Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-09-16 · Civilinė byla Nr. 2-8886-476/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
2-8886-476/2019
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00603-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Ieškovas
K. V.
Atsakovas
M. V.
Advokatai
Stanislovas Jankauskas
Civilinė byla Nr. 2-8886-476/2019Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00603-2019-5
Procesinių sprendimų kategorijos:(S)2.3.2.4.3; 3.2.6.1.; 3.3.1.3ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant ieškovei K. V. ir jos atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. V. ieškinį atsakovui M. V. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė K. V. ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama nutraukti jos ir atsakovo M. V. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), kaip iširusią dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo palikti santuokinę pavardę – V.

Ieškovė K. V. teismo posėdžio metu prašė ieškinį į tenkinti, paaiškino, kad su atsakovu M. V. santuoką įregistravo (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės, personalo ir civi1inės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Jai ši santuoka yra antroji, o atsakovui - pirmoji. Su M. V. bendrų vaikų nesusilaukė. Iš pirmos santuokos su D. G. turi penkis vaikus. Iki santuokos įregistravimo su atsakovu kartu bendrai gyveno apie keturis metus. Jų santuokinis gyvenimas nesusiklostė. Paaiškėjo, kad paskubėjo sudaryti santuoką vienas kito pakankamai nepažinodami. Suprato, kad jų nesieja jokie bendri interesai, tikslai. Nesutampa požiūriai į kertinius gyvenimo dalykus. Prasidėjo nesutarimai, kurie vis dažnėjo. Nuo 2019 m. gegužės mėnesio pradėjo gyventi atskirai. Nebeveda bendro ūkio ir nebegyvena santuokinio gyvenimo. Jų santuoka yra faktiškai iširusi ir šiuo metu ji tėra tik formalumas. Atkurti santuokinių ryšių nėra prasmės, nes jie yra galutinai nutrūkę.

Atsakovas M. V. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovės K. V. ir atsakovo M. V. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 3). K. V. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). K. V. šeimos sudėtį sudaro vyras M. V., sūnūs D. ir G. G., dukterys D., V. ir O. G. (b. l. 7). VĮ Registrų centro pažyma patvirtina, kad K. V. ir M. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b. l. 9). VĮ Regitra pažymos patvirtina, kad K. V. ir M. V. savo vardu nėra įregistravę transporto priemonių (b. l. 11, 12).

Dėl santuokos nutraukimo

Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas Civilinio kodekso trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu bendrai negyvena, nėra vienas kitam lojalūs. Ieškovės teigimu, sutuoktinių bendras gyvenimas faktiškai jau yra nutrūkęs, nebėra galimybių rasti bendro intereso, suvienodinti charakterio skirtumus, išsaugoti šeimą nebeįmanoma, todėl gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Ieškovė prašė santuoką nutrauki dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, neginčijo kaltės klausimo. Atsižvelgdamas į bylos rašytinę medžiagą, paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai lojalūs vienas kito atžvilgiu, nesiekė abipusės pagarbos, nesistengė išsaugoti šeimos, todėl abu kalti dėl santuokos iširimo. Esant šioms aplinkybėms laikytina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl tuo pagrindu ir nutrauktina (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.27, 3.61, 3.62 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 177, 178, 197, 185, 186 straipsniai).

Santuoką nutraukus ir nesant dėl to ginčo, ieškovei paliktina santuokos metu buvusi pavardė – V., atsakovui – V. (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl šalių tarpusavio išlaikymo

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nei ieškovė, nei atsakovas neturi teisės į išlaikymą (CK 3.72 straipsnio 4 dalis).

Dėl vaikų

Šalys santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl klausimai dėl vaikų gyvenamosios vietos, skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo nespręstini.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Civilinio kodekso 3.127 straipsnyje nustatyta, jog teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Iš teismui pateikto VĮ „Registrų centras“ išrašo matyti, jog K. V. ir M. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje neturi. Taip pat, iš teismui pateiktos VĮ „Regitra“ informacijos matyti, kad K. V. ir M. V. vardu transporto priemonių registruota nėra. Atsižvelgiant į tai, klausimas dėl turto padalinimo byloje nesprendžiamas.

Dėl įsipareigojimų tretiesiems asmenims

Kreditorių, kuriuos pagal CK 3.126 str. būtina informuoti apie santuokos nutraukimo bylos iškėlimą K. V. ir M. V. neturi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovei K. V. (duomenys neskelbtini) sprendimu suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 14-15). Duomenų, kad atsakovas M. V. būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, byloje nėra. Taigi iš atsakovo valstybės naudai priteistinas žyminis mokestis, kuris šioje byloje sudaro 100,00 Eur.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei priteisiamos pagal CPK nustatytas taisykles. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas valstybei teismas priteisia savo iniciatyva, gavęs duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (CPK 99 straipsnio 2 dalis). Byloje pateiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, kurios pagal pateiktą 2019 m. rugpjūčio 26 d. pažymą (b. l. 19) sudaro 182,00 Eur. Ieškovės reikalavimai patenkinti 100 proc., todėl iš atsakovo valstybės biudžeto naudai priteistina 100 proc. ieškovei suteiktų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 182,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 83 straipsnis, 85 straipsnis, 99 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 2 dalimi valstybės naudai iš atsakovo priteistina 8,30 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios yra proporcingos patenkintų reikalavimų daliai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.61 straipsniu, 3.72 straipsnio 4 dalimi, 3.127 straipsniu ir civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-265, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Nutraukti santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti santuokines pavardes – V. ir V.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur (vieną šimtą eurų, 00 ct) žyminio mokesčio ir 8,30 Eur (aštuonis eurus, 30 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos, į. k. 188659752, surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 182,00 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus, 00 ct) advokato antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei. įmokant jas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300, AB „Swedbank“, banko kodas 73000, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką ar pripažinti santuoką negaliojančia įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė