Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėjas Tomas Ridikas, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-52465-16, kurioje:

P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Mureka“ vairuotoju, neteistas, 2015-10-30 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis P. G. 2016-11-07, apie 23.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, jam priklausančio gyvenamojo namo kambaryje, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia smogė kumščiu vieną smūgį kartu gyvenančiai šeimos narei - žmonai J. N. G. į dešinį petį, tuo nukentėjusiajai - žmonai J. N. G. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Be to, jis toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino nužudyti žmoną J. N. G., rankose laikydamas kirvį, grasino ją užmušti, sakė, kad jai „bus smertis“, kad sukapos kirviu, dėl to nukentėjusioji J. N. G. turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Tokiais savo veiksmais kaltinamasis P. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis P. G. kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų įvykdymo prisipažino visiškai ir parodė, jog su J. N. G. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis 2016-11-07, apie 20.00 val., grįžęs iš darbo namuose kambaryje išgėrė du litrus stipraus alaus ir paprašė žmonos nupirkti alaus. Su žmona susiginčijo, jis įvairiais necenzūriniais žodžiais išvadino J. N. G. ir atsistojęs sudavė kumščiu vieną smūgį žmonai į dešinį petį. Ši priekaištavo, o jis, būdamas labai piktas ir pavargęs, pasiėmė prie krosnies stovėjusį kirvį ir, norėdamas pagąsdinti žmoną, kad ji nusiramintų, smogė vieną smūgį kirviu į savo sekciją. Žmonai liepė eiti nupirkti alkoholio. Laikydamas rankose kirvį sakė, kad ją užmuš. Žmonai pagrasino nužudyti, norėdamas, kad ši jį paliktų ramybėje, norėjo tik pagąsdinti, nužudyti neketino. J. N. G. kažkur išėjo, bet netrukus sugrįžo. Žmona alkoholio neparnešė, todėl jis išėjo pirkti alkoholio pats. Kai sugrįžo, žmonos namuose nerado. Suprato, kad ji išsikraustė pas savo motiną, gyvenančią (duomenys neskelbtini) (b.l. 53-54).

Kaltinamojo P. G. kaltę, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d., be jo tiesioginio prisipažinimo, taip pat patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys:

nukentėjusiosios J. N. G. parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2016-11-07, apie 20.00-20.30 val., į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžęs vyras P. G. vienas išgėrė du butelius, 8 laipsnių stiprumo, po 1 litrą talpos, alaus. Bevalgant vakarienę, baigęs išgerti alų, jis sakė, kad dar jam trūksta, dar nepasigėrė, metė keptuvę, mesdamas sudaužė elektrinį radiatorių, metė į kampą televizoriaus nuotolinio valdymo pultelį, ją išvadino įvairiais necenzūriniais žodžiais, priėjęs ranka smūgiavo vieną kartą jai į petį, tačiau ji išsisuko, tada jis vėl atsisėdo prie stalo. Antrą kartą priėjęs vėl sudavė į dešinį petį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą, labai skaudėjo dešinį petį. Dėl sužalojimo nesikreipė medicininės pagalbos ir pas teismo medicinos ekspertus nevažiavo. Po smūgio į petį, P. G. nuėjęs į virtuvę, pasiėmė prie krosnies buvusį kirvį ir su juo po visus kambarius lakstė. Svetainėje sudaužė sekciją. Liepė jai eiti į kaimą ir parnešti degtinės. Vyras visą laiką šaukė, grasino kad ją užmuš, sukapos su kirviu. Ji išėjo pas kaimynus pasiskolinti degtinės, tačiau negavo. P. G. pasakė, kad eina pats ieškoti degtinės ir jeigu pats negaus, tai jai „bus smertis“. Ji paskambino policijos pareigūnams. Bijodama, kad jis grįžęs į namus neužmuštų, nesukapotų su kirviu, paprašė palydėti pas motiną į (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio labai išsigando, nes suprato, kad P. G. gali įvykdyti savo grasinimus nužudyti (b.l. 23-24);

protokolas-pareiškimas, kuriuo J. N. G. pranešė, kad sutuoktinis P. G. mušdamas sukėlė jai fizinį skausmą ir grasino nužudyti (b.l. 4-6);

įvykio vietos apžiūros protokolas ir fotolentelė, kuriuose užfiksuota apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) (b.l. 9-16);

savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji J. N. G. pateikė kirvį, kuriuo P. G. grasino ją nužudyti (b.l. 18);

daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas kirvis, kuriuo P. G. grasino nužudyti J. N. G. (b.l. 19-20).

Nurodyti, įstatymo nustatyta tvarka gauti, faktiniai duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamojo P. G. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo ir grasinimo nužudyti yra įrodyta. Kaltinamojo P. G. veiksmai (smūgio ranka sudavimas sutuoktinei J. N. G. į petį 2016-11-07, apie 23.30 val.) visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Grasinimas nužudyti sutuoktinę J. N. G. tiesiogiai išsakytas nukentėjusiajai žodžiais - „užmušiu“, „sukaposiu kirviu“, „bus smertis“, nukentėjusiajai turint pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nes grasinimo metu P. G. buvo neblaivus, agresyvus, prieš išsakydamas nurodytus grasinimus, nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, sutuoktinei matant, kirviu gadino bendrai užgyventą turtą - sekciją, nukentėjusiajai grasino žalojančiu įrankiu - kirviu, visiškai atitinka Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamasis P. G. 2016-11-09 pasirašė protokolą, kuriame jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, susipažino su tokio proceso tvarka ir pasekmėmis (b.l. 58-61). Kaltinamasis sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokuroro pasiūlyta laisvės apribojimo bausme, taip pat ir tokios bausmės terminu (b.l. 58-61).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes P. G. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą, nusikalstamų veikų darymo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, taip pat kitas teismo nustatytas teisiškai reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Respublikos BK 54 str.).

Kaltinamasis P. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, todėl ši aplinkybė laikytina lengvinančia jo atsakomybę (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad darydamas visas nusikalstamas veikas jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo tiesioginės įtakos nusikalstamų veikų padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis praeityje neteistas, tačiau 2015-10-30 Lietuvos Respublikos BK 38 str. 1 d. pagrindu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., jam susitaikius su nukentėjusiąja J. N. G. (b.l. 32-34). Jis anksčiau baustas administracine tvarka penkis kartus, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas (b.l. 35-38). Kaltinamasis dirba (b.l. 39-40). P. G. į narkologo ir psichiatro įskaitą neįtrauktas (b.l. 42).

Teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis bei atsižvelgdamas į kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, mano, jog P. G., už abi jo padarytas nusikalstamas veikas, pagrįstai prašoma skirti Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi tokios bausmės paskyrimas visiškai atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus (Lietuvos Respublikos BK 41 str. ir 54 str.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., P. G. skirtina galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas. Proceso išlaidų baudž. bylos nagrinėjimo metu patirta nebuvo.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. bei 145 str. 1 d., ir paskirti jam bausmes:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. - laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir P. G. paskirti subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 9 mėn. (devyniems mėnesiams), įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti P. G. galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, ir tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. ir 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką P. G. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-08 iki 2016-11-09 (vieną dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

P. G. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 48 str. 3 d., išaiškinti P. G., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

(1) be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

(2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

(3) nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 d. (keturiolika dienų) nuo šio dokumento gavimo dienos, jis turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.