- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-16
- Bylos Nr.
- II-197-409/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00600-2020-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą tyrimui atlikti
- Teisėjas
- Astra Karpytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- M. M.
- Institucija
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policjios komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020-06-22 nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas M. M. 2020 m. birželio 22 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį, buvo nubaustas 500 eurų bauda už tai, jog 2020-05-20 13.46 val. (duomenys neskelbtini), esant leistinam važiavimo greičiui 50 km/h, važiavo 103 km/h greičiu ir leistiną greitį viršijo 53 km/h.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjo M. M. skundas, kuriuo prašoma panaikinti 2020 m. birželio 22 d. priimtą nutarimą, kadangi ne jis vairavo automobilį, kuomet buvo padarytas administracinis nusižengimas. Nurodė, kad automobilį vairavo J. M., kuris su pažeidimu sutinka ir prisiima atsakomybę dėl šio pažeidimo.
Atsiliepimas
Teismui pateiktame Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos atsiliepime nurodyta, kad pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą M. M. padarytai veikai. Taip pat nurodė, kad nors pareiškėjas ir nurodo, kad 2020 m. gegužės 20 d. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu, jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“ valt. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), tačiau ši jo nurodyta aplinkybė neatitinka tikrovės ir vertinama kaip asmens, patraukto administracinėn atsakomybėm, pasirinkta gynybinė pozicija, kadangi J. M. neturi teisės vairuoti, tą jis patvirtino telefoninio pokalbio metu ir atsiųsdamas laišką elektroniniu paštu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjas M. M. prašė skundą patenkinti, nurodė, jog jis pardavinėjo savo automobilį. 2020 m. gegužės 20 d. buvo atvykę trys ar keturi asmenys apžiūrėti automobilio ir (duomenys neskelbtini) gatvėje išbandė automobilio technines galimybes. Vėliau tie asmenys nusprendė automobilio nepirkti. Kai gavo administracinio nusižengimo protokolą, savo telefone atsekė telefono numerį to asmens, kuris jam skambino dėl automobilio pirkimo, paskambino tam asmeniui, pasakė apie įvykį. Tas asmuo jam nurodė tikslius automobilį vairavusio asmens duomenis, jis tuos duomenis įrašė į informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, tą informaciją per siuntų tarnybą išsiuntė į Klaipėdą, o po kelių dienų tokiu pat būdu gavo pasirašytą dokumentą, kurį pateikė policijos komisariatui. Nėra įsitikinęs, kad jo automobilį nusižengimo padarymo dieną vairavo būtent nurodytas asmuo – J. M., nes to asmens nepažįsta, tačiau automobilį tikrai vairavo ne jis, o vienas iš atvykusių automobilio pirkėjų. Prašo nutarimą panaikinti, nes jis nusižengimo nepadarė.
Šiaulių apskrities VPK atstovas teismo posėdyje prašė M. M. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas laiko, jog pareiškėjo M. M. skundas pagrįstas ir tenkintinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, ir nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Būtina įrodyti nusižengimo subjektą, subjektyviąją pusę, objektą, objektyviąją pusę. Administracinio nusižengimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemones nėra. Nors vieno iš minėtų administracinio nusižengimo sudėties elementų nebuvimas paneigia ir administracinės atsakomybės taikymo instituto taikymą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, kai Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnyje nustatytas administracinis nusižengimas užfiksuotas ne asmens, įtariamo administracinio nusižengimo padarymu, akivaizdoje, administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (arba tik administracinio nusižengimo protokolas) surašomas ir siunčiamas transporto priemonės savininkui (valdytojui); jei administracinį nusižengimą padarė kitas asmuo, transporto priemonės savininkas (valdytojas) turi per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo išsiuntimo dienos pranešti institucijai (institucijos teritoriniam padaliniui), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą, jos nurodytu būdu duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, arba institucijai pareikalavus atvykti į instituciją (institucijos teritorinį padalinį), kurios pareigūnas nustatė administracinį nusižengimą; transporto priemonės savininko (valdytojo) nurodytam asmeniui surašomas ir siunčiamas naujas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, o transporto priemonės savininkui (valdytojui) surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu (ar tik administracinio nusižengimo protokolas) pripažįstamas negaliojančiu. Administracinis nusižengimas, padarytas M. M. priklausančiu automobiliu, buvo užfiksuotas ne M. M. akivaizdoje, todėl 2020-02-20 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu kada vyks bylos nagrinėjimas, t.y. 2020-06-22 10 val. Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo protokole, kuris buvo nusiųstas M. M., neišaiškinta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta transporto priemonės savininko (valdytojo) pareiga tikrinančio pareigūno reikalavimu nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi. Nepaisant to, 2020-06-12 pareiškėjas M. M. administracinį nusižengimą tiriančiam pareigūnui pateikė informaciją apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, t.y. nurodė, kad pažeidimo padarymo metu transporto priemone naudojosi J. M.. Tačiau buvo nuspręsta, kad pateikta informacija yra neatitinkanti tikrovės ir M. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 416 straipsnio 6 dalį.
Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo aplinkybės yra aiškios tuomet, kai nustatyti ne tik objektyvieji veikos požymiai (nusižengimo padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai, kitos aplinkybės), bet ir tą veiką padaręs asmuo. M. M. priklausančiu automobiliu padaryto pažeidimo objektyvieji požymiai buvo aiškūs, tačiau M. M. pareiškus, kad įvykio metu automobilį vairavo ne jis, ir nurodžius konkretų asmenį, kuris neprisipažino vairavęs automobilio, pažeidimą padaręs asmuo tapo neaiškiu ir daugiau nebuvo nustatinėjamas. M. M. nurodytas asmuo – J. M. nebuvo tinkamai apklaustas, visiškai nebuvo aiškinamasi, iš kur M. M. žinomi asmeniniai J. M. duomenys – asmens kodas, gyvenamoji vieta, vairuotojo pažymėjimo numeris ir data.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Šio kodekso 7 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 567 straipsnio 3 dalį įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas.
Bylos duomenys patvirtina tai, kad pareiškėjas M. M. pateikė duomenis apie administracinio nusižengimo metu automobilį valdžiusį asmenį. Tačiau įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, patikrinęs registruose esančius duomenis ir nustatęs, kad nurodytam asmeniui atimta teisė vairuoti kelių transporto priemones, padarė išvadą, kad šis asmuo, t. y. pareiškėjo nurodytas asmuo, kuris valdė automobilį – J. M., pažeidimo padaryti negalėjo. Visgi darytina išvada, kad specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas nepaneigia fakto, kad asmuo galėjo vairuoti automobilį. Taip pat reiktų įvertinti ir paties J. M. pateiktą informaciją, jog jis neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, nes teisė vairuoti buvo atimta dėl padaryto itin šiurkštaus pažeidimo – vairavimo, esant neblaiviam.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, gali panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Teismas įvertinęs bylos duomenis, ir tai, kad automobilio, kuriuo buvo padarytas administracinis nusižengimas, tikrasis vairuotojas nebuvo nustatinėjamas, atsakomybę ir įrodinėjimo naštą perkeliant pareiškėjui, sprendžia, kad siekiant nustatyti automobilio, kuriuo buvo padarytas pažeidimas, vairuotoją, reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą – nustatyti asmenis, kurie buvo atvykę apžiūrėti parduodamo M. M. automobilio, nustatyti asmenį, pateikusį M. M. tikslius J. M. asmens duomenis, visus asmenis tinkamai apklausti, tai padaryti teismas neturi galimybių, todėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) panaikintinas ir administracinio nusižengimo byla grąžintina Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai papildomam aplinkybių nustatymui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, 646 straipsniu, teismas
nutaria:
Pareiškėjo M. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresniojo specialisto 2020-06-22 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo M. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 416 straipsnio 6 dalį nubaustas 500 eurų bauda, ir administracinio nusižengimo bylą grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybai papildomam aplinkybių tyrimui.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.