Kauno apylinkės teismo sprendimas

2020-01-17 · Civilinė byla Nr. 2YT-1130-1088/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-01-17
Bylos Nr.
2YT-1130-1088/2020
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19360-2019-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edita Vitonė
Pareiškėjas
V. B.
Suinteresuotas asmuo
Valstybės įmonė Turto bankas
Advokatai
Jonas Skalskas
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1130-1088/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19360-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. sausio 17 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Edita Vitonė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Sireikytei,dalyvaujant pareiškėjui V. B., pareiškėjo atstovui advokatui Jonui Skalskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo motina J. I. R. po sutuoktinio A. R. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu (b. l. 3-5).

Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. I. R.. Visą savo kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą oficialiu 2017 m. balandžio 11 d. testamentu paliko pareiškėjui V. B.. Kauno miesto 3-asis notaro biuras 2019 m. rugpjūčio 20 d. pareiškėjui išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą. Po motinos mirties liko nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas). Butas buvo įgytas santuokoje su A. R., 1992 m. rugpjūčio 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu. A. R. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo motina dėl teisinio neišprusimo nesuprato, kad po sutuoktinio mirties, jai reikėjo kreiptis į notarą dėl paveldėjimo, tačiau po sutuoktinio mirties ir toliau liko gyventi bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, remontavo, t. y. priėmė palikimą faktiniu turto valdymu ir šį turtą valdė iki pat savo mirties dienos.

Teismo posėdyje pareiškėjas pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjo motina bute po jos sutuoktinio A. R. mirties ir toliau liko gyventi bute, juo rūpinosi, prižiūrėjo, iš savo lėšų mokėjo mokesčius, kuriuos, motinos pavedimu, kartais sumokėdavo ir pareiškėjas. Pareiškėjas su savo šeima taip pat gyveno bute iki motinos mirties, jame gyvena ir dabar, tačiau butu kaip savu visada rūpinosi jo motina. Pareiškėjo atstovas advokatas Jonas Skalskas prašė pareiškimą tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad tuo atveju, jei byloje surinktų įrodymų pagrindu teismas įsitikintų pareiškėjos prašymo pagrįstumu, suinteresuotas asmuo neprieštarautų pareiškimo tenkinimui. Teismo posėdyje suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, atsiliepime bylą prašė nagrinėti nedalyvaujant (b. l. 60-61, 67).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, t. y. sukelti pareiškėjui tam tikrų teisinių padarinių ir, jį nustačius, pareiškėjas įgytų tam tikrą subjektinę teisę, galėtų įgyvendinti jau esamą teisę ar kitu būdu pasikeistų jo teisinis statusas; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) CPK 444, 445 straipsniai).

Vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų yra palikimo priėmimas. Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis nagrinėjamu atveju atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. R. ir J. I. R. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). A. R. mirė (duomenys neskelbtini) (mirė santuokoje) (b. l. 15), J.I. R. mirė (duomenys neskelbtini) (mirusi našle) (b. l. 8). A. R. vaikai A. V. R. mirė (duomenys neskelbtini), D. Ž. – (duomenys neskelbtini) (b. l. 58). Pareiškėjas V. B. yra J. I. R. sūnus iš pirmos santuokos, kitų vaikų J. I. R. neturėjo (b. l. 11, 59). Valstybės įmonės Registrų centras duomenys patvirtina, kad J. I. R. vardu registruotas butas, adresu (duomenys neskelbtini), įgytas santuokos su A. R. metu (b. l. 16). Byloje nėra duomenų apie palikimo priėmimo faktus po A. R. mirties (b. l. 50). Valstybės įmonės Turto banko atsiliepime nurodyta, kad nėra gautas pranešimas apie galimą palikėjo A. R. palikimo perėjimą valstybei (b. l. 61). Po J. I. R. mirties palikimą priėmė pareiškėjas V. B. (b. l. 9, 10, 48-49).

Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turtinį faktą, kad jo motina J. I. R. po sutuoktinio A. R. mirties priėmė palikimą faktinio valdymo pagrindu. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjui galės būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į visą minėtą nekilnojamąjį turtą.

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. R. po sutuoktinio A. R. mirties per įstatymo nustatytą šešių mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kai palikimą sudaro žemės sklypai ir pastatai (šiuo atveju palikimą sudaro ne tik asmeniniai palikėjo daiktai, tačiau ir nekilnojamasis turtas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą bute po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame bute, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat priežiūrą, prievolių, susijusių su turtu, vykdymą (mokesčių, mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015; ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad J. I. R. raštai Kauno savivaldybės butų ūkio įmonei (b. l. 20-21), uždarosios akcinės bendrovės „Kauno vandenys“ priskaitymų apmokėjimo žiniaraščiai (b. l. 23-24), akcinės bendrovės „Kauno energija“ mokesčių paskaičiavimo pažymos (b. l. 25-46) patvirtina, kad J. I. R. atsiradusiu palikimu, nekilnojamuoju turtu – butu naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, valdė kaip savo nuosavybę. Nors pareiškėjo pateikti duomenys apima laikotarpį nuo 2003 metų, tačiau civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas sprendžia remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Teismui pateikti įrodymai, pareiškėjo pareiškime nurodytos aplinkybės ir teismo posėdyje teikti paaiškinimai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog pareiškėjo motina J. I. R. turtu pradėjo naudotis ir juo rūpinosi iš karto po sutuoktinio mirties ir per 6 mėnesius po 1992 m. rugsėjo 10 d. Nurodytų aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad J. I. R. po sutuoktinio A. R. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti (CPK 183, 185 straipsniai). Byloje nesant kitokių įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl prašomo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo.

Pareiškėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir įrodytu, prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiškėjo reikalavimas tenkinamas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškėjo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. I. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po sutuoktinio A. R., gimusio (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Edita Vitonė