Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas DaugėlaTeisėja Violeta BalčiūnienėBaudžiamoji byla Nr. 1A-412-458/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21805-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.3; 2.4

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios K. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 str. 4 d., ir jai skirta trisdešimt parų arešto, bausmę atliekant areštinėje. Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – dvidešimt parų arešto.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B. nuteista už tai, kad ji 2015 m. balandžio 16 d., apie 15.30 val., būdama parduotuvėje „Avitela“, esančioje Taikos pr. 19, Klaipėdoje, iš buitinės technikos skyriaus pagrobė 139,99 eurų vertės elektrinį peilių galąstuvą „Chef¢s Choise M 120“. Tokiu būdu K. B. pagrobė nedidelės vertės svetimo turto, priklausančio UAB „Avitelos prekyba“, už 139,99 eurus.

Posėdžio metu nuteistoji K. B. ir jos gynėjas advokatas Alvydas Kvaščevičius prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Prokuroras Simonas Genys prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 str. 3 d. numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Pirmosios instancijos teismas padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios kaltės, pati nuteistoji nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prisipažįsta padariusi nusikalstamą veiką, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistosios kaltės nepasisako (BPK 320 str. 3 d.).

Nuteistoji K. B. prašo sušvelninti paskirtą bausmę, tačiau teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino bei pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Pirmosios instancijos teismas motyvavo arešto bausmės ir jos dydžio skyrimą, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistosios asmenybę, jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

K. B. įvykdė baudžiamąjį nusižengimą. Apylinkės teismas skirdamas bausmę įvertino aplinkybę, kad žala parduotuvei nepadaryta, tačiau pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistoji ne kartą teista už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, 33 kartus bausta administracine tvarka už smulkų svetimo turto pagrobimą. Šie duomenys parodo nuteistosios asmenybės pavojingumą, įžūlumą, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad ji linkus nuolat nusikalsti, daryti turtinius nusikaltimus vieną po kito, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, keisti gyvenimo būdo.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nurodo, kad visiškai prisipažino, gailisi. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos skiriant bausmę neperžengiant sankcijos ribų bei pritaikant BK 64¹ str. nuostatas ir sumažinant nuteistajai bausmę dar vienu trečdaliu.

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistosios asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad K. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį, nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta, todėl ją dar labiau švelninti nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniam teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos, kurią teikė advokatas Alvydas Kvaščevičius, išlaidų, kurioje nurodoma, kad vadovaujantis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. įsakymu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011), 4 p., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas sudaro 17,37 eurų, ir prašė šias išlaidas priteisti iš nuteistosios K. B.. Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal BPK 51 str. 3 d. paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. bei atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 str., nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu yra privalomas, nagrinėjamu atveju antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistosios būtų nepagrįstas, todėl prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistosios K. B. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą iš K. B. priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurios sudaro 17,37 eurų, atmesti.