Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. T., gimęs (duomenys neskelbtini) Čečėnijos Respublikoje, čečėnas, Rusijos Federacijos pilietis, (užsieniečio ILTU kodas (duomenys neskelbtini) , aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, deklaruojama gyvenamoji vieta G. M. g. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacija, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. 2021 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Prancūzijos Respublikos teritorijoje, Tulūzos mieste, turėdamas tikslą už materialinį piniginį atlygį įgyti žinomai netikrą dokumentą – laikiną leidimą gyventi šalyje, pateikė Prancūzijos Respublikos teritorijoje, Tulūzos mieste nenustatytam asmeniui savo nuotrauką ir nurodė savo, t. y. Rusijos Federacijos piliečio anketinius duomenis (gimimo datą (duomenys neskelbtini) , kuris (nenustatytas asmuo) 2021 m., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pagamino netikrą dokumentą – Prancūzijos Respublikos laikiną leidimą gyventi šalyje bei už jį sumokėjęs paminėtam asmeniui materialinį piniginį atlygį įgijo žinomai netikrą dokumentą – tariamai Prancūzijos Respublikos teritorijoje išduotą laikiną leidimą gyventi šalyje Nr. (duomenys neskelbtini) , tariamai išduotą Rusijos Federacijos piliečiui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) , tariamai galiojantį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2029 m. balandžio 18 d., suteikiantį teisę laikinai gyventi Prancūzijoje, bei šį žinomai netikrą dokumentą – Prancūzijos Respublikos teritorijoje išduotą laikiną leidimą gyventi šalyje Nr. (duomenys neskelbtini) , tariamai išduotą Rusijos Federacijos piliečiui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) , tariamai galiojantį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2029 m. balandžio 18 d., suteikiantį teisę laikinai gyventi Prancūzijoje – Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo 2023 m. gruodžio 21 d. apie 16.00 val., t. y. nuo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją per Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT prie LR VRM) Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijos pasienio užkardos Kalvarijos pasienio kontrolės punktą (Kalvarijos r. sav., Liubavo sen., Salaperaugio k., Europos g. 21), momento, laikė prie savęs bei šį žinomai netikrą dokumentą 2023 m. gruodžio 22 d. apie 19.00 val., išvykdamas, kaip keleivis iš Lietuvos Respublikos automobiliu „Opel Vivaro“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos Respublikos registracija), VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos Raigardo pasienio kontrolės punkte, esančiame Gardino g. 130, Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., panaudojo jį pateikdamas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui, t. y. minėtas netikras laikinas leidimas gyventi Prancūzijoje Nr. (duomenys neskelbtini) , nustačius suklastojimo požymius, buvo paimtas.

