Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Sigitai Barkauskienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą suinteresuotiems asmenims S. L., G. J., išvadą byloje teikiančiai institucijai – Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Byloje dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, kurių dalyvavimas būtinas nagrinėjant globos nustatymo ir globėjo skyrimo bylą, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui iki posėdžio savo iniciatyva pateikus išvadą dėl S. L. globos steigimo, globėjo skyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo, kuri atitinka CPK 506 straipsnio 2 dalies reikalavimus, teismas, posėdyje, ekonomiškumo principu inicijavo bylą dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo S. L., kuri nagrinėjama kartu su civiline byla dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse.

Atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, jog S. L. dėl sveikatos būklės teismo posėdyje suteikti informacijos apie save ir savo sveikatą negali, S. L. į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos III teritorinis skyrius 2019-02-26 S. L. nustatė didelių specialiųjų poreikių lygį neterminuotai ir išdavė neįgaliojo pažymėjimą NP Nr. (duomenys neskelbtini). Kretingos socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2020-11-18 išvadoje Nr. T19-48 dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, nurodyta, kad S. L. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse. Išvada padaryta atsižvelgiant į tai, kad S. L. dėl psichikos ligos, mąstymo, suvokimo sutrikimų negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų, negali suprasti pinigų vertės, savarankiškai tvarkyti asmeninių reikalų, atlikti finansinių operacijų, priimti sprendimų kilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavime juo. S. L. nesuvokia atsakomybės ir įsipareigojimų svarbos, negali bei negeba atsakyti už savo elgesį ir veiksmus, negeba rūpintis savo gyvenamąja aplinka, asmenine higiena. S. L. be patikimo žmogaus pagalbos negeba priimti ir suvokti informacijos, negeba numatyti tam tikro savo galimo sprendimo priėmimo pasekmių, negali bei negeba atsakyti už savo elgesį ir veiksmus, jam reikalinga nuolatinė pagalba tenkinant jo buitinius bei socialinius poreikius, siekiant užtikrinti fizinę, emocinę, socialinę gerovę bei priimant sprendimus visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad S. L. savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi. Gyventojų registro išrašo ir pažymos apie asmens duomenis duomenimis nustatyta, kad S. L. vaikų neturi, jo tėvai ir sutuoktinė Z. L. mirę.

Iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2020-12-07 išvados Nr. 21.1.6.D1-2517, matyti, kad neprieštaraujama, jog S. L. būtų pripažintas neveiksniu šiose konkrečiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo – pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo; paveldėjimo teisinių santykių; dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje; savitvarkos įgūdžių; sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, šeimos santykių; gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių; pilietinių teisių ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse.

S. L. teismo psichiatrijos ekspertizė atlikta 2021-02-10. Iš byloje esančio 2021-02-17 Viešosios įstaigos Nepriklausomos teismo psichiatrijos tarnybos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. TPE-62/2021 matyti, jog S. L. nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini). Dėl psichikos sveikatos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių bei asmeninių neturtinių santykių srityse, jam būtina pastovi kito asmens priežiūra ir globa.

Iš Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašo nustatyta, jog duomenų apie S. L. pateiktus išankstinius nurodymus nėra.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) asmens veiksnumas apibrėžiamas kaip fizinio asmens galimybė savarankiškai ir visa apimtimi įgyti, įgyvendinti savo teises ir prisiimti pareigas bei savarankiškai atsakyti už jų nevykdymą (CK 2.5 straipsnis). Vadovaujantis CK 2.10 straipsnio 1 dalimi, fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa. Taigi neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą (CK 3.238 straipsnio 1 dalis).

Vertindamas bylos medžiagą, atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės aktą, Kretingos socialinių paslaugų centro socialinės darbuotojos išvadą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, jog S. L. dėl jam diagnozuoto lėtinio progresuojančio psichikos sutrikimo – (duomenys neskelbtini), negeba suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, negali priimti sprendimų, yra sutrikęs jo funkcionavimas kasdieninėje veikloje, jis pats savarankiškai neapsitarnauja, negali pasirūpinti savimi, buitimi, jam reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, teismas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pripažinti S. L. neveiksniu.

Sprendžiant dėl sričių, kuriose asmuo pripažintinas neveiksniu ar ribotai veiksniu turi būti tai-komas dviejų kriterijų visetas: pirma, turi būti nustatytas asmens psichinės sveikatos sutrikimas, ant-ra, būtina nustatyti, kad asmens veiksnumo neapribojus jo interesams kils grėsmė.

Pagal šiuo metu formuojamą tarptautinę bei nacionalinę praktiką, siekiant apsaugoti ir užtikrinti neįgalaus asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą šių asmenų prigimtiniam orumui, iš esmės nėra galima nustatyti asmens neveiksnumo bendrai visose srityse, konkrečiai neišsiaiškinus bei nenurodant ir nedetalizuojant konkrečių sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu. Teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad nėra pagrindo fizinį asmenį pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, tačiau yra pagrindas fizinio asmens veiksnumą tam tikroje srityje apriboti, priima sprendimą fizinį asmenį pripažinti ribotai veiksniu tam tikroje srityje (CPK 468 straipsnio 2 dalis).

Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija teikia pagrindą daryti išvadą, kad nepaisant to, jog asmens veiksnumo ribojimą EŽTT laiko kraštutine priemone, asmens veiksnumo apribojimas yra siejamas su tokio asmens gebėjimu veikti tam tikrose srityse, t. y. suprasti savo veiksmų tam tikrose srityse reikšmę ir juos valdyti. Todėl, vadovaujantis EŽTT praktikoje suformuluota nuostata, kad asmens veiksnumo ribojimas yra kraštutinė priemonė, naudojama išimtinėmis aplinkybėmis ir detaliai išanalizavus, ar asmuo dėl psichikos sutrikimų tikrai nebegali veikti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, siektina kiek įmanoma mažiau riboti asmens veiksnumą, paliekant jam teisę veikti tose srityse, kuriose jis dar gali. Tačiau asmens veiksnumo ribojimo mastas yra siejamas ne su santykių sritimis, kurios tokiam asmeniui yra aktualios ar neaktualios, o su psichikos sutrikimo pobūdžiu bei intensyvumu ir to nulemtu asmens negalėjimu suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ir jų valdyti. Teismas, remdamasis eksperto medicinine išvada bei įvertinęs visas bylai reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad asmuo tikrai negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.

Atsižvelgiant į socialinės darbuotojos išvadoje ir Teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadoje nurodytas konkrečias sritis, kuriose S. L. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, S. L. pripažintinas neveiksniu tik išvadose įvardintose konkrečiose srityse, kuriose jis negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų (Neįgaliųjų teisių konvencijos 1 straipsnio 1 dalis, CK 2.10 straipsnio 1, 2 dalys, 2.11 straipsnio 1,2 dalys, CPK 468 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 468 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismo sprendimu, kuriuo fizinis asmuo pripažįstamas neveiksniu tam tikroje srityje, gali būti išsprendžiami ir globos nustatymo ar globėjo šiam asmeniui paskyrimo klausimai šio Kodekso XXX skyriuje nustatyta tvarka.

Byloje esantys įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo sprendimu pripažintinam neveiksniu tam tikrose srityse S. L. reikalinga nuolatinė globa srityse, kuriose jis pripažintinas neveiksniu, nes jis negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar atlikti pareigų, jam nustatytina globa šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamo turto naudojimas, pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); nekilnojamo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamo turto pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių; šeimos santykių; sveikatos priežiūros; asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.), pilietinių teisių, socialinių paslaugų ir teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais srityse.

Pareiškėja prašo suinteresuotą asmenį G. J. paskirti prašomo pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse S. L. globėju ir jo turto administratoriumi. G. J. sutinka būti paskirtas S. L. globėju. Suinteresuoto asmens S. L. atstovas, išvadą teikiančios institucijos atstovė su globėjo ir turto administratoriaus kandidatūra sutiko. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2021-03-16 išvadoje Nr. 21.1.6. D1-511 dėl S. L. globos steigimo, globėjo skyrimo ir turto administratoriaus paskyrimo nurodoma, kad G. J. sveikata, moralinės ir kitos savybės leidžia tinkamai atlikti globėjo ir turto administratoriaus pareigas.

G. J. neteistas, baustas administracine tvarka už šiurkščiais nelaikytinus administracinius nusižengimus, yra sveikas, globoti gali.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, G. J. skirtinas S. L. globėju ir turto administratoriumi, nes tai geriausiai atitiktų S. L. interesus (CK 3.242, 3.277 straipsniai).

G. J. išaiškintinos jo teisės ir pareigos, numatytos CK 3.240., 3.243., 3.244., 3.2.45., 3.246. straipsniuose.

Teismo sprendimo dalis dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdytina skubiai, skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 267, 269 – 270, 468, 496 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Pripažinti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neveiksniu šiose srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

- kilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir pan.);

- nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

- paveldėjimo teisinių santykių (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

- dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

- savitvarkos įgūdžių (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- sveikatos priežiūros (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);

- šeimos santykių (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);

- asmens gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;

- darbo teisinių santykių (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.);

- socialinių paslaugų (reikiamų socialinių paslaugų poreikio įvertinimas, kreipimasis dėl socialinių paslaugų, naudojimasis jomis);

- pilietinių teisių (balsavimas rinkimuose, teisė būti išrinktam, asmens dokumentų gavimas ir kt.);

- teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais (kreipimasis su skundais, pareiškimais, prašymais į viešojo administravimo subjektus, gebėjimas naudotis viešojo administravimo subjektų teikiamomis paslaugomis, tokių paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Nustatyti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), globą tose srityse, kuriose S. L. pripažintas neveiksniu, ir jo globėju bei turto administratoriumi šiose srityse paskirti G. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Paskirtam globėjui ir turto administratoriui G. J. išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas CK 3.240, 3.243, 3.244, 3.246 straipsniuose:

globėjas yra savo globotinių atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnių tam tikroje srityje asmenų teises ir interesus be specialaus pavedimo; globėjas turi teisę sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus tam tikroje srityje asmens vardu ir interesais visus būtinus sandorius toje srityje;

globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis, visais atvejais pareigas atlieka neatlygintinai; globėjas privalo informuoti globos (rūpybos) instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; jeigu išnyksta aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, asmens globėjas turi kreiptis į teismą dėl globos panaikinimo;

neveiksnaus tam tikroje srityje asmens turtą ir jo duodamas pajamas globėjas turi naudoti išimtinai neveiksnaus tam tikroje srityje asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė nei vienas tūkstantis penki šimtai eurų, sudaryti yra reikalingas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, rūpintojas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu ar rūpintiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui ar rūpintiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio ar rūpintinio interesus;

globėjas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; globėjas, kuris netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina globotinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, gali būti teismo nutartimi nušalinti nuo globėjo pareigų. Jeigu šiais globėjo veiksmais buvo padaryta žala neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui, globėjas privalo ją atlyginti.

Sprendimo dalį dėl globos nustatymo bei globėjo paskyrimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.