Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-10-13 · Byla Nr. A2.6.-9907-818/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-10-13
Bylos Nr.
A2.6.-9907-818/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-09388-2014-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius
Pažeidėjas
R. G.
Advokatai
Konstantinas Mironovas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.6.-9907-818/2014Proceso Nr. 4-68-3-09388-2014-6Procesinio sprendimo kategorija: 45.4., (S) 45.4.5.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. spalio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Edgarui Moroz, dalyvaujant atstovui advokatui Konstantinui Mironovui, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., 2014-07-21 apie 21.01 val., Vilniuje, J.Tiškevičiaus g. 22, PC „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje vairuodamas automobilį „Renault Kangoo“, v/n (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas atbulas, neįsitikino, kad gale yra saugus atstumas ir atsitrenkė į stovintį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), ir abu automobilius apgadino. Iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 106 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. G. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo bei pasitraukimo iš įvykio vietos pripažino ir nuoširdžiai gailisi. Nurodė, kad 2014-07-21 jis vairuodamas automobilį „Renault“ automobilių stovėjimo aikštelėje parkavosi ir elgdamasis kiek neatsargiai kliudė šalia stovintį „VW Passat“. R. G. teigimu, jis kalbėjo su apgadintos transporto priemonės vairuotoju, apgadinimai buvo nežymūs, tik kiek apibrozdintas galinis bamperis, žmonės nenukentėjo. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi. Papildomai paaiškino, kad minėto įvykio metu jo automobilis nebuvo sugadintas. Nurodė, kad šio eismo įvykio metu jis buvo susijaudinęs, nes R. G. tėvas tuo metu sunkiai sirgo, jam reikėjo nuolatinės priežiūros, 2014-08-01 mirė tėvas. R. G. prašo teismo atsižvelgti į tai, jog jo pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo.

Liudytojas N. P. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos vyriausiojo patrulio pareigose. Nurodė, kad 2014-07-21 vakare iš Vilniaus m. OVS buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį, kuris įvyko automobilių stovėjimo aikštelėje šalia parduotuvės „Maxima“ J.Tiškevičiaus gatvėje, Vilniuje. Nuvykus nurodytu adresu atvykusius policijos pareigūnus pasitiko automobilio „VW Passat“ vairuotojas, kuris paaiškino įvykio aplinkybės. Buvo apžiūrėtas „VW Passat“, užfiksuotas galinio bamperio apgadinimas. Iš nukentėjusiojo paaiškinimo liudytojas suprato, jog vairuotojas sėdėjo automobilyje „VW Passat“, į kurį atsitrenkė atbulai važiavęs „Renault“. Vairuotojai pašnekėjo tarpusavyje, R. G. pokalbio metu neįžvelgė jokių apgadinimų bei netrukus išvažiavo. Apgadinimai buvo nežymūs.

Liudytojas V. K. paaiškino, kad jis 2014-07-21 automobilių stovėjimo aikštelėje sėdėjo savo priparkuotame automobilyje „VW Passat“, į kurį važiuodamas atbulas atsitrenkė kitas automobilis „Renault“. Nuo smūgio net sujudėjo „VW Passat“. Išėjęs, priėjo vairuotojas R. G., kuris pasakė, kad nieko nėra ir nuėjo į parduotuvę. V.K. paskambino Bendrojo pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį. Po kiek laiko grįžo R. G., kuris netrukus išvažiavo. Liudytojas V.K. teismui pateikė dokumentus iš autoserviso, iš kurių matyti, jog „VW Passat“ remontas kainavo apie 1500 litų.

Liudytojas D. N. paaiškino, kad sprendimas R. G. atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl padarytų teisės pažeidimų priėmė įvertinęs medžiagoje surinktus duomenis – policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio schemos duomenis, asmenų pirminius paaiškinimus bei kitus dokumentus. Be to, prie medžiagos yra pridėta CD su vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės. Iš esamų duomenų galima daryti išvadą, kad R. G. kalbėjo su automobilio „VW Passat“ vairuotoju, jie nesutarė dėl žalos atlyginimo, ant automobilio „VW Passat“ buvo matyti apgadinimas – pasislinkusi bagažinė. Liudytojo teigimu, šie apgadinimai yra menkaverčiai.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti R. G. kaltę padarius ATP protokole užfiksuotus pažeidimus. Nors pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimo neneigė ir tvirtino, kad pats susidūrimas nebuvo stiprus, todėl būtinumo kviesti pareigūnus nebuvo, tokius jo parodymus patvirtina teisme apklaustų liudytojų – N. P., V.K., D. N. parodymai, šių liudytojų įvykio dieną surašytuose tarnybiniuose pranešimuose bei pirminiuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės. Liudytojas V.K. patvirtino, kad jam sėdint savo automobilyje į automobilio „VW Passat“ galinę dalį atsitrenkė atbulai atvažiavęs „Renault“, smūgis buvo pakankamai juntamas, nes sujudėjo kėbulas. V.K. kalbėjo su R. G., pastarasis apžiūrėjo „VW Passat“, liudytojas jam sakė apie apgadinimą, rodė tą vietą, į kurią atsitrenkė „Renault“. Liudytojai – N. P. bei D. N. nurodė, kad nors ir nežymus, tačiau visgi apgadinimai ant automobilio „VW Passat“ galinės dalies buvo matyti. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus vaizdo įrašą, darytina išvadą, jog R. G. kalbėjo su vairuotoju V.K., apžiūrėjo apgadinimo vietą. Liudytojo D. N. teigimu R. G. suprato, jog dėl jo veiksmų kilo eismo įvykis, jis nepasiliko vietoje bei išvažiavo. Netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų parodymais teismui pagrindo nėra, kad šie liudytojai būtų suinteresuoti bylos baigtimi ar turėtų asmeninių konfliktų su R. G. nenustatyta, pats R. G. tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Be to, vertinant turimas medžiagoje esančias fotonuotraukas bei jose užfiksuotus duomenis, matyti, jog apgadinimų lokalizacija bei pobūdis sutapo.

R. G. veika atitinka ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. sudėtį, pažeidėjas baustinas.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, kad R. G. padarė jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus. Pažeidėjo R. G. kaltė, įvykdusio administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., įrodyta bylos medžiaga: ATPK protokolu Nr.10P-167-14, tarnybiniu pranešimu N. P. bei eismo įvykio vietos schema, liudytojų N. P., D. N., V.Kurakin paaiškinimais, kita bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Šios bylos kontekste pažymėtina, kad R. G. sukeltas eismo įvykis mažareikšmis, jo metu tik nežymiai apgadintas automobilis „VW Passat“, žmonės nenukentėjo. Pats pasišalinimas iš eismo įvykio vietos savaime nesukėlė rimtų pasekmių, nepasunkino eismo įvykio aplinkybių tyrimo ir pažeidėjo nustatymo. Byloje nustatyta viena R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pažeidėjas pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 punktas). Pažeidėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. G. nėra piktybinis pažeidėjas. Pažymėtina ir tai, kad, bylos duomenimis, R. G. turi finansinius įsipareigojimus, pažeidėjo užimamos pareigos glaudžiai susijusius su automobilio vairavimu, todėl jam būtina nuolat naudotis transporto priemone.

Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, apibūdinančias padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, padarinius ir pažeidėjo asmenybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais konstatuoja, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį R. G. paskirtas ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra akivaizdžiai per griežta ir neproporcinga nuobauda, todėl yra pagrindas, pritaikius ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, šios nuobaudos jai neskirti. ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinių nuobaudų tikslai gali būti pasiekti ir švelnesnėmis priemonėmis.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. paskirtos administracinės nuobaudos bendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2001-01-15 konsultacija Nr. 123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 30¹ str., 31 str. 1 d. 1 p., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str. - 287 str., teismas,-

nutarė:

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirti 100 Lt (vieno šimto) baudą.

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini), už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirti 3000 Lt (trijų tūkstančių) baudą.

Vadovaujantis LR ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirti R. G., galutinę bausmę – 3000 (trijų tūkstančių) litų (869 eurų) baudą

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama banke į Vilniaus miesto Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6030.

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius