Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2021-11-04 · Civilinė byla Nr. e2-7104-1141/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-11-04
Bylos Nr.
e2-7104-1141/2021
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-01968-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Enrika Janušonienė
Ieškovas
A. J. M.
Atsakovas
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „VH Tech Lietuva“
Advokatai
Renata Tatol
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7104-1141/2021Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01968-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.2.13 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 4 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Enrika Janušonienė,sekretoriaujant Gitanai Jasilionienei,dalyvaujant ieškovo A. J. M. atstovei advokatei Renatai Tatol,

atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui Rimgaudui Kvikliui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. M. ieškinį atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl savavališkos statybos akto ir privalomųjų nurodymų panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „VH Tech Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Ieškovas A. J. M. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. liepos 1 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas panaikinti atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovė): 1) 2021 m. gegužės 14 d. privalomąjį nurodymą nevykdyti jokių statinio ar jo dalies statybos darbų (toliau ­– ir Nurodymas nevykdyti statybos darbų); 2) 2021 m. gegužės 14 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – ir Nurodymas pašalinti statybos padarinius); 3) 2021 m. gegužės 15 d. Savavališkos statybos aktą. Prie ieškinio ieškovas pridėjo prašomus panaikinti atsakovės dokumentus, iš kurių matyti, kad Savavališkos statybos akto data yra 2021 m. gegužės 14 d., todėl ieškovo nurodyta minėto akto 2021 m. gegužės 15 d. data laikytina rašymo apsirikimu.

2. Ieškovas nurodė, kad 2020 m. rugsėjo 25 d. rekonstravo (duomenys neskelbtini) esančiame žemės sklype dar 2007 metais įrengtą nuotekų tinklą, t. y. atsisakė esamo nuotekų surinkimo rezervuaro ir vietoj jo įrengė nuotekų valymo įrenginį, kurį prijungė prie gyvenamojo namo esamo 110 mm diametro nuotekų šalinimo vamzdžio. Atsakovė apkaltino ieškovą tuo, kad ieškovas esą pastatė naują statinį, tačiau inžinerinis statinys yra ne tik minėtas įrenginys, bet visa nuotekų šalinimo sistema (tinklas), t. y. įrenginys ir vamzdis. Ieškovas taip pat nurodė, kad inžinerinis statinys, kurio vamzdžio diametras yra 110 mm priskirtinas prie I grupės nesudėtingų (inžinerinių) statinių kategorijos, kuriai statybos leidimas nereikalingas.

Atsiliepimas

3. Atsakovė atsiliepime prašė ieškovo reikalavimų netenkinti. Atsakovė pastebėjo, kad ieškovas pastatė naują inžinerinį statinį (nuotekų valymo įrenginį) kitoje vietoje nei buvo ankstesnis nuotekų surinkimo rezervuaras, todėl ieškovas klaidingai tvirtina, kad ne pastatė naują statinį, o tik rekonstravo senąjį rezervuarą. Atsakovė nurodė, kad ieškovas klaidingai sutapatina savo naują įrenginį su žemės sklype įrengta nuotekų šalinimo sistema. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovo naujai pastatytas nuotekų valymo įrenginys yra II grupės, kitos paskirties inžinerinis statinys, nepriklausantis inžineriniams tinklams, kurio statybai ieškovas privalėjo turėti statybą leidžiantį dokumentą. Savavališkai pastatytą statinį draudžiama naudoti.

4. Ieškovas dublike pažymėjo, kad nuotekų valymo įrenginys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 16, 17 dalimis, nelaikytinas atskiru (savarankišku) inžineriniu statiniu, o yra tokio statinio (tinklo) sudedamoji dalis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, jog pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR „Statinių klasifikavimas“) 3 lentelės 2.2 punktą, nuotekų tinklai, kurių išorinis skersmuo mažesnis arba lygus 160 mm yra priskiriami I grupės nesudėtingiems (inžineriniams) statiniams. Ieškovas taip pat paaiškino, kad šiuo atveju vykdė žemės sklype jau esamo nesudėtingo inžinerinio statinio rekonstrukciją, pakeisdamas esamo statinio dalies – nuotekų šalinimo technologinio vamzdyno – išorės matmenis (ilgį) ir tai atitinka ne tik Statybos įstatyme nustatytą statinio rekonstravimo sąvoką, bet ir Statybos techninio reglamento 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ (toliau – STR „Statinio statybos rūšys“) 9 punkte pakeiktą statinio rekonstravimo tikslo apibrėžimą.

