Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-10-22 · Administracinė byla Nr. I-7338-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-10-22
Bylos Nr.
I-7338-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01225-2015-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Mefodija Povilaitienė, Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
L. T.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-7338-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-01225-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.6.3.1; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Donato Vansevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. T. skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja L. T. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (b. l. 1–18) ir patikslintu skundu (b. l. 29–46), kuriame prašė: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas) su prašymu ištirti ar: Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1821 ir Laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XII-92 pakeistas 15 str. neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23, 29, 30 ir 52 straipsniams, teisinės valstybės, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių, teisingumo ir proporcingumo principams; ar 2014-05-15 Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymas Nr. XII-886 (toliau – ir Kompensavimo įstatymas) ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti turtinių paradimų, atsiradusių taikant Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. dėl sumažintų valstybinių pensijų, tame tarpe valstybinių pareigūnų ir karių pensijų, kompensavimo tvarkos aprašą už nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovė, VRM) 2015-02-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir skundžiamas sprendimas); 3) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos VRM, 5 487,386 Eur neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir pensija), susidariusios nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Pareiškėja nurodo, jog nuo 1999-04-19 jai buvo paskirta pensija 1 802,19 Lt, kuri nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama sumažinta, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. ir 15 str. Siekdama apginti savo pažeistas teises pareiškėja kreipėsi į VRM prašydama išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. VRM skundžiamu sprendimu atsisakė išmokėti pensijos nepriemoką. Pareiškėja mano, jog toks sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes į VRM ji kreipėsi tik dėl 5 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos, tačiau VRM atsisakė nagrinėti pareiškėjos prašymą tuo pagrindu, kad Konstitucinis Teismas Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. pripažino neprieštaraujančiu Konstitucijai.

Grįsdama savo skundą pareiškėja vadovaujasi Konstitucinio Teismo nutarimais, Konstitucijos nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika.

Šalies argumentai

Pareiškėja mano, jog Kompensavimo įstatymo 6 str., kuriuo Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti sumažintų valstybinių pensijų kompensavimo tvarkos aprašą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Grįsdama šį prašymą pareiškėja remiasi Konstitucinio Teismo praktika bei tuo, jog Kompensavimo įstatymo 6 str. nėra nustatomi visi kompensavimo mechanizmo būtini elementai, o numatyta tik įvertinti galimybę nustatyti tokį kompensavimo mechanizmą. Be to, Pensijų kompensavimo įstatyme nustatytas kompensavimo mechanizmas tik senatvės ir invalidumo pensijų gavėjams. Pareiškėja taip pat remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika.

Pareiškėja mano, jog Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. galiojimo pratęsimas iki 2013 m. yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes nuo 2011 m. iki 2013 m. tik valstybinės pensijos buvo mokamos sumažintos, kai tuo tarpu kitos socialinės išmokos buvo mokamos nesumažintos.

Pareiškėja mano, jog terminas skundo paduoti turėtų būti skaičiuojamas nuo Kompensavimo įstatymo įsigaliojimo (2014-05-15).

Atsiliepimas

Atsakovė VRM, kuri atstovauja ir Lietuvos valstybę, atsiliepime (b. l. 74) į skundą nurodo, kad su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovė VRM nurodo, kad pareiškėjai pensija buvo mažinama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas, kurios Konstitucinio Teismo nutarimu buvo pripažintos neprieštaraujančiomis Konstitucijai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir VRM sprendimo, kuriuo atsisakyta išmokėti valstybinės pensijos nepriemoką, panaikinimo.

Nustatyta, kad pareiškėjai paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą (b. l. 86), vadovaujantis Laikinojo įstatymo nuostatomis nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 buvo mokama sumažinta, todėl pareiškėja 2015-01-26 kreipėsi į VRM (b. l. 74), kuri 2015-02-09 sprendime (b. l. 20) nurodė, kad jos prašymas yra išnagrinėtas ankstesniais VRM sprendimais, todėl atsisakė jį nagrinėti. Prie šio sprendimo VRM pateikė Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-03-04 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 21–22), iš kurios matyti, kad valstybinė pensija pareiškėjai buvo perskaičiuojama pagal Laikinojo įstatymo 4 str. (nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31) (b. l. 21–22).

Pažymėtina, kad Laikinojo įstatymo pirminės redakcijos 15 str. buvo nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus 16 str., įsigalioja 2010-01-01 ir galioja iki 2011-12-31, tačiau 2011-12-20 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymą, kuriuo valstybinėms pensijoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2012-12-31, o 2012-12-20 Lietuvos Respublikos Seimo priimtu Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymu – iki 2013-12-31.

Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nurodyta, kad paskirtos ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. nustatyta tvarka apribotos valstybinės pensijos (pareigūnų ir karių – kartu su mokamu valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedu) ir rentos, nurodytos šio įstatymo 1 str. 2 d. 1 ir 3 p., bei valstybinės socialinio draudimo našlių pensijos perskaičiuojamos taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę. Jeigu tas pats asmuo gauna dvi arba daugiau šioje dalyje nurodytų išmokų, apskaičiuojant naują mokėtiną kiekvienos išmokos dydį, visos gaunamos išmokos sumuojamos ir perskaičiuojamos, išmokų sumai taikant atitinkamą koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 1 priede nurodytą formulę.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, neprieštaravo Konstitucijai.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad toks ginčijamas teisinis reguliavimas, pagal kurį buvo nustatytas ilgesnis sumažintų valstybinių pensijų, paskirtų ir mokamų iš valstybės biudžeto pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, mokėjimo terminas nei kai kurių kitų sumažintų socialinių išmokų, valstybinių socialinio draudimo pensijų, mokėjimo terminas, vertintinas kaip valstybinių pensijų mažinimas didesniu mastu atsižvelgiant į kitokią, nei kitų socialinių išmokų (senatvės ir invalidumo pensijų), šių pensijų prigimtį ir pobūdį, t. y. kaip objektyviai pateisinamas skirtingų kategorijų pensininkų (valstybinių pensijų ir valstybinio socialinio draudimo pensijų gavėjų) skirtingas traktavimas, kuriuo savaime nepažeidžiamos pensijų tos pačios kategorijos pensininkams dydžių proporcijos.

Kadangi Konstitucinio Teismo 2015-05-14 nutarimu pripažinta, jog Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymai, priimti 2011-12-20 ir 2012-12-20, kuriais buvo pratęstas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas, neprieštaravo Konstitucijai, sumažinta valstybinė pensija pareiškėjai pagal Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus, priimtus 2011-12-20 ir 2012-12-20, galėjo būti mokama. Kaip matyti, Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarimu išsprendė iš esmės tokį patį klausimą kaip ir pareiškėjos šiame skunde nurodytame prašyme kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Laikinojo įstatymo 15 str. galiojimo pratęsimo, todėl teismui nėra jokio pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą ir stabdyti šią bylą iki Konstitucinis Tesimas išnagrinės prašymą. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Kompensavimo įstatymas ta apimtimi, kuria Lietuvos Respublikos Vyriausybei nėra siūloma parengti ir patvirtinti turtinių paradimų, atsiradusių taikant Laikinojo įstatymo 4 str. ir 5 str. dėl sumažintų valstybinių pensijų, tame tarpe valstybinių pareigūnų ir karių pensijų, kompensavimo tvarkos aprašą už nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31, neprieštarauja Konstitucijos 23, 52 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Kaip nurodyta anksčiau, atsižvelgiant į tai, jog valstybinė pensija pareiškėjai buvo mokama sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 4 str., kuris buvo nepripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, nėra pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Kompensavimo įstatymo 6 str. prieštaravimo Konstitucijai. Be to, pažymėtina, jog pareiškėjai sumažinta valstybinė pensija nagrinėjamu atveju buvo sumažinta tik pagal 4 str., todėl VRM skundžiamu sprendimu pagrįstai nurodė, kad pareiškėjai valstybinė pensija neišmokėta pagrįstai. Pažymėtina, jog klausimas dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo pareiškėjos atžvilgiu jau yra išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje. Be kita ko, pažymėtina, jog pareiškėjos skundžiamas sprendimas yra informacinio pobūdžio ir kaip teisingai nurodė VRM, pareiškėjos prašymas buvo išnagrinėtas 2013-04-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-01-15 rašte Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šie dokumentai pareiškėjai sukelia teisines pasekmes, tačiau jų pareiškėja neginčija. Kita vertus, iš skundo turinio matyti, jog pareiškėja siekia apginti 2013-04-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-01-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeistas teises, tačiau šių raštų panaikinti taip pat nėra pagrindo dėl anksčiau minėtų aplinkybių (Laikinojo įstatymo 4 str. pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, o klausimas dėl Laikinojo įstatymo 5 str. taikymo jau išnagrinėtas kitoje administracinėje byloje).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal Laikinojo įstatymo 4 str., Laikinojo įstatymo 15 str. pakeitimo įstatymus ir panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2015-02-09 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjos L. T. skundą atmesti.

Šis sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Rytis KrasauskasMefodija PovilaitienėDonatas Vansevičius