Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo ir žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. V., (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu esantis (duomenys neskelbtini) kalėjime, vedęs, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, daug kartų teistas, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį – 30 parų arešto bausme (nuosprendis neįsiteisėjęs);

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis R. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, gailėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos ir parodė, kad turi priklausomybę narkotinėms medžiagoms, joms reikėjo pinigų, o jis nedirbo, reikėjo pinigų ir maistui, nemanė, kad pakenks parduotuvei, vagystės aplinkybių neprisimena, bet sutinka su pavogtų prekių verte, tai, o ir ką nurodė prokurorė yra teisinga, yra filmuota medžiaga. Sutiko su civiliniu ieškiniu, įsipareigojo atlyginti padarytą žalą.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

2024 m. rugpjūčio 22 d. apklaustas R. V. pilnai prisipažino ir parodė, kad 2024 m. balandžio 24 d. užėjo ir iškart nuėjo į pranešime apie įtarimą nurodytos parduotuvės „IKI“, adresu (duomenys neskelbtini), alkoholių skyrių, paėmė alkoholio tarą, įsidėjo į pirkinių krepšį, pridengė alkoholį kitomis maisto prekėmis, tiksliai nepamena kokiomis, priėjo prie išėjimo, persidėjo iš krepšio į savo pirkinių maišelį alkoholio tarą ir pasišalino palikęs krepšelį su maisto prekėmis parduotuvėje. Vogė, nes yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir reikėjo pinigų joms nusipirkti (t. 1, b. l. 49).

2024 m. gegužės 10 d. UAB „IKI Lietuva“ pareiškime dėl prekių vagystės nurodyta, kad šių metų balandžio 24 d., apie 14.58 val., „IKI“ parduotuvėje, (duomenys neskelbtini), nežinomos tapatybės vyras (apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, žilų plaukų, praplikusiu viršugalviu, vilkintis juodos spalvos, trumpą striukę su gamintojo „Nike“ ženklu kairėje krūtinės pusėje, užsimovęs tamsiai mėlynos spalvos kelnes su gamintojo „Nike“ ženklu ant kairės pusės šlaunies, apsiavęs juodos spalvos batus su juostelėmis šonuose ir tos pačios spalvos padais) paėmė ir sudėjo į pirkiniams skirtą krepšelį 1-ą 0,75 l talpos butelį šampano dėžutėje ,,Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“, kurio pardavimo kaina 44,95 Eur; 3-is 0,7 l talpos butelius viskio „Tenjaku“, vieno pardavimo kainą 32,95 Eur, visų bendra pardavimo kainą 110,85 Eur, 4-rias neidentifikuotas prekes, po ko, apie 15.03 val., šias prekes persidėjo į maišelį su užrašu „Šilas“, į striukės kišenę ir pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs. Įmonei padaryta 155,80 Eur turtinė žala. Prie pareiškimo pridėtas parduotuvės nuostolių nurašymo aktas dėl 1-o 0,75 l talpos butelio šampano dėžutėje ,,Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“, kurio pardavimo kaina 44,95 Eur; 3-jų 0,7 l talpos butelių viskio „Tenjaku“. (t. 1, b. l. 7, 10).

2024 m. birželio 11 d. liudytoju apklaustas V. G. (V. G.) parodė, kad dirba UAB „E“ (duomenys neskelbtini), peržiūri „IKI“ parduotuvių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Gavo pranešimą iš „IKI“ parduotuvės, adresu (duomenys neskelbtini), kad pas juos yra alkoholio prekių trūkumas. Peržiūrėdamas minėtos parduotuvės vaizdo stebėjimo kamerų įrašus pastebėjo, kad 2024 m. balandžio 24 d. 14.58 val., parduotuvėje vyras (apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, žilų plaukų, praplikusiu viršugalviu, vilkintis juodos spalvos, trumpą striukę su gamintojo „Nike“ ženklu kairėje krūtinės pusėje, užsimovęs tamsiai mėlynos spalvos kelnes su gamintojo „Nike“ ženklu ant kairės pusės šlaunies, apsiavęs juodos spalvos batus su juostelėmis šonuose ir tos pačios spalvos padais), kurį atpažįsta kaip R. V., dėl kitų jo vagysčių „IKI“ parduotuvėse ir tai, kad teko jį ne kartą asmeniškai sulaikyti, paėmė ir įsidėjo į pirkiniams skirtą krepšelį vieną 0,75 l talpos butelį šampano dėžutėje ,,Moet & Chandon Champagne Brut Imperial“, tris 0,7 l talpos butelius viskio „Tenjaku“, keturias neidentifikuotas prekes ir 15.03 val. persidėjęs paimtas prekes į maišelį su užrašu „Šilas“ ir striukes kišenę – pasišalino iš parduotuvės nesusimokėjęs (t. 1, b. l. 23–24).

2024 m. birželio 11 d. surašytas įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame nurodoma, kad apžiūros objektas yra parduotuvė „IKI“, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 18, 20–21).

2024 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodoma, kad apžiūros objektas yra įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašai, pateikti UAB „IKI Lietuva“ atstovo. Vaizdo įraše, pavadinimu „D04_20240424145558“, matoma, kaip parduotuvėje laikotarpiu nuo 15.03.20 iki 15.05.09 val. asmuo (vidutinio kūno sudėjimo, vilkintis tamsios spalvos megztinį su gobtuvu, juodos spalvos striukę, užsimovęs tamsios spalvos kelnes, apsiavęs tamsios spalvos „Adidas“ sportbačius, per petį užsidėjęs tamsios spalvos tašę) atsitūpęs kavos skyriuje tarp kavos ir sėklų lentynos į baltos spalvos daugkartinį maišą įsidėjo penkis alkoholio butelius, vieną kavos pakuotę. Atsistojęs, įsidėjo dar vieną butelį, tada įsidėjo baltos spalvos maišiuką į savo kairės pusės kišenę, po ko ėjo link išėjimo iš parduotuvės. Išeidamas paliko pirkinių krepšelį prie lentynos ir dešinėje rankoje laikydamas pilną pirkinių maišą greitai išbėgo iš parduotuvės. Vaizdo įrašuose, pavadinimais „D16_ 20240424145642“, „D01_20240424145648“, matyti, kaip laikotarpiu nuo 14.58.10 iki 15.00.32 val., asmuo parduotuvės alkoholio skyriuje nuo lentynų paėmė ir įsidėjo į pirkinių krepšelį tris alkoholio butelius, tada priėjęs prie šaldytuvo, iš jo irgi paėmė ir įsidėjo į pirkinių krepšelį vieną butelį, tada minėtame skyriuje nuo viršutinės lentynos paėmė vieną šampano butelį ir energetinį gėrimą (fiksuota tik vaizdo įraše, pavadinimu „D16_20240424145642“), po ko šampano butelį taip pat įsidėjo į pirkinių krepšelį. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 33–38).

2024 m. birželio 11 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamą veiką padariusio asmens nustatymo nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo eigoje buvo išplatintos įtariamo asmens nuotraukos Vilniaus apskrities policijos pareigūnų naudojamame „Viber“ programos asmenų paieškos grupėje. Iš policijos pareigūnų gauta informacija, kad nuotraukose yra R. V., gimęs (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad apklaustas liudytojas V. G. parodė, jog atpažino asmenį, įvykdžiusį vagystę, kaip R. V.. Todėl traktuotina, kad vagystę padarė R. V. (t. 1, b. l. 39).

2024 m. birželio 11 d. surašytame tarnybiniame pranešime dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, nurodyta iš esmės analogiška informacija aukščiau įvardijamame tarnybiniame pranešime (t. 1, b. l. 40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus BPK 20 straipsnyje numatyta tvarka, konstatuoja, kad yra visiškai įrodyta, jog kaltinamasis R. V. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Kaltinamojo R. V. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Kaltinamasis apklausiamas teisiamajame posėdyje savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai: 2024 m. gegužės 10 d. UAB „IKI Lietuva“ pareiškimas dėl prekių vagystės (t. 1, b. l. 7), liudytojo V. G. apklausos protokolas (t. 1, b. l. 23–24), įvykio vietos apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 18, 20–21), kitų objektų apžiūros protokolas ir prie jo pridėta fotolentelė (t. 1, b. l. 33–38), tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 39 ir 40).

Visuma šių faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, pilnai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis ir detaliau neanalizuodamas nusprendė, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės pilnai pasitvirtino, jas teismas pripažįsta įrodytomis.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Spręsdamas dėl R. V. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad baudžiamąjį nusižengimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas baudžiamasis nusižengimas), padaryta veika yra baigta, įvykdyta veikiant tiesiogine tyčia, padaryta UAB „IKI Lietuva“ 155,80 Eur turtinė žala, bei R. V. asmenybę – daug kartų teistas už vagystes, taip pat ir daug kartų baustas administracine tvarka, pagrinde už smulkias vagystes, nedirbantis, užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje, . Apibendrinant visumą kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių, taip pat vertinant kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 1 dalyje, padarymą, tinkamiausia bausmės rūšis, kuria galima siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, yra arešto bausmė. Taigi, už padarytą BK 178 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą R. V. skirtina 39 parų arešto bausmė.

Kaltinamojo R. V. gynėjas savo baigiamojoje kalboje prašė skirti jo ginamajam kitą švelnesnę bausmės rūšį bei įvertinti tai, kad R. V. ruošiasi dirbti, gydytis nuo priklausomybės, o jo greitą sugrįžimą į įprastą gyvenimą geriau sąlygos buvimas laisvėje. Visgi teismas neįžvelgia tam pagrindo. Jau aptartos kaltinamąjį ir jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančios aplinkybės, tokios kaip jo daugkartinis teistumas, baustumas už vagystes, savaime jau rodo jo polinkį nusikalsti ir sistemingą priešingą visuomenėje nusistovėjusioms taisyklėms elgesį, kurio lyg šiol nesiėmė savarankiškai koreguoti. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 29 straipsnyje įtvirtintas reguliavimas numato galimybę nuteistiesiems arešto bausme dalyvauti veiklose, padedančiose resocializuotis, užsiimti darbine veikla.

Kadangi kaltinamasis R. V. savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam skiriama 39 parų arešto bausmė.

Teismo vertinimu, kaltinamajam nėra galimybės taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, kadangi kaltinamasis daug kartų teistas už analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų nedaro, todėl bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jiems realią arešto bausmę.

V. Kiti klausimai

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis).

UAB „IKI Lietuva“ pareiškė 155,80 Eur civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 7).

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Teismas konstatuoja, kad UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, tarp kaltinamojo veiksmų ir civiliniam ieškovui padarytos turtinės žalos yra priežastinis ryšys. Pats kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko ir įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą. Teismas minėtų aplinkybių aspektu konstatuoja, kad UAB „IKI Lietuva“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos yra tenkinamas visiškai ir iš kaltinamojo priteisiama 155,80 Eur UAB „IKI Lietuva“ turtinei žalai atlyginti.

Nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo nutarta kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatorių dėl gynėjo parinkimo kaltinamajam R. V. BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis buvo kalėjime, todėl kaltinamojo gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinas. Taigi šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad kai gynėjai paskiriami, vadovaujantis BPK 51 straipsnio nuostatomis, kuriose imperatyviai nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas, ir kai teismas motyvuota nutartimi pripažįsta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga užtikrinti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis Nr. T-316-654/2016). Tokiu atveju gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, todėl išlaidos, susijusios su advokato darbo apmokėjimu, nepriteistinos. Teismas sprendžia, kad atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (R. V. nedirba, turi daug nesumokėtų administracinių baudų ir kt.) teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl šios išlaidos iš nuteistojo nepriteisiamos.

Vadovaujantis BPK 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir skirti jam 39 (trisdešimt devynių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. V. skirti galutinę 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

UAB „IKI Lietuva“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš R. V. priteisti 155,80 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt penkis eurus ir aštuoniasdešimt euro centų) UAB „IKI Lietuva“ turtinei žalai atlyginti.

Nepriteisti iš R. V. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų advokatui apmokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.