- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-16
- Bylos Nr.
- P-39-38-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. D.
- Atsakovas
- Kretingos rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 66.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimučio Alechnavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A4-189/2007 pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kretingos rajono policijos komisariatui, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. D. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. kovo 28 d. įsakymo Nr. 69-TE-15 „Dėl A. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“ 1, 2.1 punktus, grąžinti į ankstesnes Kretingos rajono policijos komisariato viešosios policijos Operatyvaus valdymo poskyrio viršininko pareigas bei priteisti vidutinį 11 251,81 Lt atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2006 m. vasario 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad, remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) Vidaus tyrimų valdybos 2006 m. kovo 27 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-11-1S-29 ,,Dėl Kretingos r. PK pareigūnų veiksmų“, jis nuo 2006 m. kovo 28 d. atleistas iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą. Nuo 2006 m. vasario 1 d. buvo nušalintas nuo pareigų tarnybinio patikrinimo atlikimo metu. Pareiškėjo nuomone, leisdamas vairuoti automobilį neblaiviam asmeniui, vidaus tarnybos pareigūno vardo nepažemino, bet padarė tarnybinį nusižengimą. Tarnybinio patikrinimo išvada, kad pareiškėjo neteisėti veiksmai nesietini su tarnyba, todėl negalima skirti tarnybinės nuobaudos, – neteisinga. Pareiškėjas nurodė, kad leidęs vairuoti transporto priemonę asmeniui, su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus, nepastebėjo jo apsvaigimo požymių. Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, priežastis, pareiškėjo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, taip pat – į ankstesnę jo tarnybą ir kitas aplinkybes, jam galėjo būti skirta tarnybinė nuobauda. Pareiškėjo veiksmai nesukėlė jokių sunkių pasekmių ar visuomenės pasipiktinimo. Pareiškėjo nuomone, jis policijos pareigūno vardo nepažemino.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. liepos 3 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas leido vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, su kuriuo prieš tai vartojo alkoholinius gėrimus. Už šiuos veiksmus Kretingos rajono policijos komisariato 2006 m. kovo 7 d. nutarimu pareiškėjas yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 5 dalį. Nutarimas A. D. administracinio teisės pažeidimo byloje įsiteisėjęs. Faktai, nustatyti įsiteisėjusiu sprendimu vienoje administracinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 58 str. 2 d.). Tarnybinis nusižengimas – vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Tačiau, pirmosios instancijos teismo nuomone, ginčo atveju pareiškėjas vidaus tarnybos tvarkos nepažeidė, administracinio teisės pažeidimo padarymo metu tarybinių pareigų nevykdė, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip tarnybinis nusižengimas, už kurį galėtų būti skirta viena iš Vidaus tarnybos statute numatytų tarnybinių nuobaudų. Teismas sprendime nurodė, kad tarnyba vidaus sistemoje grindžiama statutiniais santykiais. Šių santykių specifika lemia ir didesnius reikalavimus vidaus reikalų sistemos pareigūnams. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas ir žinodamas, kad transporto priemonės vairavimas būnant neblaiviam yra administracinis teisės pažeidimas, sąmoningai davė vairuoti transporto priemonę neblaiviam asmeniui, t. y. atliko neteisėtus veiksmus, kuriems užkirsti kelią buvo jo profesinė pareiga. Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 punkte numatyta, kad pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Šių teisės aktų pagrindu atsakovas pagrįstai įvertino pareiškėjo veiksmus kaip žeminančius pareigūno vardą. Pareigūno vardo pažeminimas sukelia pasekmes, numatytas Vidaus tarnybos statuto 57 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Pareigūno vardo pažeminimas, kai pareigūno kaltas veikimas ar neveikimas, nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, nėra tarnybinis nusižengimas, kurį Vidaus tarnybos statutas apibrėžia kaip statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pareigūno vardo pažeminimas sudaro savarankišką atleidimo iš tarnybos