba jų reikalavimų nevykdymas“) numato, jog:
„1. Neįleidimas Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų tikrinti pagal jų kompetenciją įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno šimto iki vieno tūkstančio trijų šimtų litų ir pareigūnams – nuo trisdešimties iki devynių šimtų litų.
2. Tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytus pažeidimus, – užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų ir pareigūnams – nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių litų.“
Ginčo dėl šio pažeidimo nėra, teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius paminėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas teigiant, kad paskirta nuobauda yra per griežta.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G.C. buvo paskirta minimali ATPK 41² straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė bauda – vienas tūkstantis litų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog apeliaciniame skunde prašant šią baudą panaikinti dėl lėšų jai sumokėti trūkumo iš esmės prašoma taikyti ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas ir neskirti administracinės nuobaudos.
Šiuo klausimu pažymėtina, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo (neskyrimo), yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnį, šioje byloje nėra. Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodoma aplinkybė (sunki materialinė padėtis, neturėjimas lėšų sumokėti paskirtą administracinę baudą) yra reikšminga tinkamam nuobaudos individualizavimui tik sankcijos ribose.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, ir vien tai, kad tokios pasekmės kils, negali būti vertinama kaip pagrindas nuobaudą sušvelninti. Akivaizdu, jog vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitinka administracinei nuobaudai už padarytą pažeidimą keliamų tikslų.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas G.C. minimalią vieno tūkstančio Lt dydžio administracinę baudą, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei į pažeidėjo asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. įvertino, jog šiuo metu pažeidėjas nedirba ir negauna pajamų. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, o pagrindų taikyti ATPK 301 straipsnio nuostatas ir visai neskirti administracinės nuobaudos nėra.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis ATPK 313 straipsnio 4 dalies nuostatomis, G.C. turi teisę per keturiasdešimt dienų nuo šios apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis į pirmosios instancijos teismą su rašytiniu prašymu išdėstyti jai paskirtos baudos mokėjimą per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgiant į baudos dydį, apelianto turtinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, G.C. apeliacinis skundas atmetamas, o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
n utaria:
G.C. apeliacinį skundą atmesti, o Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.