Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Raimondos Andrulienės (pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Alvydo Žerlausko,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės K. P. (Š.) apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. P. (Š.) ieškinį atsakovui T. M., institucija, teikianti išvadą byloje, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo bei neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama: 1) nustatyti nepilnamečių vaikų F. M. ir H. M. gyvenamąją vietą su vaikų mama ieškove K. Š.; 2) priteisti iš atsakovo T. M. nepilnamečių vaikų F. M., H. M. išlaikymui po 190 Eur ir 160 Eur; 3) priteisti iš atsakovo T. M. 12600 Eur išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 6 d. iki 2015 m. vasario 6 d.; 4) neterminuotai apriboti tėvo T. M. valdžią nepilnamečių vaikų F. M. ir H. M. atžvilgiu; 5) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-05-04 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nustatė nepilnamečių F. M. ir H. M. gyvenamąją vietą su motina K. P.; priteisė iš atsakovo T. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui F. M. po 190,00 eurus kas mėnesį, mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2015 m. vasario 9 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo T. M. išlaikymą nepilnamečiui sūnui H. M. po 160,00 eurus kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos 2015 m. vasario 9 d. iki vaiko pilnametystės; priteisė iš atsakovo T. M. nepilnamečiui sūnui F. M. 6840,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; priteisė iš atsakovo T. M. nepilnamečiui sūnui H. M. 5760,00 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą; laikinai apribojo tėvo valdžią atsakovui T. M. jo sūnų F. M. ir H. M. atžvilgiu; nustatė atsakovo T. M. matymosi su sūnumis F. M. ir H. M. tvarką: du kartus per mėnesį kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį nuo 14 val. iki 16 val. ir kiekvieno mėnesio trečiąjį penktadienį nuo 14 val. iki 16 val., dalyvaujant Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini); likusią ieškinio dalį atmetė.Pasisakydamas dėl tėvo bendravimo su sūnumis tvarkos, teismas nurodė, kad atsiliepime į ieškinį tėvas prašė ją nustatyti, nekonkretizuodamas jos. Kaip matyti iš ieškovės pasisakymų, ji neleidžia ir trukdo atsakovui bendrauti su sūnumis. Ieškovė nurodė, kad jos asmeniniai santykiai su atsakovu nėra geri bei sūnūs bijo tėvo. Teismas vertino tai, kad sūnų baimė tėvo atžvilgiu yra kilusi iš esmės dėl atsakovo praeityje naudoto fizinio smurto ieškovės atžvilgiu, tai patvirtino ir psichologės išvada bei Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus papildoma išvada. Atsakovas teismo posėdžio metu rodė norą bendrauti su sūnumis, tačiau dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovės pozicijos jis to negalėjo daryti. Vaikų prisiminimai apie tėvą siejasi su konfliktais su mama, tačiau vaikai patvirtino, kad jų atžvilgiu tėvas smurto niekada nenaudojo ir jų niekada neskriaudė. Abu sūnūs labiau prisirišę prie mamos. Psichologės vertinimo ir prognostinėje išvadoje konstatuota, kad Faustas išgyvena baimę prarasti tėvus. Teismas nurodė, jog draudimas mažam vaikui matytis su tėvu gali pakenkti mažamečių vaikų interesams. Atsakovas turi teisę matytis su sūnumis dalyvaujant trečiajam asmeniui. Atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus, ieškovės, kaip įstatyminė vaikų atstovės, nurodytas aplinkybes bei teismui turint abejonių dėl ieškovės ir atsakovo tinkamo bendravimo vaikų akivaizdoje, jų tarpusavio neigiamo santykio, teismas nusprendė