Kaltinamasis A. T. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad penkerius metus gyveno Prancūzijoje, kur nelegaliai dirbo statybose. Atvykus į Prancūzija, per pirmus gyvenimo metus, sužinojo, jog susirgo mama, todėl norėdamas grįžti į Rusijos Federaciją nusprendė įsigyti netikrą leidimą gyventi Prancūzijoje. 2021 m. internete rado skelbimą dėl tokių leidimų gaminimo bei kontaktinius duomenis, telefonu susisiekė su asmeniu, su kuriuo sutarė dėl netikro leidimo pagaminimo. Už leidimo pagaminimą sumokėjo 300 Eur bei leidimui pagaminti nusiuntė savo paso nuotrauką ir kitus savo duomenis. Maždaug po dviejų savaičių gavo jo vardu pagamintą netikrą leidimą gyventi Prancūzijoje. Tuo metu motinos sveikata pagerėjo, motinos gydymui reikėjo pinigų, todėl nusprendė likti Prancūzijoje, kur dirbo, o gautus pinigus siuntė motinos gydymui. Netikro leidimo gyventi Prancūzijoje nenaudojo, jį laikė namuose. 2023 m. gruodžio mėn. motinos sveikata vėl pablogėjo, motinai pinigų gydymui nebereikia, tačiau reikalinga priežiūra, todėl nusprendė pasinaudodamas netikru leidimu gyventi Prancūzijoje grįžti pas motiną, kad galėtų ją prižiūrėti. 2023 m. gruodžio 20 d. iš Prancūzijos per Vokietiją, Lenkiją bei Lietuvą vyko į Rusiją. 2023 m. gruodžio 21 d. atvažiavo į Lietuvą, automobilyje pernakvojo ir 2023 m. gruodžio 22 d. atvyko į Lietuvos pasienį, kur pasienio pareigūnams pateikė Prancūzijoje įgytą netikrą leidimą gyventi šalyje. Pareigūnams paklausus, iš karto pripažino, kad leidimas gyventi yra netikras, dėl to buvo sulaikytas. Dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padarė išvadas, pasižada ateityje nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę disponavus žinomai netikru dokumentu patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamajame posėdyje sutrumpintu įrodymų tyrimu ištirti įrodymai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Liudytojas, VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas, D. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 22 d. nuo 19.00 val., pradedant tarnybą Raigardo pasienio kontrolės punkte, jaunesnioji specialistė D. N., perduodama pamainą, informavo, kad iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką, lengvuoju automobiliu „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Prancūzijos registracija) vyksta 5 asmenys. Priėjus prie minėto automobilio, vairuotojas bei keleiviai pateikė dokumentus, vienas iš automobilio keleivių – Rusijos Federacijos pilietis A. T. – pateikė pasą bei laikiną leidimą gyventi Prancūzijoje Nr. (duomenys neskelbtini) . Tikrinant šį leidimą kilo įtarimas, kad leidimas yra visiška klastotė. Detaliai patikrinus leidimą antroje kontrolės linijoje nustatė, kad dokumento pagrindas yra ne polikarbonatas, nes neturėjo būdingo skambesio, apsauginiame elemente optiškai kintančių dažų spalva nesikeitė iš auksinės į rausvai raudoną, gimimo data buvo neišgraviruota vertikaliai išilgai dešinio kortelės krašto, veido atvaizdas buvo atspausdintas ne lazeriniu graviravimu, laminavime nebuvo apčiuopiamo reljefo, nei averse nei reverse viršutinės kortelės dalyje nebuvo pasikartojančio mikroteksto, mikrolustas buvo tiesiog lipdukas. Suvedęs duomenis į VSATIS duomenų bazę nustatė, kad Rusijos Federacijos piliečiui A. T. draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje gyventi (b. l. 17-18).

Iš savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas D. M. pateikė iš kaltinamojo patikrinimo metu paimtą Prancūzijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) , išduotą A. T., gimusio (duomenys neskelbtini) vardu (b. l. 15-20).

Lietuvos teismo ekspertizės specialisto išvada patvirtina, kad Prancūzijos Respublikos leidimas gyventi šalyje Nr. (duomenys neskelbtini) A. T., gimusio (duomenys neskelbtini) , vardu yra pagamintas ne pagal tokių dokumentų reikalavimus ir yra netikras, jame esančių rekvizitų turinys keičiamas nebuvo (yra pirminis) (b. l. 25-27).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2024 m. sausio 2 d. rašte Nr. MI/13703/65/LT/23 nurodyta, kad A. T. Prancūzijos Respublikoje leidimas gyventi išduotas nebuvo, kaltinamasis buvo pateikęs prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo, tačiau 2022 m. sausio 19 d. kompetentinga institucija priėmė sprendimą dėl A. T. deportacijos su draudimu vienerius metus atvykti į Šengeno erdvę (b. l. 36).

