Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. N-575-2412-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-18
Bylos Nr.
N-575-2412-11
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-06096-2010-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Romanas Klišauskas
Kategorijos
  • 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2412/2011Teisminio proceso Nr. 4-05-3-06096-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 45.4.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimo A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą A. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 6 dalyje ir 128 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad A. G. 2010 m. liepos 17 d., apie 2.23 val., Kauno rajone, kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 127,10 km, vairavo automobilį „VW Passat“, viršijo leistiną 110 km/h greitį važiuodama 170 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 133 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimu už ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyto teisės pažeidimo padarymą A. G. skyrė 2 000 litų baudą. Teismas konstatavo, kad A. G. padarytą ATPK 124 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą pažeidimą įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolas, įrašas iš duomenų bazės apie asmenį. Teismas nustatė, jog A. G. vairavo automobilį, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, tačiau neišlaikiusi kvalifikacinio egzamino ir neįgijusi teisės vairuoti. Teismas pažymėjo, kad pažeidėjos veika pilnai atitiko ATPK 124 straipsnio 6 dalį ir papildomai pagal ATOK 128 straipsnio 2 dalį nekvalifikuotina. Teismas nurodė, kad pažeidėjos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patraukta A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą. Apeliantė pažymi, kad 2010 m. liepos 17 d. jokio automobilio nevairavo, todėl kelių eismo taisyklių nepažeidė. Nurodo, kad nepažįsta administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos automobilio savininkės M. S.. Atkreipia dėmesį, jog iš bylos medžiagos nėra aišku, kokiu būdu nustatyta, kad būtent ji vairavo ginčo automobilį. Nurodo, kad apeliantė nedalyvavo surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, jame yra ne jos parašas, todėl nieko nežinojo apie teismo posėdį. Apeliantės įsitikinimu, administracinio teisės pažeidimo byloje nėra objektyvių jos kaltę patvirtinančių įrodymų. Be to, apeliantės nuomone, byloje skirtina rašysenos ekspertizė, kurios metu butų nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo protokole yra ne jos parašas.

Atsiliepimas

Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Institucija pažymi, kad apeliantės teiginiai, jog ji administracinio teisės pažeidimo nepadarė, automobilio nevairavo ir nedalyvavo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu, nepagrįsti. Pažymi, kad jos tapatybė buvo nustatyta pagal asmens tapatybės kortelę, ji pati prisipažino ir patvirtino, kad padarė minėtą pažeidimą, taip pat savo teiginius patvirtino savo parašu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu A. G. buvo pripažinta kalta padariusi ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. ATPK 124 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 50 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vieno iki trijų mėnesių arba septynių parų administracinį areštą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu šešiems mėnesiams, vairuotojams, neturintiems dvejų metų vairavimo stažo, – baudą nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių ir vairuotojams, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų.

A. G. apeliaciniame skunde neigia savo kaltę padariusi minėtą pažeidimą, argumentuodama tuo, kad byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog ji įvykio metu vairavo automobilį.

Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, nesurinko ir neištyrė visų galimų įrodymų, todėl priimto nutarimo negalima laikyti teisėtu ir pagrįstu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo matyti, kad jis priimtas pasirėmus iš esmės tik administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4) ir Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokolu (b. l. 5), kurie šiuo atveju nėra pakankami spręsti apie padarytą pažeidimą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nei administracinėn atsakomybėn patraukta A. G., nei automobilio savininkė M. S., nei administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs pareigūnas K. L. teismo apklausti nebuvo. Pirmosios instancijos teismas, neapklausęs teisme šių liudytojų, nukrypo ir nuo susiklosčiusios teisminės praktikos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 19 d. nutartis byloje Nr. N575-881/2009, 2009 m. balandžio 10 d. nutartis Nr. N575-684/2009 ir kt.), pagal kurią teisme betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. Atkreiptinas dėmesys, kad iš Kelių eismo taisyklių pažeidimo duomenų protokole (b. l. 5) esančių pažeidimą užfiksavusių nuotraukų vienareikšmiškai negalima daryti išvados, kad automobilį viršydama greitį vairavo būtent A. G..

Pažymėtina, jog vadovaujantis ATPK 256 straipsnio 3 dalimi pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

A. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas