Kauno apygardos teismo sprendimas

2011-05-26 · Civilinė byla Nr. 2-1088-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-05-26
Bylos Nr.
2-1088-260/2011
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-01130-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Buzelis
Ieškovas
BUAB „Nijonė“
Atsakovas
V. J., BUAB „Ausvija“
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 7-ojo notarų biuro
Advokatai
Sondra Venslovienė
Kategorijos
  • 21.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 106.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-1088-260/2011Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01130-2010-4Procesinio sprendimo kategorija:21.4.2; 35.6.1; 106.5; 114.11; 116.1 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 26 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Nijonė“ atstovei advokatei Sondrai Venslovienei, atsakovui V. J., atsakovo BUAB „Ausvija“ atstovui S. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą Nr.2-1088-260/2011 dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal ieškovo Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ ieškinį atsakovams V. J. ir Bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ausvija“, tretysis asmuo Kauno miesto 7-ojo notarų biuro notarė J. V.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas Bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nijonė“ 2010 07 02 pateiktu ieškiniu atsakovams V. J. ir Bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ausvija“ prašė : 1) pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. sudarytą pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-973 ir 2009 m. kovo 26 d. šio turto perdavimo-priėmimo aktą, sudarytus tarp ieškovo BUAB „Nijonė“ ir atsakovo V. J.; 2) taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui BUAB „Nijonė“ buitinio aptarnavimo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini); 3) pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį Nr.5507 ir 2009 m. balandžio 10 d. paskolos sutartį, sudarytas tarp ieškovo BUAB „Nijonė“ ir atsakovo BUAB „Ausvija“; 4) taikyti restituciją natūra ir grąžinti ieškovui BUAB „Nijonė“ 2008 m. gruodžio 1 d. ir 2009 m. balandžio 10 d. paskolos sutartimis atsakovui BUAB „Ausvija“ perduotą 308000 Lt sumą; 5) priteisti iš atsakovo V. J. ieškovo BUAB „Nijonė“ naudai 5 procentų metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistinos turto vertės ir nepagrįstai gautos paskolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (b.l. 4-11).

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad UAB „Nijonė“ nuo 1993-04-01 nuosavybės teise priklausė buitinio aptarnavimo pastatas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-03-26 UAB „Nijonė“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973, kuria pardavė šį jai nuosavybės teise priklausantį pastatą atsakovui V. J.. Šis sandoris prieštarauja gerai moralei ir juridinio asmens tikslams, nes pardavus pastatą ieškovas neteko galimybės vykdyti veiklos ir siekti pelno, neteko viso turėto materialaus turto ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais, o tai prisidėjo prie įmonės bankroto (LR CK 1.81 - 1.82 str.). Be to, ginčijama 2009-03-26 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 7KV-973 turi būti pripažinta negaliojančia ir LR CK 6.66 str. pagrindu, nes sandorio sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, sandorio sudarymas pažeidė kreditorių teises, o jį sudarę asmenys apie tai žinojo. Tai patvirtina tokių aplinkybių visetas:

Pirma, pastato pirkimo-pardavimo sandoris akivaizdžiai pablogino ieškovo finansinę padėtį. Praėjus beveik mėnesiui po ginčijamo sandorio sudarymo, 2009-04-24 UAB „Nijonė“ visuotiniame akcininkų susirinkime, įvertinus bendrovės balansą, tai, kad bendrovė nebeturi ilgalaikio ir trumpalaikio turto ir praktiškai veiklos nevykdo, buvo nuspręsta bendrovės veiklą nutraukti, o bendrovę likviduoti. Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškovo finansinė padėtis stipriai pablogėjo.

Antra, pastatą nupirkęs atsakovas V. J. nuo 2006-11-02 iki 2007-06-01 ėjo UAB „Nijonė“ direktoriaus pareigas, o nuo 2006-11-09 buvo šios įmonės valdybos narys. Be to V. J. yra buvęs ir pagrindinio ieškovo akcininko UAB „Ausvija" akcininkas, nuosavybės teise turėjęs 30 vnt. bendrovės akcijų, kas sudarė 30 proc. visų bendrovės turimų akcijų. UAB „Nijonė“ valdybos pirmininke bei UAB „Ausvija" akcininke ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo ir V. J., kuri, tikėtina, yra V. J. giminaitė. Reikšminga yra ir tai, kad visas turimas UAB „Ausvija" 30 akcijų V. J. akcijų pirkimo pardavimo sutartimis 2008-11-28 (penktadieni) pardavė ieškovo l.e.p. direktorei L. P. (15 akcijų) ir V. V. (15 akcijų), o jau 2008-12-01 (pirmadieni) įmokėjo į UAB „Nijonė“ kasą pirmąjį mokėjimą už ieškovo ginčijamu sandoriu parduotą pastatą. Beje, tą pačią dieną 2008-12-01 jis nutraukė darbo santykius su UAB „Nijonė“. Vertinant šį atsakovo V. J. poelgį, akivaizdu, jog jis sąmoningai, tikslingai ir fiktyviai siekė atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su ieškovu, nes ketino perimti UAB „Nijonė“ priklausantį pastatą, taip, kartu su ieškovu, siekdami neteisėtais būdais suvaržyti UAB „Nijonė“ veiklą, sumažinti UAB „Nijonė“ turimą turtą, jį perimti savo naudai, tuo pačiu apsunkinant bendrovės atsiskaitymus su kreditoriais. Šie faktai akivaizdžiai įrodo, kad ieškovas ir atsakovas V. J. yra neabejotinai susiję asmenys, savo kryptingai neteisėtu elgesiu sukėlę žalą bendrovei ir jos kreditoriams. Abejonių dėl šių asmenų sąžiningumo kelia ir 2009-03-09 atsakovo V. J. prašymas atstatydinti jį iš uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ valdybos narių. Pirma, prašymą priėmė valdybos pirmininkė, kaip spėjama, giminaitė V. J., kuri, beje, pateikė tos pačios dienos 2009-03-09 prašymą atstatydinti ją iš Valdybos pirmininkės pareigų, kurį priėmė bendrovės l.e.p. direktorė L. P.. Antra, prašymai buvo pateikti prieš pat pastato pardavimą. Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. 1 d. 3-4 p. bei UAB „Nijonė“ įstatų 4.2 p. 2-3 papunkčius, visuotinis akcininkų susirinkimas renka ir atšaukia valdybos narius. Apie minėtų valdybos narių atsistatydinimą ir kitų rinkimą buvo svarstoma tik 2009-04-24 UAB „Nijonė“ visuotiniame akcininkų susirinkime. Todėl, V. J. ir V. J. atsistatydinimo iš valdybos narių diena bet kuriuo atveju laikytina 2009-04-24.

Trečia, 2008-04-29 ieškovo akcininkų susirinkime, kuriame buvo nutarta parduoti bendrovei priklausantį pastatą ir, atsiskaičius su kreditoriais, bendrovės veiklą sustabdyti, dalyvavo tie patys asmenys: valdybos pirmininkė V. J. ir valdybos narys V. J.. Šie asmenys savo parašais yra patvirtinę 2007 metų bendrovės veiklos ataskaitą. Taigi, akivaizdu, jog ir ieškovui , ir atsakovui V. J. buvo žinoma, jog pardavus pastatą, ieškovas nebeturės jokio turto ir taip bus pažeistos kitų kreditorių teisės, nes jiems neliks galimybių patenkinti savo reikalavimus.

LR CK 6.66 str. 2 d. numato, kad sandorį pripažinti negaliojančiu galima tuo atveju, kai trečiasis asmuo (konkrečiu atveju – atsakovas V. J.), sudarydamas su skolininku (ieškovu) sandorį, buvo nesąžiningas, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditorių teises. Akivaizdu, jog atsakovas V. J., būdamas ieškovo direktoriumi bei bendrovės valdybos nariu, kuris aktyviai dalyvavo UAB „Nijonė“ valdyme, žinojo apie sunkią ieškovo padėtį ir esamus įsiskolinimus kreditoriams. LR CK 6.67 str. įtvirtinta nesąžiningumo prezumpcija. Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas - juridinis asmuo sudarė sandori su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys. Taigi preziumuojama, kad atsakovas V. J., sudarydamas 2009-03-26 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973, buvo nesąžiningas, nes šios sutarties sudarymo metu jis buvo uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ valdybos narys, be to, yra ėjęs ir uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ direktoriaus pareigas bei buvo UAB „Ausvija", kuriai nuosavybės teise priklauso 75,14 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ akcijų, akcininkas. Laikytina, kad atsakovas V. J. elgėsi nesąžiningai tiek UAB „Nijonė“, tiek jos kreditorių atžvilgiu, 2009-03-26 pastato pirkimo - pardavimo sutartimi tik siekė sumažinti ieškovo turimą turtą, o ne atsiskaityti su kreditoriais, kaip buvo numatyta UAB „Nijonė“ 2008-04-29 visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kad pardavus pastatą, nebuvo atsiskaityta su kreditoriais, matyti iš UAB „Nijonė“ kasos knygos išraše pateiktų duomenų , iš kurių matyti, kaip buvo panaudoti iš V. J. už pastatą gauti 457.000,00 Lt . 2008-12-01 V. J. įnešti 280.000,00 Lt tą pačią dieną buvo išmokėti pagrindiniam ieškovo akcininkui UAB „Ausvija" (180.000,00 Lt ir 100.000,00 Lt). Taip pat 3.250,17 Lt tą pačią dieną sumokėti atgal pačiam V. J.. Iš 2009-03-25 V. J. įneštų 41.000,00 Lt tą pačią dieną 40.855,00 Lt buvo sumokėti Valstybinei mokesčių inspekcijai, kad būtų panaikintas 2009-02-21 antstolės S. V. taikytas areštas parduodamam pastatui. Pastatas V. J. buvo parduotas sekančią dieną (2009-03-26). Tai patvirtina, jog atsakovas V. J. aktyviai dalyvavo UAB „Nijonė" valdyme, ir buvo gerai susipažinęs su įmonės finansine situacija, ir jo veiksmai buvo suderinti su kitų procese dalyvavusių asmenų veiksmais. Taip pat, 2009-04-10 V. J. įnešti 128.000,00 LTL tą pačią dieną buvo išmokėti pagrindiniam UAB „Nijonė“ akcininkui UAB „Ausvija“.

Šalies argumentai

Ieškinyje taip pat ieškovas nurodė, jog UAB „Nijonė“ jai nuosavybės teise priklausiusį pastatą 2009-03-26 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7KV-973 perleido V. J. už 457.000,00 Lt. sumą, kuri nustatyta pagal 2009-03-25 UAB „Liturta“ preliminarią išvadą dėl nekilnojamojo turto vertės. Tuo tarpu, šio pastato vidutinė rinkos vertė, remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, 2009 m. kovo 29 dienai buvo 1.100.000,00 Lt. Preliminari išvada nėra turto vertinimo ataskaita, todėl neturi jokios teisinės galios, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 str. numatytų reikalavimų. Taigi, preliminari išvada negali būti laikoma tinkamu įrodymu, patvirtinančiu realią rinkos kainą pastato pardavimo metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog vertinant buvo atsižvelgta ir į turto arešto faktą, kuris akivaizdu, mažina nustatinėjamą vertę. Be to, pastatą buvo nuspręsta parduoti 2008-04-29 Visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimu, o pastatas įvertintas po metų 2009-03-25 preliminaria išvada, jau sekančią dieną, t.y. 2009-03-26, buvo sudaryta pastato pirkimo pardavimo sutartis. Teismų praktikoje turto pardavimas už kelis kartus mažesnę kainą priskirtinas prie kreditorių teisiu kitokių pažeidimų (2005-11-14 LAT civilinė byla Nr. 3K-3-573/2005). Be to, vadovaujantis ieškovo įstatų 5.10 p. 2 papunkčiu numatančiu, kad valdyba priima sprendimus perleisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, bendrovėje turėjo būti sušauktas valdybos posėdis ir nuspręsta dėl pastato pardavimo už preliminarioje išvadoje nustatytą vertę, tačiau dokumentų apie jokius valdybos posėdžius nėra. Tai, kad jau 2008-12-01 atsakovas V. J. įnešė į ieškovo kasa 280.000,00 Lt kaip išankstinį apmokėjimą už pastatą, tik įrodo, jog susitarimai perimti pastatą tarp tariamo pirkėjo ir tariamo pardavėjo buvo jau 2008 metais. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nemokios bendrovės turto perleidimas jos valdymo organo nariui negali būti laikomas normalia verslo praktika, atitinkančia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nes tokio pobūdžio sandoriais nesąžiningai pažeidžiami nemokios bendrovės kreditorių interesai ir piktnaudžiaujama teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-4/2007).

Ieškovo nuomone, 2009-03-26 Pirkimo - pardavimo sutartis Nr. 7KV-973 turi būti pripažinta negaliojančia tiek LR CK 6.66 str. numatytais pagrindais, kaip pažeidžianti kreditorių teises, tiek LR CK 1.80, 1.81, 1.82 str. ir net 1.86 str. numatytais pagrindais, pripažinus šią sutartį negaliojančia, turėtų būti taikyta restitucija, grąžinant ieškovui 2009-03-26 Pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 7KV-973 parduotą pastatą.

Prašydamas pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį Nr.5507 ir 2009 m. balandžio 10 d. paskolos sutartį, sudarytas tarp ieškovo BUAB „Nijonė“ ir atsakovo BUAB „Ausvija“, ieškovas teigia, kad šie sandoriai turi būti pripažinti negaliojančiais, nes jie buvo sudaryti siekiant nesąžiningų tikslų, prieštarauja gerai moralei ir juridinio asmens tikslams (LR CK 1.81 -1.82 str.). Ieškovas nurodo, kad 2008 m. gruodžio 1 dieną UAB „Nijonė“ ir pagrindinis UAB „Nijonė“ akcininkas UAB „Ausvija" (šiuo metu bankrutavęs), turintis 75,14 proc. bendrovės akcijų, sudarė Paskolos sutartį Nr. 5507, kuria UAB „Nijonė“ suteikė uždarajai akcinei bendrovei „Ausvija" 180 000,00 Lt beprocentinę paskolą, kurią ši įsipareigojo grąžinti iki 2011-12-31. 2009 m. balandžio 10 dieną ieškovas su UAB „Ausvija“ sudarė dar vieną paskolos sutartį, kuria suteikė 128 000,00 Lt beprocentinę paskolą, kurią UAB „Ausvija“ įsipareigojo grąžinti iki 2009-12-31. Šios paskolos sutartys buvo sudarytos iškart gavus pinigus už UAB "Nijonė" atsakovui V. J. 2009 03 26 perleistą pastatą, nors to paties ieškovo pagrindinio akcininko UAB „Ausvija" 2008-04-29 sprendimu už pastatą gauti pinigai turėjo būti panaudoti atsiskaitymams su UAB „Nijonė“ kreditoriais. Taip ieškovo už pastatą gautus pinigus perdavus (neva paskolinus) pagrindiniam akcininkui, kuris puikiai žinojo apie sunkią UAB „Nijonė“ finansinę padėtį, ieškovas neteko galimybės atsiskaityti su kreditoriais, investuoti į savo ūkinę - komercinę veiklą, siekti pelno, kas privedė ieškovą prie bankroto. Be to, minėti sandoriai pažeidė ir UAB „Nijonė“ įstatų 2.1 p. numatytą tikslą - „gauti pelną iš savo ūkinės veiklos". Akivaizdu, jog minėti sandoriai ieškovui buvo visiškai nuostolingi, kadangi pinigai, jei apskritai jie buvo gauti iš atsakovo V. J., nebuvo panaudoti UAB „Nijonė“ tikslams. Be to, įvertinus paskolų grąžinimo terminus (iki 2009-12-31 bei iki 2011-12-31), tikėtina, jog minėtų paskolų atsakovas UAB „Ausvija“ net neketino grąžinti ieškovui. Dar 2008-04-29 UAB „Nijonė“ akcininkų susirinkime buvo aptarta bloga bendrovės finansinė padėtis ir buvo nuspręsta veiklą nutraukti ir bendrovę likviduoti. Tikėtina, jog ir UAB „Ausvija" 2008-12-01 jau buvo įvertinusi savo įmonės sunkią finansinę padėtį, kadangi jau 2009-05-11, praėjus vos mėnesiui po 2009-04-10 Paskolos sutarties sudarymo, Kauno apygardos teisme uždarajai akcinei bendrovei Ausvija" buvo iškelta bankroto byla. Tai tik patvirtina, jog 2008 m. UAB „Ausvija" vykdyta veikla buvo nuostolinga, o imdama paskolą iš UAB „Nijonė“, atsakovė UAB „Ausvija“ jau žinojo, jog jai bus keliama bankroto bylą, ir minėta paskola niekada nebus grąžinta ieškovui.

Ieškovo nuomone, minėtos paskolos sutartys, sudarytos tarp UAB „Nijonė“ ir UAB „Ausvija" turi būti pripažintos negaliojančiomis ir LR CK 6.66 str. pagrindu, kadangi minėti sandoriai buvo sudaryti pažeidžiant ieškovo kreditorių teises, o tiek ieškovas, tiek ir atsakovas UAB „Ausvija“ apie tai žinojo ar turėjo žinoti, minėtų sandorių ieškovas sudaryti neprivalėjo.

Pripažinus nurodytas paskolos sutartis negaliojančiomis, CK 6.145 str. 1 dalies, 6.146 str.

pagrindu turi būti taikoma restitucija, t.y. atsakovas UAB „Ausvija“ turi grąžinti tai, ką neteisėtai yra gavęs iš ieškovo, t.y. turi grąžinti jam perduotus pinigus.

Atsiliepimas

Atsakovas V. J. pateiktu teismui atsiliepimu (b.l. 58-63) prašė ieškinį atmesti.

Atsiliepime šis atsakovas nurodo, kad su ieškiniu nesutinka dėl tokių priežasčių:

Šalies argumentai

Ieškovo nurodomas faktinis reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 pagrindas neįrodo, kad ginčijamas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str.), juridinio asmens teisnumui (CK 1.82 str.), yra tariamas sandoris (CK 1.86 str.) ar pažeidžia ieškovo kreditorių teises (CK 6.66 str.). 2008 m. balandžio 29 d. ieškovo UAB „Nijonė“ visuotiniame akcininkų susirinkime - aukščiausiajame bendrovės valdymo organe, buvo priimtas sprendimas parduoti ginčo pastatą ir atsiskaičius su kreditoriais, bendrovės veiklą sustabdyti. Akcininkai pagal Akcinių bendrovių įstatymą gali priimti sprendimus dėl bendrovės veiklos vykdymo, plėtojimo ar jos nutraukimo, dėl viso ar dalies bendrovės turto pardavimo. Kiti bendrovės valdymo organai - valdyba ir bendrovės vadovas, privalo vykdyti visuotinio akcininkų susirinkimo priimtus ir nenuginčytus sprendimus, nes būtent juridinio asmens dalyvių susirinkimas formuoja juridinio asmens valią, kurią įgyvendina per valdymo organus. 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 įžanginėje dalyje yra nurodyti pagrindai, kurias remiantis sudaroma sutartis - tai UAB „Nijonė“ registracijos pažymėjimas, įstatai, 2008 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. l ir bendrovės valdybos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 19. Taigi, bendrovės valdymo organų veiksmai, atlikti vykdant bendrovės valinį sprendimą ir sudarant 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-973, negali būti vertinami kaip neteisėti, pažeidžiantys bendrovės įstatus ar atlikti ne bendrovės interesais. Kad sudarant pirkimo pardavimo sandorį šalių veiksmai buvo teisėti patvirtina ir šio sandorio notarinis patvirtinimas. Be to, aplinkybė, kad akcininkai nusprendė parduoti pastatą, kuriame bendrovė vykdė veiklą, savaime nereiškia, kad šio sprendimo pagrindu sudaryta 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr.7KV-973 prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens tikslams ar interesams. Įstatymuose nėra imperatyvių draudimų privačiam juridiniam asmeniui disponuoti turtu. Sprendimą dėl ginčo pastato pardavimo priėmė aukščiausias bendrovės valdymo organas. Taip pat pažymėtina, kad visuotinio akcininkų susirikimo sprendimu, įvertinus tuo metu rinkoje susidariusią ekonominę situaciją ir bedrovės finansinę būklę, buvo nuspręsta ne tik parduoti ginčo pastatą, bet ir už gautus pinigus atsiskaičius su įmonės kreditoriais, civilizuotai nutraukti bendrovės veiklą, nes tolesnis veiklos tęsimas buvo ekonomiškai netikslingas. Todėl pastato pardavimas turint tikslą atsiskaityti su įmonės kreditoriais ir ekonomiškai netikslingos veiklos nutraukimas mažiausiomis sąnaudomis negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, juridinio asmens tikslams ar interesams. Todėl pastato 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavime sutartis Nr.7KV-973 ne tik kad neprieštaravo imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, bet pilnai atitiko juridinio asmens tikslus ir interesus, nes už pastato pardavimą gautos pinigų sumos visiškai pakako tuo metu galimai buvusių kreditorių reikalavimams patenkinti ir baigti juridinio asmens veiklą be bankroto procedūros.

Atsiliepimas

Atsakovo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su ieškovo UAB „Nijonė“ teiginiu, kad pastatas buvo parduotas už ženkliai mažesnę nei rinkos kainą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta parduoto pastato vidutinė rinkos vertė 1100000 Lt, buvusi 2009 m. kovo 25 d., neatitinka tikrosios pastato rinkos vertės, buvusios pardavimo metu. Nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė - tai tą pačią pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį turinčių nekilnojamojo turto objektų vertė, atspindinti nekilnojamojo turto vidutinę rinkos kainą nagrinėjamoje teritorijoje (zonoje) ir nustatyta masinio vertinimo būdu panaudojant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytus turto vertinimo metodus (LR Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 2 str. 9 d.). Taigi vidutinė rinkos vertė yra ne konkretaus turto rinkos vertė, o masinio vertinimo būdu įvertinta panašių nekilnojamojo turto objektų grupės vertė. Masinio vertinimo būdu nėra vertinamos konkretaus turto individualios savybės, be to, masinio vertinimo būdu nebuvo įvertinti kaip tik tuo metu (2009 m. pavasarį) Lietuvos staigiai vykę visiems žinomi akivaizdžiai neigiami procesai, lėmę staigų ekonomikos nuosmukį ir ypatingai stiprų nekilnojamojo turto kainų kritimą. Todėl Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta pastato vidutinė rinkos vertė 1100000,- Lt, buvusi 2009 m. kovo 25 d., nėra tikroji pastato rinkos vertė. Be to, prieš sudarant 2009 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-973 buvo atliktas buitinio aptarnavimo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimas, kurio metu turtas įvertintas 455000 Lt suma . Už panašią sumą, t.y. 457000 Lt, turtas ir parduotas. Taigi, pastatas parduotas už realią rinkos kainą, buvusią sandorio sudarymo metu. Turto pardavimas už rinkos kainą, kai vietoje konkretaus turto buvo gauta lygiavertė piniginių lėšų suma, kurios visiškai pakako tuo metu galimai buvusių kreditorių reikalavimams patenkinti ir baigti juridinio asmens veiklą be bankroto procedūros, negali būti vertinamas kaip prieštaraujantis juridinio asmens tikslams ar interesams. Šiuo metu pastato reali rinkos vertė dėl Lietuvoje besitęsiančių neigiamų ekonomikos pokyčių yra dar mažesnė nei 457000,- Lt. Taigi, nėra pagrindo pripažinti, jog 2009 m kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr.7KV-973, kuria ieškovas UAB „Nijonė“ už 457000 Lt sumą atsakovui V. J. pardavė pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pažeidžia CK 1.80 -1.82 straipsnių nuostatas. Be kitų 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 negaliojimo teisinių pagrindų ieškovas nurodo ir CK 1.86 straipsnyje numatytą pagrindą, t.y., kad tai – tariamas sandoris, tačiau faktinių aplinkybių, pagrindžiančių tokį teisinį ieškinio pagrindą, ieškovas ieškinyje nepateikė. Priešingai, ieškovo prie ieškinio pateikti įrodymai patvirtina, kad 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr.7KV-973 ne tik, kad buvo vykdoma, bet jau yra ir realiai įvykdyta.

Atsiliepime atsakovas V. J. taip pat nurodė, jog ieškovo UAB „Nijonė“ administratorius, ginčydamas 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-973 ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, ieškinyje tik abstrakčiai teigia, kad sudarant 2009 m. kovo 26 d. pastato pirkimo pardavimo sutartį buvo pažeistos ieškovo, kuris yra bankrutuojantis juridinis asmuo, kreditorių teisės. Tačiau ieškovas nepateikė apskritai jokių duomenų, kokio dydžio kreditoriniai reikalavimai yra patvirtinti jo bankroto byloje, kurie iš kreditorių jau buvo tuo metu, kai 2009 m. kovo 26 d. buvo sudarytas ginčijamas sandoris. Atsakovo V. J., įsigijusio pastatą ginčijamu sandoriu ir prieš sandorio sudarymą pasidomėjusio ieškovo kreditoriais, duomenimis, prieš sudarant 2009 m. kovo 26 d. pastato pirkimo pardavimo sutartį ieškovas UAB „Nijonė“ turėjo tik vienintelį pradelstą 40855,-Lt įsiskolinimą Valstybinei mokesčių inspekcijai, kuris buvo padengtas prieš sudarant ginčo sandorį, t.y. 2009 m. kovo 25 d.. Tai ieškinyje nurodo ir pats ieškovas. Atsiskaitymo su kreditoriumi, kurio reikalavimas buvo pradelstas, faktas kaip tik ir patvirtina, kad parduodant pastatą ieškovo kreditorių teisės nebuvo pažeistos, nes gautomis už turto pardavimą lėšomis buvo dengiami kreditorių reikalavimai. Kitų pradelstų kreditorinių reikalavimų, atsakovo V. J. žiniomis, ieškovas UAB „Nijonė“ pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną neturėjo. Todėl akivaizdu, kad ieškovui neįrodžius, jog jis pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo metu turėjo kreditorių, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti, ieškovas negali įrodyti, kad ginčijamu sandoriu buvo pažeistos jų teisės. Tai, jog šiuo metu ieškovui UAB „Nijonė“ yra iškelta bankroto byla ir jis neturėti pakankamai turto ar lėšų kreditorių reikalavimų patenkinimui, yra ne 2009 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pasekmė, o ieškovo UAB „Nijonė“ galimai netinkamų veiksmų, naudojant už parduotą turtą gautas 457000,- Lt lėšas, pasekmė. Tačiau ieškovo UAB „Nijonė“ veiksmai, atlikti galimai netinkami naudojant už pastato pardavimą gautas pinigines lėšas, negali būti faktiniu pagrindu ieškovui ginčyti šį sandorį remiantis actio Pauliana institutu.

Atsakovas V. J. taip pat nurodo, kad jis nesutinka su ieškovo teiginiais, kad sudarant 2009 m. kovo 26 d nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas UAB „Nijonė“ ir atsakovas V. J. buvo nesąžiningi, t.y. vienas su kitu susiję asmenys, o jų nesąžiningumas yra preziumuojamas. CK 6.67 straipsnio pirmojoje pastraipoje aiškiai numatyta, kad jame nurodytos nesąžiningumo prezumpcijos taikomos tik sandorio, pažeidžiančio kreditoriaus interesus, šalims. 2009 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi Nr.7KV-973 galimų ieškovo kreditorių teisės ar interesai pažeisti nebuvo, todėl net jeigu sandorio šalys formaliai ir atitiktų CK 6.67 straipsnyje nurodytą sandorio sudarymo atvejį, jos laikytinos sąžiningomis. Be to , ieškovas nepagrįstai nurodo, kad 2009 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 šalys atitinka CK 6.67 straipsnio 3 punkte nurodytą sandorio sudarymo atvejį, nes jis, atsakovas V. J., 2009 m. kovo 26 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo niekaip susijęs su ieškovu UAB „Nijonė“, pardavusiu jam pastatą. Todėl, atsakovo nuomone, ieškovas UAB „Nijonė“ neįrodė, jog ginčijamas sandoris pažeidžia jo kreditorių interesus ar teises, jog tiek ieškovas UAB „Nijonė“, tiek atsakovas V. J., sudarydami ginčo sandorį, buvo nesąžiningi dėl ko ir konstatuotina, kad nėra visų būtinų sąlygų actio Pauliana tenkinimui ir 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 7KV-973 pripažinimui negaliojančia.

Dėl ieškovo UAB „Nijonė“ reikalavimo pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 1 d. paskolos sutartį Nr.5507 ir 2009 m. balandžio 10 d. paskolos sutartį, sudarytas tarp ieškovo BUAB „Nijonė“ ir atsakovo BUAB „Ausvįja", bei restitucijos taikymo, atsakovas V. J. nurodė, jog vertinti šių paskolų teisėtumo ir sąžiningumo jis nesiima, nes nieko nežino apie šių sandorių sudarymą, nėra šių sandorių šalis, nežino kokių tikslų sandorių šalys siekė, sudarydamos šiuos sandorius, jis pats niekaip negalėjo nulemti ar įtakoti šių sandorių sudarymo.

Atsiliepimas

Atsiliepime atsakovas V. J. nurodė, kad į bylos nagrinėjimą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų atsakovo V. J. pusėje turėtų būti įtrauktas notaras, patvirtinęs ieškovo ginčijamą pastato pardavimo sandorį. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymų nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tą numato Notariato įstatymo 2 str. 1 d.. Ši nuostata svarbi, aiškinant, kokie reikalavimai taikytini notarų veiklai, ji yra pagrindas, nustatant notaro profesinės veiklos standarto kriterijus. Notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad asmenų teisėtų interesų apsauga būtų užtikrinta realiai, o tam reikia imtis ne tik paprasčiausių priemonių, bet visų galimų, kurios yra notarams prieinamos. Nesiėmus visų priemonių, kad maksimaliai atitikti notarų profesinės veiklos standartą, notarui tenka rizika dėl galimos žalos ir atsakomybė už sandorių teisėtumo neužtikrinimą, nes notarams nesugebant pasiekti paminėto tikslo, kyla klausimas dėl notarinių veiksmų tikslingumo. Ieškovo UAB „Nijonė“ ginčijamą nekilnojamojo turto 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 7KV-973 tvirtino notarė J. V.. Bylos nagrinėjimo metu gali iškilti būtinybė aiškintis ar juridinio asmens UAB „Nijonė“ valdymo organai yra priėmę visus būtinus sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio vertė viršija 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, pardavimo, kurių buvimą turėjo patikrinti notaras prieš sandorio tvirtinimą. Todėl akivaizdu, kad byloje nustatytos aplinkybės ir priimtas sprendimas gali turėti įtakos notarės teisėms ir pareigoms.

Atsakovas BUAB „Ausvija“ pateikė byloje atsiliepimą į ieškinį (b.l. 67). Jame nurodė, kad 2008-12-01 ir 2009-04-10 tarp UAB „Ausvija" ir UAB „Nijonė“ buvo sudarytos paskolos sutartys. UAB „Nijonė“ 2008-12-01 sutartimi Nr.5507 paskolino bendrovei „Ausvija" 180 000 litų, o 2009-04-10 - 128 000 litų. Šios paskolos sutartys yra pasirašytos ir atliktos skaidriai, laikantys Lietuvos Respublikos įstatymų. 2009-05-11 Kauno apygardos teismas UAB „Ausvija" iškėlė bankroto bylą. 2009-09-01 buvo patvirtinti kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir UAB „Nijonė“ 308 000,00 litų sumai, todėl pripažinti paskolos sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją nėra prasmės, kadangi UAB „Ausvija" lėšų neturi ir atsiskaityti su trečios eilės kreditoriais nėra galimybių. Todėl šis atsakovas ieškinį dalyje dėl tarp ieškovo ir atsakovo bankrutavusios UAB „Ausvija" sudarytų 2008-12-01 paskolos sutarties Nr.5507 ir 2009-04-10 paskolos sutarties pripažinimo negaliojančiomis atmesti.

Šalies argumentai

Nagrinėjant bylą 2011 m. gegužės 12 dienos teismo posėdyje ieškovas pateikė prašymą dėl ieškinio dalies atsiėmimo. Šiuo prašymu prašė teismą leisti atsiimti byloje pareikštą ieškinį atsakovui BUAB „Ausvija“ , kuriuo prašė pripažinti negaliojančiomis 2008 12 01 ir 2009 04 10 sudarytas tarp UAB „Nijonė“ ir UAB „Ausvija“ paskolos sutartis.

Atsakovo BUAB „Ausvija“ administratorius neprieštaravo tam, kad ieškovas atsiimtų bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei pareikštą ieškinį.

Kadangi atsakovas BUAB „Ausvija“ sutinka su tuo, jog ieškovas atsiimtų jo atžvilgiu pareikštą ieškinį, teismas ieškinį šioje dalyje palieka nenagrinėtą (CPK 139 str.). Taip nuspręsdamas teismas įvertina aplinkybę, kad BUAB „Nijonė“ yra bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Ausvija“ kreditoriumi, teismas yra patvirtinęs jos 308.000 Lt kreditorinį reikalavimą. Jei byloje ir būtų patenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiomis 2008 12 01 ir 2009 04 10 sudarytas tarp UAB „Nijonė“ ir UAB „Ausvija“ paskolos sutartis, pritaikius restituciją BUAB „Nijonė“ turtinė padėtis nepasikeistų, BUAB „Ausvija“ jai būtų skolingą tą pačią pinigų sumą.

BUAB „Nijonė“ ieškinys atsakovui V. J. ir BUAB „Ausvija“ dėl pripažinimo negaliojančiais tarp šių atsakovų 2009 m. kovo 26 d. sudarytų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 bei 2009 m. kovo 26 d. šio turto perdavimo-priėmimo akto ir restitucijos taikymo atmestinas.

Iš šalių bei jų atstovų paaiškinimų procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu, o taip pat rašytinių įrodymų pripažintinos įrodytomis tokios reikšmingos bylai šioje dalyje išspręsti reikšmingos aplinkybės:

2009 m. kovo 29 d. buvo sudaryta , Kauno miesto 7-to notarų biuro notarės J. V. patvirtinta (notarinio registro Nr. 7KV-973), pirkimo – pardavimo sutartis (b.l. 12-13, t. I), kuria uždaroji akcinė bendrovė „Nijonė“ pardavė V. J. už 457000 Lt pastatą – buitinio aptarnavimo pastatą 1L2p, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį Kauno mieste, (duomenys neskelbtini), tą pačią dieną pagal Turto perdavimo – priėmimo aktą (b.l. 14, t. I) pardavėja pirkėjui šį pastatą perdavė, o pirkėjas priėmė.

Pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), parduoti buvo nutaręs UAB „Nijonė“ visuotinis akcininkų susirinkimas, vykęs 2008 m. balandžio 29 dieną, kas matyti iš įrašo pačioje pirkimo – pardavimo sutartyje, o taip pat iš ieškovo ir atsakovo V. J. paaiškinimų, šis susirinkimas be to nutarė, pardavus pastatą, atsiskaityti su kreditoriais ir bendrovės veiklą sustabdyti. Tai teismas pripažįsta ir nesant byloje pateikto 2008 04 29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, remdamasis šalių paaiškinimais, pateiktais ieškinyje ir atsiliepime, nes tik sprendimo priėmimo metu paaiškėjo, kad prie ieškinio ieškovas pridėjo ne šio, o kito – 2009 09 29 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą (b.l. 18). Teismo vertinimu, aplinkybes apie 2008 04 29 vykusį visuotinį akcininkų susirinkimą ir jo priimtus nutarimus, šalys nurodo vienodai.

2009 m. kovo 25 d. preliminaria išvada dėl nekilnojamojo turto vertės pagal UAB „Nijonė“ užsakymą buitinio aptarnavimo pastatas turto vertintojo buvo įvertintas 455000 Lt.

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Nijonė“ (b.l. 32-37).

Šalies argumentai

2010 m. liepos 2 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ administratorius pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo pripažinti negaliojančiais tarp BUAB 2009 03 26 sudarytą pastato (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį ir šio turto perdavimo aktą.

Ieškovas prašo pripažinti negaliojančia tarp ieškovo ir atsakovo V. J. 2009 03 26 sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, teigdamas, kad šis sandoris prieštarauja gerai moralei ir juridinio asmens tikslams, nes, pardavus pastatą , ieškovas neteko galimybės vykdyti veiklą ir siekti pelno, neteko viso turėto materialaus turto ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais, ir tai prisidėjo prie įmonės bankroto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas vertina, kad negalima pripažinti , jog ieškovo ginčijama sutartis prieštaravo įstatymų reikalavimams, gerai moralei ir juridinio asmens veiksnumui, todėl nėra pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.80, 1.81 ir 1.82 straipsniuose nurodytais pagrindais.

Taip vertindamas teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 įžanginėje dalyje yra nurodyti pagrindai, kurias remiantis sudaroma sutartis - tai UAB „Nijonė“ registracijos pažymėjimas, įstatai, 2008 m. balandžio 29 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas Nr. l ir bendrovės valdybos 2008 m. lapkričio 28 d. posėdžio protokolas Nr. 19; taigi, bendrovės valdymo organų veiksmai, atlikti vykdant bendrovės valinį sprendimą ir sudarant 2009 m. kovo 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.7KV-973, negali būti vertinami kaip neteisėti, pažeidžiantys bendrovės įstatus ar atlikti ne bendrovės interesais. Uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ akcininkai, 2008 metų balandžio mėnesį įvertinę realią įmonės padėtį, nusprendę parduoti įmonės pastatą ir gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais, civilizuotai nutraukti įmonės veiklą, kuri ekonomiškai buvo netikslinga, elgėsi racionaliai ir teisėtai. Akcininkų sprendimo, kuris nėra pripažintas negaliojančiu ir net neginčijamas, pagrindu sudarytas turto pardavimo sandoris negali būti laikomas nei prieštaraujančiu įmonės teisnumui, nei prieštaraujančiu gerai moralei, nes akcininkai turi teisę nuspręsti nebevystyti gamybos ir net nebevykdyti veiklos, kuri, jų vertinimu, ekonomiškai netikslinga, įmonė neprivalo, kaip kad teigia ieškovas, visą laiką vykdyti veiklą, siekti pelno. Joks įstatymas nedraudžia įmonės savininkams priimti sprendimą dėl įmonės veiklos nutraukimo teisės aktų reglamentuota tvarka.

Ieškinyje ieškovas taip pat yra nurodęs, kad 2009 03 26 pirkimo pardavimo sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia ir CK 1.86 straipsnyje numatytu pagrindu, kaip tariamas sandoris. CK 1.86 straipsnis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Teismas pripažįsta, jog šio sandorio pripažinti tariamu nėra jokio pagrindo. Pardavėjas UAB „Nijonė“ pardavė pastatą, gavo už jį sutartyje numatytą pinigų sumą, o pirkėjas V. J. sumokėjo už pastatą ir perdavimo – priėmimo aktu pastatą perėmė, įregistravo savo nuosavybės teisę į pastatą Nekilnojamojo turto registre. Iš to akivaizdu, jog abi šalys siekė sutartyje fiksuotų konkrečių teisinių pasekmių ir jas, aiškiai išreiškę savo valią, sukūrė.

Ieškovo teiginys, kad 2009 03 26 sudaryta tarp UAB „Nijonė“ ir V. J. pastato pirkimo pardavimo sutartis turi būti pripažinta negaliojančia CK 6.66 straipsnyje nustatytu pagrindu (actio Pauliana), teismo vertinimu yra nepagrįstas.

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir teismų praktikoje išskiriamos tokios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Liūto vaistinė“ v. UAB „Optivita“, bylos 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas šių nurodytų sąlygų visetas. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nebus CK 6.66 straipsnyje numatyto pagrindo sandoriui pripažinti negaliojančiu.

Nagrinėjamu byloje atveju nustatyta, kad pastatą UAB „Nijonė“ pardavė 2009 m. kovo 26 d. Bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei Kauno apygardos teismas iškėlė 2010 m. kovo 24 d. nutartimi (b.l. 34), t.y. faktiškai praėjus vieneriems metams po ginčijamo sandorio sudarymo. Praėjus tokiam ilgam laiko tarpui tarp sandorio sudarymo ir bankroto bylos iškėlimo, teismo nuomone, svarbu yra nustatyti, ar kuriems nors iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nijonė“ kreditorių ši bendrovė jau buvo skolinga ginčijamo sandorio sudarymo dieną, ar ginčijamas sandoris pažeidė kurio nors kreditoriaus teises ir ar atsakovas V. J. žinojo, kad sudaromas sandoris pažeis bendrovės kreditorių teises.

Atsakovas V. J. savo atsiliepime teigia , jog ieškovas ieškinyje tik labai abstrakčiai nurodo, kad sudarant 2009 03 26 pastato pirkimo – pardavimo sutartį buvo pažeistos kreditorių teisės, tačiau ieškovas nepateikė duomenų , kokio dydžio reikalavimus kreditoriai turėjo teisę reikšti tuo metu. Tokie atsakovo teiginiai, teismo vertinimu, yra pagrįsti. Ieškovas iš viso nenurodė, kokiems kreditoriams ir kokias sumas 2009 03 26 buvo skolinga uždaroji akcinė bendrovė „Nijonė“. Todėl teismas neturi pagrindo pripažinti, kad ieškovas (šiuo atveju bankrutuojančios įmonės administratorius) turi reikalavimo teisę prašyti pripažinti negaliojančiu ginčijamą sandorį būtent CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu, taip pat neturi pagrindo pripažinti, kad ginčijamas sandoris pažeidė BUAB „Nijonė“ kreditorių teises ir pirkėjas apie tokį kreditorių teisių pažeidimą žinojo.

Nustačius tokias aplinkybes, teismas, neanalizuodamas ar buvo kitos acto Pauliana taikymo sąlygos, netenkina ieškovo reikalavimo pripažinti negaliojančia 2009 03 26 pirkimo – pardavimo sutartį CK 6.66 str. numatytu pagrindu.

Vertindamas ieškovo argumentą, kad 2009 03 26 sutartimi UAB „Nijonė“ jai priklausantį nekilnojamąjį turtą – buitinį pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), pardavė už žymiai mažesnę nei rinkos kaina, teismas vadovaujasi byloje pateiktais įrodymais. Pirkimo – pardavimo sutarties (b.l. 12-13) 8 punkte yra nurodyta, kad parduodamas turtas buvo turto vertintojo 2009 03 25 preliminaria išvada dėl nekilnojamojo turto vertės įvertintas 455000 Lt. Toks vertinimas, kaip matyti iš pačios Preliminarios išvados dėl nekilnojamojo turto vertės (b.l. 66) turinio, buvo atliktas UAB „Nijonė“ užsakymu, tokiu vertinimu užsakovas turėjo teisę pasinaudoti sudarydamas sandorį. Įrodinėdamas teisme, kad nekilnojamas turtas buvo parduotas už žymiai mažesnę kainą nei turto rinkos kaina, ieškovas turėjo pateikti atitinkamus įrodymus. Tokių įrodymų, kaip pripažįsta teismas, byloje ieškovas nepateikė. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodytais duomenimis, kad pastato vidutinė rinkos kaina, nustatyta masinio vertinimo būdu, 2009 03 29 buvo 1100000 Lt, teismas vadovautis nustatant konkretaus turto rinkos kainą negali, nes tai ne konkretus turto įvertinimas. Todėl teismas ir neturi pagrindo pripažinti, kad pastato rinkos vertė jo pardavimo metu buvo ne 455000 Lt.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatytos pagrindinės bankrutuojančios įmonės administratoriaus funkcijos, teisės ir pareigos, konkrečiai jos 8 punktas nustato, kad administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareiškia ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Taigi įmonių bankroto įstatymas, nenurodydamas konkrečių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų, akcentuoja, jog ieškinius administratorius gali pareikšti tik dėl tų sandorių , kurie priešingi įmonės veiklos tikslams ir galimai turėjo įtakos įmonės mokumui. Teismas pripažįsta, kad pagal ieškinyje nurodytus argumentus būtent tokį ieškinį teismui ir pateikė šioje byloje BUAB „Nijonė“, tačiau nepateikė įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų padaryti išvadą, kad ieškinys pagrįstas. Dėl šios priežasties ieškinys atsakovui V. J. dėl 2009 03 26 sutarties pripažinimo negaliojančia, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 139, 268, 270 straipsniais , teismas

nusprendžia:

BUAB „Nijonė“ ieškinį atsakovui BUAB „Ausvija“ dėl paskolos sutarčių, sudarytų 2008 12 01 ir 2009 04 10 tarp UAB „Nijonė“ ir UAB „Ausvija“, pripažinimo negaliojančiomis palikti nenagrinėtą.

Atmesti ieškovo BUAB „Nijonė“ ieškinį atsakovui V. J. dėl pripažinimo negaliojančiais tarp šių šalių 2009 m. kovo 26 d. sudarytų pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties Nr.7KV-973 ir 2009 m. kovo 26 d. šio turto perdavimo-priėmimo akto, ir dėl restitucijos taikymo.

Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. liepos 8 d. nutartimi taikytą laikinąją apsaugos priemonę – V. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančio pastato, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) mieste, areštą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Raimondas Buzelis