pagrindą (Vidaus tarnybos statuto 53 str.). Pripažinęs pareiškėjo reikalavimą dėl Kretingos rajono policijos komisariato viršininko 2006 m. kovo 28 įsakymo Nr.69-TE-15 panaikinimo nepagrįstu, pirmosios instancijos teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą, 2007 m. kovo 26 d. nutartimi paliko Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. liepos 3 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė. Teismas nutartyje nurodė, jog atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindus nustato Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnis. Vienas iš atleidimo iš tarnybos pagrindų – kai pareigūnas savo poelgiu pažemina pareigūno vardą (Vidaus tarnybos statuto 53 str. 1 d. 7 p.). Tai – savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas. Pareiškėjas atleistas iš tarnybos šiuo pagrindu, tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, t. y. sąmoningai leido vairuoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį neblaiviam asmeniui P. J. , žinodamas apie jo neblaivumą (kartu vartojo alkoholinius gėrimus), tuo sudarydamas potencialią grėsmę visuomenės saugumui dėl galimo autoįvykio (vieno iš pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų). Tokiais pareiškėjo (policijos pareigūno) veiksmais griaunamas visuomenės pasitikėjimas policija, žeminamas jos (policijos) autoritetas. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą,
kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalies ir vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintos Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos 4.3 punkto nuostatas, apibrėžiančias pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, policijos pareigūno statusą bei jo atsakomybę. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo veiksmai (sąmoningas priešingas teisei elgesys ne darbo metu ir ne darbo vietoje) nepatenka į tarnybinio nusižengimo sąvoką (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 6 d.). Pareiškėjas – statutinis valstybės tarnautojas ir jam keliami aukštesni reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir ne tarnybos vietoje. Atsižvelgiant į pareiškėjo veiksmų pobūdį ir kitas bylos faktines aplinkybes, jo veiksmai buvo teisingai įvertinti kaip pareigūno vardo pažeminimas (Vidaus tarnybos statuto 2 str. 7 p.). Vidaus tarnybos statutas nenumato vidaus reikalų įstaigos vadovui alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Atleidimas iš vidaus tarnybos, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą, – imperatyvi teisinė pasekmė, ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog nagrinėjant administracinę bylą, iš naujo neįrodinėjami tik tokie faktai, kurie nustatyti teismo įsiteisėjusiu sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, kuriose dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 58 str. 2 d.). Nutarimas skirti administracinę nuobaudą nepatenka į minėtų bylų sprendimų kategoriją. Tačiau dėl šios pirmosios instancijos teismo klaidos nėra pagrindo pripažinti sprendimą neteisėtu, nes pirmosios instancijos teismas tyrė pareiškėjo veiką, jo kaltę, o nutarimas, kuriuo konstatuotas administracinis pažeidimas, priskirtinas prie leistinų rašytinių įrodymų (ABTĮ 57 str. 1 ir 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjo teiginys, kad nagrinėjamu atveju reikėjo vadovautis ATPK 15 straipsnio 3 dalimi, yra nepagrįstas, nes ATPK 15 straipsnis nereglamentuoja tarnybinių nusižengimų bei kitų pareigūnų veiksmų tyrimo tvarkos. Tai, kad liudytojo D. D. skundas policijos generaliniam komisarui buvo suklastotas, yra tik prielaida. Be to, jei tokia aplinkybė ir pasitvirtintų, apelianto veiksmų ir tarnybinio tyrimo vertinimui ji neturėtų įtakos. Vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos (taikoma ir atliekant tyrimą dėl veiksmų, žeminančių pareigūno vardą) 6 punkte nustatyta, kad tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, žiniasklaidoje paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą. Nagrinėjamu atveju tarnybinis patikrinimas Klaipėdos miesto vyriausiajame policijos komisariate pradėtas remiantis ne D. D. skundu, o Kretingos rajono policijos komisariato viršininko J. P. bei kitų policijos pareigūnų, dalyvavusių autoįvykyje, pranešimais. Pareiškėjas neįrodė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neobjektyviai, pažeidžiant jo teises. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
IV.
Pareiškėjas A. D. prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalies 10 ir 12 punktais. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-886/2004 yra nurodęs, kad „savo pobūdžiu atleidimas Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu yra tarnybinės atsakomybės priemonė, ne tik nutraukianti vidaus tarnybos santykius, bet ir apribojanti atleistojo asmens konstitucinę teisę ateityje stoti į vidaus tarnybą bei užimti kitas pareigas. Todėl šiuo pagrindu atleidžiamo pareigūno poelgis, kaltė turi būti neginčytinai įrodyta ir negali remtis prielaidomis ar spėjimais. Tik neginčytinai įrodžius kaltą pareigūno veikimą ar neveikimą, kuris akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą gali būti pripažintas pagrįstu“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A8-489/2007 nurodė, jog pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą „pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis. Iš šio apibrėžimo matyti, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos (veikimo ar neveikimo), priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs“. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį – ATPK 126 straipsnio 5 dalyje numatyta sankcija yra pati švelniausia, palyginus su kitomis šio straipsnio dalimis (bauda nuo 300 iki 500 litų). Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į tai, kad administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 5 dalyje, pareiškėjas padarė dėl neatsargumo. Pareiškėjas, nebūdamas įsitikinęs savo blaivumu, nevairavau pats, o leido vairuoti automobilį kitam asmeniui, kuris, kaip manė pareiškėjas, buvo blaivus. Be to, teismų sprendimais nustatyta, kad dėl autoįvykio yra kaltas automobilį Audi 80 vairavęs D. D. . Nei pareiškėjo, nei automobilį vairavusio P. J. veiksmai jokių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims nesukėlė. Byloje neginčijamai nustatyta, kad automobilį vairavo ne pareiškėjas. Todėl, pareiškėjo nuomone, jis pareigūno vardo nepažemino ir atleistas iš tarnybos pagal Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą nepagrįstai ir neteisėtai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas netenkinamas. Procesas administracinėje byloje Nr. A4-189/2007 neatnaujinamas.
Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 1 dalimi, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis numato išsamų proceso atnaujinimo pagrindų sąrašą. Todėl administracinės bylos procesas negali būti atnaujintas kitokiais nei įstatymo numatytais pagrindais.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje byloje ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu. ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktas nustato, kad bylos procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Tačiau pareiškėjas savo prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė jokių konkrečių materialinės teisės normų, kurios, jo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pažeistos, taip pat nenurodė, kaip šios normos buvo pažeistos ir kokią įtaką toks pažeidimas galėjo turėti sprendimo priėmimui. Todėl atnaujinti procesą šioje byloje vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu nėra pagrindo.
Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ir ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punkte numatytu pagrindu. Vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 12 punktu, bylos procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą. Tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad šioje administracinėje byloje apeliacinės instancijos teismas pareigūno vardo pažeminimo sąvoką, Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktą ar kitas nuostatas, reglamentuojančias atleidimo iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą tvarką, aiškino kitaip, nei jos buvo aiškinamos pareiškėjo prašyme nurodytose administracinėse bylose – Nr. A5-886/2004 ir Nr. A8-489/2007.
Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nutartį, neatsižvelgė į pareiškėjo kaltę ir į tai, kad automobilį vairavo ne pareiškėjas. Apeliacinės instancijos teismo 2007 m. kovo 26 d. nutartyje konstatuota, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, sąmoningai leido vairuoti asmeninės nuosavybės teise priklausantį automobilį neblaiviam asmeniui P. J. , žinodamas apie jo neblaivumą (kartu vartojo alkoholinius gėrimus). Teismas taip pat konstatavo, kad tokie pareiškėjo veiksmai griauna visuomenės pasitikėjimą policija, žemina jos (policijos) autoritetą. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su tokiu jo veiksmų vertinimu, savaime nėra pagrindas atnaujinti procesą administracinėje byloje.
Kolegijos nuomone, atnaujinti procesą šioje byloje nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. D. prašymo netenkinti. Proceso administracinėje byloje A4-189/2007 pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kretingos rajono policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo neatnaujinti.
Nutartis neskundžiama.