Telšių apylinkės teismo nutarimas

Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Daiva Domeikienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), neteistos, administracine tvarka nebaustos, traukiamos administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 73 straipsnio 1 dalį, administracinio nusižengimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. J. panaudojo motinos valdžią priešingai vaiko interesams, nes 2017-06-10 20.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai alkoholio kiekio tikrintuvu nustatytas 2.06 promilių girtumas, mažamečio sūnaus M. G., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje konfliktavo su sugyventiniu G. G., dėl ko į butą atvykę policijos pareigūnai, mažametį M. G. išvežė iš jam įprastos aplinkos į VšĮ „Naujosios Akmenės ligoninės“ Vaikų ligų skyrių. Tokiais savo veiksmais J. J. neužtikrino savo mažamečio sūnaus teisės į ramią ir saugią aplinką, tinkamą poilsį, gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, doroviniam vystymuisi, neapsaugojo vaiko nuo vystymuisi žalingos socialinės aplinkos poveikio ir demonstravo amoralų elgesį bei tokiais savo veiksmais, pažeidė vaiko teises ir 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. 1-1234 (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017-02-21) 4 straipsnio l dalies 1 punkto (visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus), 43 straipsnio 2 dalies (už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė), 57 straipsnio 1 dalies (fiziniai ir juridiniai asmenys, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis bei laisvėmis ar kitaip pažeidžiantys vaiko teises, atsako įstatymų nustatyta tvarka) reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiui vaikui M. G. šiuo teisės pažeidimu padaryta neturtinė žala, administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno 2017 m. birželio 21 d. nutarimu M. G. šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju, 2017 m. birželio 21 d. nutarimu jo atstovui pagal įstatymą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistei R. M. – leista dalyvauti procese. (ANK 578 straipsnio 1 dalyje).

Administracinėn atsakomybėn traukiama J. J. ir institucijos, atlikusios tyrimą, atstovas, nukentėjusiojo mažamečio M. G. atstovė pagal įstatymą – Akmenės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyr. specialistė R. M., teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Gauti J. J. prašymas bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, jai nedalyvaujant, institucijos, atlikusios tyrimą, prašymas – bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Į teismo posėdį neatvykus nė vienam administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

ANK 73 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams.

Tėvų valdžios turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnio nuostatos, kuriose nurodyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę sudaryti jiems palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.159 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog tėvų valdžia negali būti naudojamasi priešingai vaiko interesams. Lietuvos Respublikos Konstitucija, Vaiko teisių konvencija, Vaiko teisių apsaugos įstatymas, Civilinis kodeksas įtvirtina prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynybos principą. 1989 metų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvams arba teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi. Pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai. Konvencijos 19 straipsnyje numatyta, kad, siekiant apginti vaiką nuo įvairiausio pobūdžio fizinio ar psichologinio smurto, įžeidimų ar piktnaudžiavimo, priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, grubaus elgesio ar išnaudojimo, kuriuos jis gali patirti iš tėvų, teisėtų globėjų ar kurio nors kito jį globojančio asmens, turi būti imtasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių. Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto naudojimas.

Be J. J. prisipažinimo padarius administracinį nusižengimą, jos kaltę patvirtina byloje surinkti ir teismo posėdyje ištirti duomenys: Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK administracinio nusižengimo protokolas, asmens duomenys, patvirtinantys, kad M. G. motina yra J. J., Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK 2017 m. birželio 10 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, įvykio ROIK (duomenys neskelbtini) suvestinės duomenys, 2017 m. birželio 15 d. Telšių apskrities VPK Akmenės r. PK nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, liudytojo G. G. parodymai, alkotesterio rodmenys.

Įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad J. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį, jos kaltė, pažeidimo sudėtis įrodyta, todėl jai skirtina administracinė nuobauda.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padaryto nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog ji prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, atsižvelgus į administracinėn atsakomybėn traukiamojo J. J. asmenybę – administracine tvarka nebausta, neteista, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, J. J. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 614, 635–637, 646, 674 straipsniais,

nutaria:

J. J. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje, ir jai skirti įspėjimą.

Nutarimo nuorašą per tris darbo dienas išsiųsti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariatui, nukentėjusiojo atstovui.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nutarimą priėmusį Akmenės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė