- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-30
- Bylos Nr.
- 2S-1312-360/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Eugenija Morkūnienė, Bronius Valius
- Skolininkas
- UAB „Gloksinija“
- Kreditorius
- AB „Parex bankas“
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija 122.3; 128.17 (S)
2009 m. rugsėjo 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Savinijaus Katausko, kolegijos teisėjų Eugenijos Morkūnienės, Broniaus Valiaus, rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo skolininkės UAB „Gloksinija“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-13 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB „Parex bankas“ pareiškimą skolininkei UAB „Gloksinija“ dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorius 2009-07-13 prašė priverstinai išieškoti skolą ir areštuoti bankui hipotekos lakštu Nr. 03120060011583, įkeistą nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad pagal 2006-08-30 kreditavimo sutartį Nr. KS/14/696 kreditorius suteikė skolininkei 1 600 000 Lt kreditą, 2007-05-02 pagal papildomą susitarimą papildomai suteikė 680 000 Lt, 2007-10-15 pagal susitarimą papildomai suteikta 120 000 Lt, t. y. iš viso buvo suteikta 2 294 150 Lt suma, kuri 2008-02-14 susitarimo pagrindu konvertuota į 665 704,20 EUR. Bankas 2009-04-20 nutraukė kreditavimo sutartį, susidaręs įsiskolinimas yra 676 612,34 EUR ir 132 Lt kreditoriaus sumokėto žyminio mokesčio.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-07-13 nutartimi prašymą tenkino, t. y. areštavo įkeistą daiktą: administracinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su poilsio patalpomis, pažymėtomis plane 1B3p, bendras plotas 1328,82 kv. m, esantį (duomenys neskelbtini), įspėjo skolininkę ir įkeisto daikto savininkę, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Skolininkė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-13 nutartį ir kreditoriaus prašymą atsisakyti priimti. Nurodo, kad kreditorius yra nesąžiningas ir pažeidė kreditavimo sutarties sąlygas.
Atsiliepimo per teismo nustatytą terminą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad kreditorius ir skolininkė 2006-08-30 sudarė kredito sutartį Nr. KS/14/696, kurios pagrindu buvo nustatyta administracinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 1328,82 kv. m, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Skolininkei nustatytais terminais ir tvarka nevykdant kredito sutarties, kreditorius kreipėsi dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipotekos lakštu Nr. 03120060011583 įkeisto turto. Pirmosios instancijos teismas pradėdamas priverstinio išieškojimo veiksmus areštavo hipotekos lakšte nurodytą turtą.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Pažymėtina, kad bylos, kylančios iš hipotekos teisinių santykių, yra nagrinėjamos ypatingąja teisena, jose teismas veikia kaip vyriausiasis registro tvarkytojas, užtikrinantis ir registro duomenų patikimumą, teisėtumą bei išsamumą. Hipotekos santykių reguliavimas neretai yra susijęs ir su priverstiniu išieškojimu iš skolininko turto, o sprendimą priverstinai parduoti turtą gali priimti tik teismas, todėl daug funkcijų, reikalingų hipotekos santykiams administruoti, yra perduota Hipotekos skyriams apylinkės teismuose. LR CPK XXXVI skyriuje esančios teisės normos reglamentuoja bylų, kylančių iš hipotekos teisinių santykių ir nagrinėjamų ypatingąja teisena, teismingumą, hipotekos registro sistemą, prašymų dėl hipotekos registravimo padavimo tvarką, hipotekos registravimą, hipotekos pabaigą ir t. t. Pareiškimas, pateikiamas pagal LR CPK 558 str. 1 d. nuostatas, iš esmės gali būti vertinamas kaip prašymas areštuoti įkeistą turtą, todėl teismo nutartys, priimtos šio parašymo pagrindu, yra skundžiamos pagal LR CPK 151 str. 1 d. Akivaizdu, kad LR CPK 558 str. 1 d. nustatyta procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises LR CPK 558 str. 3 d. nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo 2009-07-13 nutartimi areštuoti įkeisti žemės sklypai, skolininkai ir įkeistų daiktų savininkai buvo įspėti, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytynių. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 558 str. nustatytų procedūrų reikalavimų.
Skolininkei išaiškintina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (LR CPK 542 str. 1 d.). Šie ginčai spręstini LR CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Šiuo atveju dėl kreditorės nesąžiningumo ir sutarties sąlygų pažeidimo skolininkė gali kreiptis ieškinine tvarka į bendrosios kompetencijos teismą, prie reiškiamų reikalavimų gali prašyti sustabdyti priverstinį skolos išieškojimą.
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės sprendžiant dėl priimtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-07-13 nutartį palikti nepakeistą.