5. Atsakovė triplike pažymėjo, kad ieškovas 2020 m. rugsėjo 25 d. atliko nuotekų kaupimo rezervuaro griovimo ir nuotekų šalinimo vamzdžio dalies atjungimo ir užaklinimo darbus bei naujo įrenginio prijungimą prie gyvenamojo namo nuotekų šalinimo vamzdžio likusios dalies, taip pakeisdamas valymo įrenginio vietą. Atsakovė taip pat pažymėjo, kad pagal STR „Statinio statybos rūšys“ 8.3 punktą, naujo statinio statybos tikslai – nutiesti naujus inžinerinius tinklus naujose trasose, neatsižvelgiant į jų paskirties sąsajas su esamomis komunikacijomis. Be to, atsakovė pastebėjo, kad statytojas gali remontuoti ar rekonstruoti tik tokį statinį, kurio statyba yra užbaigta ir kuris yra įregistruotas nekilnojamojo turto (toliau – NT) registre, o ieškovo anksčiau įrengti nuotekų tinklai ir rezervuarai nebuvo įregistruoti NT registre.

Šalies argumentai

6. Ieškovas 2021 m. spalio 14 d. pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovės 2 000 Eur + PVM išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

7. Teismo posėdyje ieškovo atstovė palaikė ieškinio ir dubliko argumentus, prašė ieškinį tenkinti. Atsakovės atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimo ir tripliko argumentus, prašė ieškinį atmesti.

8. Trečiasis asmuo UAB „VH Tech Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, 2021 m. spalio 15 d. pateikė teismui prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant teismo posėdyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

9. Byloje keliamas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento būtinumo ieškovui jam priklausančiame žemės sklype prie nuotekų šalinimo vamzdžio prijungus buitinių nuotekų biologinį valymo įrenginį.

10. Ieškovo ginčijami savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai priimti 2021 m. gegužės 14 d., todėl šiame sprendime nurodomos teisės normų redakcijos, galiojusios nurodytų ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu.

11. Statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius architektūros reikalavimus, trečiųjų asmenų interesų apsaugos reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrimų, statinių projektavimo, statinių projektų ir statinių ekspertizės, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

12. Kai pagal teisės aktų nuostatas yra privalomas statybą leidžiantis dokumentas, teisė būti statytoju gali būti įgyvendinama tik turint tokį dokumentą (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktas), todėl tokiais atvejais statytojas (užsakovas) privalo jį gauti įstatymo nustatyta tvarka (Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Priešingu atveju – be galiojančio statybą leidžiančio dokumento, kai jis privalomas, – statyba yra savavališka ir įstatymo draudžiama (Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis).

13. Ieškovo nuomone, 2020 m. rugsėjo 25 d. atliktiems darbams vykdyti statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, todėl atsakovė nepagrįstai konstatavo savavališką statybą ir privalomuoju nurodymu nepagrįstai reikalauja pašalinti naują nuotekų valymo įrenginį.

14. Iš byloje ginčijamo atsakovės surašyto Savavališkos statybos akto turinio matyti, kad atsakovė ieškovo įrengtą nuotekų valymo įrenginį kvalifikavo kaip II grupės nesudėtingą statinį, kurio statybai privalomas leidimas statyti naują statinį.

15. Pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1 punktą, leidimas statyti naują statinį išduodamas naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais.

16. Ieškovas byloje ginčija atsakovės išvadą, kad naujai įrengtas nuotekų valymo įrenginys (kilnojamasis daiktas) apskritai yra statinys.

17. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalį, statinys – tai nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus. Iš byloje ginčijamo Savavališko statybos akto turinio matyti, kad atsakovė ieškovo įrengtą naują nuotekų valymo įrenginį kvalifikavo kaip II grupės nesudėtingą statinį, vadovaudamasi STR „Statinių kvalifikavimas“ 3 lentelės 3.14 punktu.

