Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 3 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. S..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. A. S., gim. (duomenys neskelbtini), 2014 m. sausio 14 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 150 straipsnio 2 dalį, BK 63 straipsnio 4 dalies pagrindu paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu,– 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė BK 64 straipsnio pagrindu subendrinta su 2012 m. gruodžio 6 d. Panevėžio m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013-02-14, bausmės pabaiga – 2019-02-14.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. S. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatymu numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 36. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 48 iki 36 balų, tačiau joje nedetalizuota, koks yra nustatytas nuteistojo statinis nusikalstamo elgesio vertinimo balas, todėl nėra galimybės įvertinti statinių ir kintančių balų santykį, kintančių balų mažėjimo galimybę ir tuo pačiu pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimą. Pažymėtina, kad net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, nustatyta pažanga taip pat turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegija sutinka, kad nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – nuteistasis A. S. dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, dirba, mokosi, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau tai tik parodo, jog nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, ir šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Juk sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, negali būti vertinama tik svarstymo momentu esamos aplinkybės, tokią galimybę parodo jo elgesys per visą bausmės atlikimo laiką. Kaip jau minėta, individualaus socialinės reabilitacijos plano vykdymas, dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, galiojančių nuobaudų neturėjimas tik rodo, kad nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau šios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. bausmės atlikimo vietos.

7.3. Nuteistajam anksčiau skirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau bausmės atlikimo metu jis 9 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką 8 kartus baustas. Jo padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų laikotarpis apima beveik visą laisvės atėmimo bausmės atlikimo pataisos namuose laiką. Bausmės atlikimo pradžioje nuteistasis sistemingai nesilaikė nustatytos tvarkos (6 pažeidimai), už ką buvo baudžiamas, po nuobaudų skyrimo, jis buvo paskatintas, tačiau ir po paskatinimo nusižengė, paskutinė nuobauda už vidaus tvarkos pažeidimą skirta 2016 m. vasario 5 d., panaikinta prieš laiką tik 2016 m. birželio 27 d. Paskatinimų ir nuobaudų santykis bei jų dinamika rodo, kad nuteistojo A. S. elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir tai neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių.

7.4. Abejonių dėl pakankamos pažangos mažinant nusikalstamos rizikos veiksnius kelia nuteistojo asmenybės ypatumai. Iš socialinės išvados duomenų matyti, kad nuteistojo požiūris į kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas neapibrėžtas, sako, kad laikosi neutraliai, tačiau turi dviprasmišką nuostatą į jį prižiūrinčių pareigūnų priežiūrą. Nuteistasis save vertina gerai, trūkumų nepastebi, apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes, nors sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau tik kalbant apie kitus, o sau pritaikyti to negali. Sutinkamai su Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išlieka aktualūs pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai, nusikalstamo elgesio modelis; netinkamų pažįstamų, draugų pasirinkimas; ne visuomet pasirenkamos tinkamo elgesio strategijos.

7.5. Skunde nuteistasis teigia, kad teismas nepagrįstai vertino nusikaltimus, už kuriuos jau yra nuteistas taip pažeisdamas BVK 2 straipsnio 6 dalies principą. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti jam lygtinį paleidimą, visiškai nepasisakė apie veikas, už kurias jis atlieka bausmę, o vertino išimtinai tik A. S. elgesį ir elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu ir nuteistojo asmenybės ypatumus, galinčius lemti tolesnį jo elgesį. Taigi, teismas jokių įstatymų nuostatų nepažeidė. Tačiau be kita jo, kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. O sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti ne tik nuteistojo elgesį pataisos namuose, tačiau ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Nuteistojo A. S. skunde nurodyti argumentai taipogi nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam, lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Todėl konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. (S.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 11 d. nutartį.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.