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Byloje surinkti įrodymai, įvertinus jų visetą, patvirtina, kad kaltinamasis A. T. 2021 m. Prancūzijos Respublikos teritorijoje įgijęs (nusipirkęs) žinomai netikrą dokumentą – Prancūzijos Respublikos leidimą gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) , tariamai išduotą Rusijos Federacijos piliečiui A. T., gimusiam (duomenys neskelbtini) , tariamai galiojantį nuo 2019 m. gegužės 19 d. iki 2029 m. balandžio 18 d. – jį laikė prie savęs Lietuvos Respublikos teritorijoje nuo atvykimo į Lietuvos Respublikos teritoriją bei panaudojo pateikdamas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinės Druskininkų pasienio užkardos pareigūnui. A. T. žinodamas, kad Prancūzijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) yra netikras, jį laikė bei panaudojo ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokie jo veiksmai atitinka BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis). A. T. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis), jis Lietuvos Respublikoje neteistas (b. l. 49), administracine tvarka nebaustas (b. l. 48), duomenų, jog būtų įrašytas į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitas ar turėtų sveikatos sutrikimų, nėra, 2022 m. sausio 19 d. Prancūzijos Respublikos kompetentingos institucijos sprendimu deportuotas iš šalies, uždraudžiant jam vienerius metus atvykti į Šengeno erdvę, nuo 2022 m. vasario 16 d. paskelbtas kaip ieškomas asmuo (b. l. 36, 50-51), šiuo metu nedirba, kaltinamojo teigimu augina du mažamečius vaikus, jo motina serga, jai diagnozuotas kraujo vėžys, todėl vyko pas sergančią motiną, kad galėtų ja pasirūpinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurio terminas, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, byloje nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytinas mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, tuo pagrindu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu. Kaltinamasis 2023 m. gruodžio 22 d. 19.00 val. buvo laikinai sulaikytas, 2023 m. gruodžio 24 d. teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas iki 2024 m. sausio 24 d. (b. l. 76-79, 90-92), todėl vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikas išbūtas laikiname sulaikyme bei kardomajame kalinime įskaitytinas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju, kaltinamasis pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje bei nuolatinio darbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, jo Lietuvoje nesaisto jokie giminystės ryšiai, šeima gyvena Rusijos Federacijoje, kas leidžia spręsti, jog skirti jam intensyvią priežiūrą nėra galimybės, tuo pagrindu arešto bausmės vykdymo atidėjimas A. T. netaikytinas.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam skirtina arešto bausmė baigsis dar nuosprendžiui neįsiteisėjus, kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki paskirtos arešto bausmės atlikimo ir atlikus paskirtą arešto bausmę panaikintina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Byloje gauta Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2024-00712, iš kurios matyti, kad išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu kaltinamajam, nagrinėjamoje byloje sudaro 485,52 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio normas teismas privalo priimti sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Vertinant šios nuostatos taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo atveju nagrinėjant baudžiamąją bylą gynėjo dalyvavimas teismo nutartimi buvo pripažintas būtinu, nes kaltinamasis yra Rusijos Federacijos pilietis, nemokantis proceso (lietuvių) kalbos, yra suimtas, dėl ko gynėjo dalyvavimas buvo privalomas ir gynėjo paskyrimas nuo kaltinamojo valios nepriklausė. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies c) punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje, numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra numatyti BPK. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą bei teisė turėti advokatą yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali.

Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. T. gynėjas skirtas imperatyviais pagrindais ir nepriklausė nuo jo valios, bylos duomenimis jis šiuo metu yra suimtas, nedirba, teismas sprendžia, kad šiuo atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų, būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-322/2014, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-405/2014).

Dokumentas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikras Prancūzijos Respublikos leidimas gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) , saugomas prie bylos voke Nr. 1 – perduotinas VSAT prie LR VRM Varėnos pasienio rinktinei, jos prašymu (b. l. 28), pareigūnų profesiniams įgūdžiams tobulinti ir jų mokymams (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

A. T. (A. T.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti areštą 51 parai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, A. T. (A. T.) paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – areštą 34 (trisdešimt keturioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti į paskirtą bausmę laikino sulaikymo bei kardomojo kalinimo laiką, vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai arešto parai, ir arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2023 m. gruodžio 22 d.

Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki paskirtos arešto bausmės atlikimo ir atlikus paskirtą arešto bausmę panaikinti.

Dokumentą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – netikrą Prancūzijos Respublikos leidimą gyventi Nr. J(duomenys neskelbtini) , saugomą prie bylos voke Nr. 1 – perduoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.