- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-312-134/2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Nukentėjusysis
- I. B.
neviešame teismo posėdyje išnagrinėjusi nukentėjusiosios I. B. atstovės advokatės A. A. skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutarties, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo E. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apygardos teismo 2008-04-30 nutartimi E. B., padariusiam BK 129 str. 2 d. 3 p. uždraustą veiką nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis, kuri Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-11-11 nutartimi pakeista į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o 2011-05-20 to paties teismo nutartimi – į stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Teismas skundžiama nutartimi tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės teikimą ir E. B. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis pakeitė į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis Utenos socialinės globos namuose. Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad E. B. psichikos būklė pagerėjo, socialinis pavojingumas sumažėjo.
Šalies argumentai
Skundu nukentėjusiosios atstovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir netenkinti VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimo.
Skunde teigia, kad nors šiuo metu E. B. būklė stabili, tačiau ji nėra visiškai pagerėjusi, nes išlikusi smurto rizika, kuri gali padidėti, esant psichinės ligos paūmėjimui, be to, neseniai E. B. būklė buvo nestabili. Byloje nustatyta, kad E. B. kritika įstatymo uždraustos veikos atžvilgiu yra tik formali, jo socialiniai ryšiai menki. Tai rodo, kad E. B. būklės pagerėjimas gali būti momentinis, nėra jokių duomenų, kad jo būklė ir toliau gerės. Esant tokioms aplinkybėms, E. B. toliau turi būti taikomas stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BK 405 str. 1 d. nustatyta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Įstatymas numato du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą : asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį jo socialinį pavojingumą.
Iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, kad E. B. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje gydomas nuo 2007-12-14, jam diagnozuota paranoidinė šizofrenija, progresuojanti eiga – psichoaktyvių medžiagų vartojimas. E. B. psichikos būklė, taikant jam gydymą stacionaro sąlygomis, stabiliai gerėjo, todėl griežčiausia priverčiamųjų medicinos priemonių rūšis – stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis 2010-11-11 Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi pakeistas į sustiprinto, o 2011-05-20 to paties teismo nutartimi – į bendro stebėjimo. 2014-01-30 gydytojų psichiatrų komisija konstatavo, kad E. B. psichikos būklė pagerėjo, yra stabili : agresijos, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo nebuvo, pokalbio metu kliedėjimo idėjų, haliucinacijų neišaiškinta, mąstymas konkretus.
E. B. smurto rizikos 2014-01-27 įvertinime nurodyta, kad jis pakankamai kritiškas savo susirgimo, psichoaktyvių medžiagų vartojimo atžvilgiu, pripažįsta kaltę dėl įstatymo uždraustos veikos padarymo, vykdo medicinos personalo nurodymus, vaistus vartoja nesipriešindamas. Jis bus valdomoje aplinkoje – socialinės globos namuose. Jo psichikos sutrikimo nulemtos mažesnės adaptacijos galimybės, susidūrus su stresogeniniais faktoriais, gali sukelti vidutinio lygio stresą. Apibendrinus padaryta išvada, kad E. B. smurto rizika yra vidutinė su tendencija į mažą, ji gali didėti, esant psichinės ligos paūmėjimui.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusi gydytoja psichiatrė papildomai paaiškino, kad E. B. teigia suprantantis tęstinio gydymo būtinybę, suvokiantis, kad jam būtina vartoti vaistus. Jo būklė stabili ir pagerėjusi jau daugiau kaip pusę metų. Socialinės globos namuose jam būtų taikomas gydymas - prailginto veikimo injekcijos. Gydytoja psichiatrė paaiškino, kad E. B. psichikos būklė yra stabili ir tolimesnis gydymas stacionare jos nebepagerintų.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje E. B. teigė suprantantis, kad jam būtinas tolesnis gydymas, vartosiantis paskirtus vaistus, suprantantis, kad jam negalima vartoti alkoholio, šiuo metu norintis vykti į socialinės globos namus, ateityje planuojantis dirbti, įsigyti vienkiemį ir ten ūkininkauti.
Vertinant E. B. socialinį pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad jis padarė labai sunkią įstatymo uždraustą veiką – kvalifikuotą nužudymą. Tačiau padarytos veikos pavojingumas yra nekintanti aplinkybė, kuriuos E. B. niekaip nebegali įtakoti. Tuo tarpu vertinant paties E. B. pozityvų elgesį gydymo metu, aptartą šiame sprendime, jo paties teismo posėdyje duotus paaiškinimus apie konkrečius ateities planus laikytis paskirto gydymo režimo, nevartoti svaigalų, galinčių sukelti jo psichinės sveikatos pablogėjimą, matyti, kad E. B. sugeba kritiškai įvertinti savo tiek psichinę sveikatą ir jaučiasi atsakingas už savo planų įgyvendinimą, elgesį ir ligos eigos kontrolę ambulatorinio gydymo metu.
2014-01-30 gydytojų psichiatrų komisijos išvadoje nurodyta, kad E. B. socialiniai ryšiai nepakankami. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tokių ryšių E. B. negalėjo suformuoti dėl objektyvių priežasčių : jo tėvai išsituokę, jis pats santuokos nesudaręs, po skyrybų jis gyveno su tėvu, prieš kurį įvykdė įstatymo uždraustą veiką, paskutinius septynerius metus jam taikomas priverstinis gydymas. E. B. tolesnė gydymo tvarka nėra susijusi su jo dabartiniais netvirtais socialiniais ryšiais, nes jam Neįgaliųjų reikalų departamentas 2014-01-24 skyrė siuntimą į Utenos socialinės globos namus, kuriuose jam toliau bus taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Pasikeitus E. B. psichinei būklei, ši priverčiamoji medicinos priemonė gali būti pakeista griežtesne. Atkreiptinas dėmesys, kad Rokiškio rajono apylinkės teismas 2013-11-29 nutartimi pripažino, kad E. B. psichinė būklė pagerėjusi, pavojingumas visuomenei sumažėjęs, o stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis jam pratęstinas todėl, kad nėra galimybės užtikrinti ambulatorinio stebėjimo tęstinumą. Šiuo metu gavus siuntimą į socialinės globos namus, tokia galimybė E. B. yra.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs E. B. stabilią psichinę sveikatą, jo elgesio pokyčius stacionarinio gydymo metu, adekvačius ateities planus, pripažįsta teisinga pirmosios instancijos teismo išvadą, kad E. B. socialinis pavojingumas šiuo metu yra sumažėjęs tiek, kad jam gali būti taikomas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Nukentėjusiosios I. B. atstovės advokatės A. A. skundą atmesti ir palikti galioti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama.