- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- TS-30-716/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Nuteistasis
- A. S.
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija 2021 m. kovo 31 d. priėmė nutarimą Nr. 59-56 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. S. (toliau – nutarimas). Šiuo sprendimu komisija nutarė netaikyti nuteistajam A. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir rekomendavo nuteistajam mokėti ieškinius, dalyvauti edukacinėse priemonėse, skirtose narkotikų vartojimo ir platinimo prevencijai.
2021 m. balandžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas A. S. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundas, kuriuo prašoma panaikinti Komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. S.. Skunde nurodoma, kad nuteistojo ir jo gynėjo nuomone, minėtas nutarimas priimtas nepagrįstai, kadangi nebuvo atsižvelgta į visas reikšmingas šio klausimo sprendimui aplinkybes, todėl turėtų būti naikinamas. Komisija apsiribojo formaliais motyvais ir nenagrinėjo klausimo iš esmės, nenurodė konkrečių motyvų, kodėl nuteistajam negalima taikyti lygtinio paleidimo. Komisijos nuomone, A. S. daro nepakankamą pažangą bei neatlygina nusikalstama veika padarytos žalos, nors su tuo sutikti negalima. Pažymėtina, kad nutarime Komisija pripažino, kad A. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažįsta, laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastomis sąlygomis. Bausmės atlikimo metu, A. S. drausmine tvarka baustas 2 kartus, skatintas 4 kartus, be to vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Komisija taip pat pripažino ir tai, kad A. S. turi įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokosi kolegijoje pagal tęstinių-nuotolinių studijų programą, siekia įgyti specialybę. Prieš patenkant į pataisos namus, nuteistasis A. S. dirbo direktoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“, o atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pilnu etatu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Trišalė sutartis yra nuteistojo asmens byloje ir yra žinoma pataisos namų administracijai, todėl esant tokioms aplinkybėms, teiginys, jog A. S. nedirba, neatitinka tikrovės. Nesvarbu, kur nuteistasis dirba, jis pasirinko darbą, kuris jam yra naudingesnis, nei administracijos siūlytas darbas. A. S. atitinka visas lygtiniam paleidimui taikyti būtinas sąlygas. Advokato ir nuteistojo A. S. nuomone, Komisijos nurodyti motyvai dėl nusikaltimo pobūdžio, bausmės, teisėtumo ar finansinių įsipareigojimų vykdymo yra nepagrįsti, neteisingi ir pertekliniai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad A. S. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo sunkumą, praeitį ir kitas aplinkybes, jau įvertino teismas, kuris ir skyrė konkrečią bausmę. Įstatymų leidėjas jau yra įvertinęs visas būtinas lygtiniam paleidimui aplinkybes ir sąlygas, kurias A. S. atitinka. A. S. pagal galimybes moka finansinius įsipareigojimus ir juos vykdytų laisvėje toliau. Tai, kad A. S. darbovietės buhalterija nevykdo žalos atlyginimo, negali būti priekaištu A. S., kadangi įmonei yra žinoma ir privaloma tokių išieškojimų tvarka, o pats A. S. to reguliuoti neturi galimybės. Šiuo metu nuteistasis neturi tokių galimybių padengti visus finansinius įsipareigojimus iš karto, tačiau tai nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūra nepateikė atsiliepimo į nuteistojo skundą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK) nustatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.
BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (išskyrus nuteistuosius, kuriems iš dalies atidėtas bausmės vykdymas buvo panaikintas, taip pat kuriems lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos buvo panaikintas ir jie teismo nutartimi buvo nukreipti atlikti likusios nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies) gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.
Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, vien nuteistojo nesutikimas su Komisijos sprendimu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos savaime nereiškia, kad toks Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad A. S. nuteistas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. sausio 22 d. nuosprendžiu ir A. S. paskirta galutinė subendrinta 7 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2017 m. vasario 22 d., bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 18 d. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2020 m. rugsėjo 18 d., neatliktos bausmės dalis šiuo metu – 2 metai 11 mėnesių 8 dienos.
Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarime Nr. 59-56, išdėstytas išvadas teismas pripažįsta, kad jose aptartos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti reikšmingi kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, kad bausmės atlikimo metu nuteistasis vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, t. y. dalyvavo ir baigė adaptacijos programą, nuo 2020 m. liepos mėnesio pradėjo aktyviau domėtis individualių intervencijų taikymo galimybėmis, kreipėsi į įstaigos psichologę, nuotoliniu būdu pradėjo dirbti reklamos specialistu, mokosi kolegijoje, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau įvertinus turimus duomenis, kriminogeninius poreikius bei nuteistojo elgesio analizės ypatumus jam rekomenduotina dalyvauti „Nuteistųjų socialinių įgūdžių ugdymo“ programoje, taip nėra duomenų apie nuteistojo savanoriškas iniciatyvas siekiant valdyti su jo nusikalstamumu susijusius kriminogeninius poreikius.
Iš teismui pateiktos medžiagos duomenų matyti, kad A. S. dėl lygtinio paleidimo komisijoje buvo svarstomas antrą kartą. Pirmą kartą Komisija netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir pateikė rekomendacijas, tačiau individualaus pokalbio metu nuteistasis A. S. nurodė, kad neatlygintinių darbų neatliko, socialinės reabilitacijos programose nedalyvavo, t. y. jis neatsižvelgė ir nesiekė įvykdyti Komisijos siūlytų rekomendacijų.
A. S. teistas 6 kartus (paskutinis 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis neįsiteisėjęs), laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmojo teistumo metu buvo nepilnametis. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis pripažįsta. Nuteistasis nusikalstamas veikas vykdė bendrininkų grupėje. Bausmės vykdymo laikotarpiu nuteistasis yra pažeidęs tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus, už kuriuos 2 kartus baustas. Skatintas 4 kartus už dalyvavimą įvairiose užimtumo programose. Palaiko ryšius su artimaisiais, įgijęs vidurinį išsilavinimą, šiuo metu mokosi kolegijoje ištęstinių-nuotolinių studijų būdu. Nors nuteistasis ir atsisakė Vilniaus pataisos namų administracijos siūlomo darbo, tačiau šiuo metu dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Prievolės atlyginti dėl nusikalstamo elgesio kilusią žalą nevykdo, nuteistojo įsiskolinimai didėja. Šie duomenys yra reikšmingi charakterizuojant nuteistojo asmenybę bei prognozuojant jo elgesį laisvėje. Teismas neturi pagrindo netikėti komisijos išvadomis apie asmens emocinę gerovę – jam būdingas aukštas pasitikėjimas savo jėgomis bei vienpusis (teigiamas) savęs vertinimas, kuris gali suponuoti prielaidas socialiai nepageidautiniems problemų sprendimo įgūdžiams pasikartoti. Jis lengvai komunikuoja su kitais, geba užmegzti bei palaikyti pokalbį, linkęs kurti paviršutiniškus santykius, siekdamas įgyvendinti savo tikslus. Geri asmens komunikavimo įgūdžiai buvo vienas svarbiausių aspektų įgyvendinant sukčiavimo nusikaltimus, manipuliuojant žmonėmis, jiems meluojant. Nuteistajam būdingos nusikalstamumą palaikančios nuostatos. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad A. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikiamų išvadų dėl savo elgesio ir šiuo metu nėra asmuo gebantis vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis įsakmiai nurodo, kad lygtinai gali būti paleidžiami nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. priklauso aukštos rizikos grupei – 101 taškas, iš kurių statiniai veiksniai sudaro 35 taškus, o dinaminiai veiksniai – 66 taškus. Teismas pažymi, kad nuteistojo rizikos didžiąją dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurių nemažinant jo pakartotinio elgesio rizika gali didėti. Komisijos nutarime nurodoma, kad pastaruoju laikotarpiu pastebima, kad nuteistasis linkęs labiau orientuotis į savo gerbūvio ar padėties pokyčių iniciatyvas, tačiau nerodo pakankamo dėmesio bei stokoja iniciatyvų Komisijos rekomendacijų įgyvendinimui. Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu A. S. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba, mokosi, tačiau įvertinus kitus aukščiau aptartus nuteistojo asmenybę ir jo gyvenimo būdą charakterizuojančius duomenis to nepakanka išvadai, jog A. S. neabejotinai laikysis įstatymų, nenusikals ir galės toliau taisytis neizoliuotas nuo visuomenės. Teismas pastebi, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo turi būti atsižvelgiama ne vien į nuteistojo skunde išdėstytus argumentus, tačiau įvertinti ir kiti jau minėti požymiai, turimas teistumas, nuteistojo asmenybė, elgesys prieš ir po nusikaltimų padarymus.
Skundo nagrinėjimo metu nuteistojo gynėjas advokatas pateikė 2021 m. gegužės 7 d. UAB „Psichologiniai sprendimai“ specialisto išvadą dėl A. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo, Įvertinus jos turinį teismas pripažįsta, kad išvadoje keliamos abejonės dėl subjektyvaus vertinimo išvadų nėra pagrindas keisti komisijos išvadų ir nutarimų, nes asmenų vykdomas, t. y. subjektyviai atliekamas, nusikalstamumo įvertinimas remiantis objektyvia metodika ir objektyviais jos kriterijais šiuo metu akivaizdžiai atitinka nuteistojo A. S. padėtį, kurios rezultatų savaime nepaneigia pateiktas privačių subjektų atliktas tyrimas.
Remiantis išdėstytu, teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo aukštą elgesio riziką, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padaryta nusikalstama veika (padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį – komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis A. S. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Prie kitų reikšmingų aplinkybių svarbu paminėti ir tai, kad paskutinis 2018 m. spalio 24 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendis, kuriuo nuteistajam A. S. paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė, šiuo metu yra neįsiteisėjęs, dėl ko nuteistasis A. S. priklausydamas aukštos rizikos grupei dėl pakartotinio nusikalstamumo rizikos perdėtai siekia lygtinio paleidimo, kurio sąlygos išnyktų įsiteisėjus minėtam 2018 m. spalio 24 d. nuosprendžiui.
Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad A. S. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus, ką patvirtina jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas ir taikyta nuobauda bausmės atlikimo metu. Minėti motyvai ir išvados yra pagrindas konstatuoti, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimas Nr. 59-56, netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. S. gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu
nutarė:
gynėjo advokato Romualdo Mikliušo skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. kovo 31 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam A. S. atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.