18. STR „Statinių kvalifikavimas“ 2 ir 3 lentelėse pateikiamas nesudėtingųjų statinių sąrašas, o 3 lentelėje pateikiamas nesudėtingųjų inžinerinių statinių sąrašas (susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kiti inžineriniai statiniai). Prie nesudėtingųjų inžinerinių statinių priskiriami nuotekų šalinimo tinklai, priklausomai nuo kurių išorinio skersmens, jie yra laikomi I arba II grupės statiniais. Ieškovas naujai įrengtą nuotekų valymo įrenginį vertina kaip I grupės nuotekų šalinimo tinklo, kurio išorinis skersmuo mažesnis arba lygus 160 mm, sudėtinę dalį, o atsakovė jį kvalifikuoja kaip savarankišką inžinerinį statinį, t. y. II grupės inžinerinį statinį, numatytą minėtos 3 lentelės 3.14 punkte – „nuotekų valyklos ir nuotekų kaupimo rezervuarai“. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad iš STR „Statinių kvalifikavimo“ 3 lentelės matyti, jog nuotekų šalinimo tinklai ir nuotekų valyklos yra laikomi savarankiškais inžineriniais statiniais, t. y. nuotekų valyklos nėra laikomos nuotekų šalinimo tinklų sudedamąją dalimi, o yra atskiras II grupės inžinerinis statinys nesudėtingųjų inžinerinių statinių sąraše. Taigi, nagrinėjamu atveju vertintina, ar atsakovė ieškovo įrengtą (sumontuotą) nuotekų valymo įrenginį pagrįstai priskyrė prie nuotekų valyklos, kuriai būdingi minėtos 3 lentelės 3.14 punkte nurodyti techniniai parametrai, susiję su valyklos našumu (5 m³ per parą ir mažiau).

19. Iš byloje esančio trečiojo asmens UAB „VH Tech Lietuva“ komercinio pasiūlymo ieškovui matyti, kad biologinio nuotekų valymo įrenginio „VH6 Premium“ našumas yra 0,81 m³ per dieną. Taigi, minėtas įrenginys atitinka 3.14 punkte nurodytus techninius parametrus. Dėl ieškovo argumentų, susijusių su tuo, kad ginčo įrenginys yra kilnojamasis daiktas (apskritai nėra statinys), teismas pažymi, kad nuotekų valymo įrenginys po jo sumontavimo tampa nekilnojamuoju daiktu – nuotekų valykla, todėl atsakovė pagrįstai jį kvalifikavo kaip II grupės inžinerinį statinį.

20. Trečiojo asmens UAB „VH Tech Lietuva“ atlikti nuotekų valymo įrenginio montavimo darbai laikytini statybos darbais, nes pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalį, statybos darbai – tai, be kita ko, darbai, atliekami statant (montuojant, tiesiant) naują statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo darbai). Taigi sumontuotas nuotekų valymo įrenginys laikytinas statiniu Statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalies prasme.

21. Iš ginčijamo Savavališkos statybos akto turinio matyti, kad atsakovė konstatavo, jog minėtam inžineriniam statiniui statyti (t. y. nuotekų valymo įrenginiui sumontuoti ir paleisti) buvo būtinas statybą leidžiantis dokumentas pagal Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 3 priedo 1.5 punktą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad nuotekų valymo įrenginio montavimo darbai buvo atlikti 2020 m. rugsėjo 25 d., todėl šiuo atveju reikšminga tuo metu galiojusi STR redakcija. Minėto STR 3 priedas reglamentuoja atvejus, kada privalomas statybą leidžiantis dokumentas naujo nesudėtingojo statinio statybai, rekonstravimui, statinio kapitaliniam ar paprastajam remontui. Šio priedo 1.5 punkte numatyta, kad leidimas statyti naują statinį privalomas statant II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskirtas nuotekų valyklas ir (ar) nuotekų kaupimo rezervuarus. Pažymėtina, kad toks teisinis reguliavimas galiojo ne tik statybos darbų (įrenginio montavimo ir paleidimo) atlikimo metu, tačiau ir Savavališkos statybos akto surašymo metu, be to, toks reikalavimas yra taikomas ir pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas leidimo atlikti nuotekų valymo įrenginio (nuotekų valyklos) statybos (montavimo ir paleidimo) darbus neturėjo.

22. Apibendrindamas tai, kas buvo išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovės priimti Savavališkos statybos aktas ir privalomieji nurodymai yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos panaikinti ieškinyje nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas. Atmetus ieškinį, nėra pagrindo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

23. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 3,67 Eur, t. y. išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi ir 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Ieškovo A. J. M. ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Enrika Janušonienė