leisti atsakovui matytis su sūnumis dalyvaujant Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui, galinčiam konkrečioje situacijoje nuspręsti, ar atsakovo matymasis su sūnumis neprieštarauja mažamečių vaikų interesams, o atsakovui tai suteiktų galimybę neprarasti ryšio su sūnumis ir atstatyti savo santykius su jais. Teismas nusprendė, jog geriausia susitikimų vieta būtų Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsižvelgiant tiek į vaikų, tiek į atsakovo interesus, o taip pat į VTAS realias galimybes užtikrinti atstovo dalyvavimą susitikimų metu.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai :

Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-05-04 sprendimo dalį, kuria atsakovui leista matytis su nepilnamečiais vaikais, ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – uždrausti atsakovui matytis su vaikais.Ieškovė nurodo, jog byloje nustatyta daug faktų, kurie rodo, kad atsakovo matymasis su vaikais gali pakenkti jų interesams: atsakovas yra ne kartą smurtavęs prie ieškovę vaikų akivaizdoje, atsakovas yra neprognozuojamo būdo, linkęs į smurtą, nusikalstamą elgesį, priklausomas nuo narkotinių medžiagų, atsakovas daro vaikams neigiamą įtaką, skiepija moralės normoms priešingas vertybes, po susitikimų su atsakovu į neigiamą pusę pasikeičia vaikų elgesys.Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai neatsižvelgė į vaikų nenorą matytis su tėvu.Priešingai nei nurodė teismas, Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados yra nuoseklios, logiškos ir pagrįstos, jose jokių prieštaravimų nėra. Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016-02-29 išvados papildyme nurodyta, kad atsakovo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų vystymuisi bei prieštarauja vaikų interesams. Rašte siūloma uždrausti atsakovui matytis su vaikais.Ieškovės nuomone, teismas parinkdamas atsakovo matymosi su vaikais vietą Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas prašo skundą atmesti. Atsakovas pažymi, kad iš esmės šalių ieškovės ir atsakovo santykiai buvo konfliktiški, tai patvirtina bylos duomenys, tačiau atsakomybę dėl netoleruotino elgesio, nuolatinės priešpriešos turėtų prisiimti abi šalys. Kita vertus, praeityje nutikę įvykiai neturi nieko bendro su esama situacija.Atsakovas nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo teiginiais, jog yra neprognozuojamo būdo. Teigia, jog smurto prieš kitus asmenis, tuo labiau prieš vaikus, nenaudojo.Vaikai noriai bendravo su tėvu. Jei ieškovė pastebėjo elgesio pokyčių, jie galėjo kilti dėl išsiskyrimo su tėvu. Be to, ieškovė neinformavo atsakovo apie vaikų elgesio pokyčius.Apeliantės reikalavimas uždrausti atsakovui matytis su vaikais yra nukreiptas ne į vaikų interesus, jų saugumą ar kitas aplinkybes, bet į asmeninių ambicijų patenkinimą.Taip pat atsakovas nurodo, jog Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus teisės sprendimu pažeistos nebuvo, nes šio skyriaus funkcijos apima įvairiapusį dalyvavimą ginant nepilnamečių vaikų teises ir jas užtikrinant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu, todėl apeliacinės instancijos teismas vertins, ar toks pagrindas nagrinėjamu atveju egzistuoja (LR CPK 329 str., 338 str.).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, laikinai apribodamas atsakovo valdžią vaikų atžvilgiu, nustatė atsakovo matymosi su sūnumis tvarką. Ieškovė skundžia šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį. Ji nesutinka, kad atsakovas matytųsi su vaikais, mano, kad tai gali pakenkti jų interesams.Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo matymosi su vaikais tvarką, išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes. Teismas nustatė, jog atsakovas nedirbo nuo 2006-01-01 iki šiol, išlaikymo vaikams neteikė, iš bylos medžiagos matyti, kad vaikus išlaikyti finansiškai padėjo ieškovės mama su sutuoktiniu, sūnumis nesidomėjo. Šalių tarpusavio santykiai yra labai konfliktiški, įtempti. Tokie santykiai daro neigiamą poveikį sūnums. Teismo posėdžio metu atsakovas negalėjo paaiškinti, kuo sūnūs domisi, kas jiems labiausiai sekasi ugdymo įstaigose, nieko negalėjo paaiškinti apie jų sveikatos būklę, kasdienius poreikius. Sūnus F. savo paaiškinimuose nurodė, kad tėtis šeimoje negyvena, nes dažnai mušė mamą ir jis bijo, kad tėtis nesužinotų kur jis gyvena ir neatvažiuotų. Su tėvu jis bendravo du kartus ir trumpai. F. paaiškino, kad tėtis nupirko jam žuvyčių, rūbų, saldumynų, per gimtadienį buvo atsiuntęs 50 eurų, o kitą kartą paskambinęs jam pasakojo apie gyvenimą kalėjime. F. paaiškino, kad nenorėtų, jog tėvas atvažiuotų į svečius todėl, kad jam teko matyti, kaip tėtis mušė mamą, jis nenorėtų ateityje bendrauti su tėčiu (tomas I, b. l. 152). Sūnus H. savo paaiškinimuose nurodė, kad tėčio nekviestų į svečius, nes jis prisimena, kaip gyvenant (duomenys neskelbtini) tėtis mušė mamą, ir jis bėgo į kitą kambarį, nes bijojo, taip pat paaiškino, kad bijo tėčio, nes jis kartą juos vijosi ir norėjo paimti (tomas I, b. l. 153). Teismas taip pat rėmėsi 2015-06-19 F. M. psichologo vertinimo ir prognostinės išvadomis, kurias atliko psichologė D. G.. Išvadas ji patvirtino apklausta kaip liudytoja teismo posėdžio metu. Jose nustatyta, kad vaikas turi ryškių prisiminimų iš ankstyvos vaikystės, kai tėtis mušė mamą ir jis žino, kad tuo metu jo pareiga buvo pasirūpinti mažuoju broliuku, kad jis nematytų to, ką matė jis. Psichologė nurodė, kad galima vertinti F. saugumo jausmo formavimosi pažeidimų per pastarąjį pusmetį: tai skirtingo tėvų auklėjimo stiliaus pasekmė; tėčio vaidmuo prieštaraujantis mamos nustatytoms taisyklėms. Vaikui skatinama egoistinė reakcija, patiriama konfliktinė dilema: „mama neleidžia, bet tėtis leidžia“. Mamos vaidmuo drausminantis, tėčio vaidmuo leidžiantis, nepastovus ir nenuoseklus. Vaikas patiria nepatogumo jausmą pasakyti kontrargumentus tėčiui. F. suvokia tėčio ir mamos nesutarimus, įvardina necenzūrinius žodžius, kuriuos tėtis naudoja apibūdindamas mamą, vertina, kad abu tėvai yra kalti dėl barnių ir pripažįsta jog tėtis yra linkęs gąsdinti ir grasinti mamai. Psichologės bendra išvada, kad F. savo pastovią gyvenamą vietą apsibrėžia su mama. Siekdamas gyventi pas mamą, įvertina asmeninių poreikių patenkinimą: paskatinimas ir palaikymas, emocinis saugumas, poreikis būti mylimam, produktyvus vaiko santykis su suaugusiuoju, savivertės ugdymas. Aiškus dienos ciklas, galimybė pačiam savarankiškai priimti sprendimus tarp aiškiai apibrėžtų mamos šeimos narių ribų. Turiningo laisvalaikio ir šventinių ritualų palaikymas šeimoje. Psichologė prognostinėse išvadose nurodė F. poreikius: fizinis saugumas, emocinis saugumas, poreikis būti mylimam, vaiko adekvatus santykis su suaugusiuoju, savivertės ugdymas labai priklauso nuo aplinkos vieningumo, aiškaus dienos ciklo, laisvės pojūčio išgyvenimo, kai yra galimybė pačiam savarankiškai priimti sprendimus tarp aiškiai apibrėžtų suaugusiojo ribų. Stebint pastovius tarpusavio tėvų negatyvius nusistatymus vienas kito atžvilgiu, vaikui patiriamas stresas ir įtampa, blokuoja asmeninio pasitikėjimo savimi jausmą. Stabdo ryžtingumo jausmo formavimąsi. Kai stebimas suaugusiojo pažadas pasikeisti elgesyje ir nėra pokyčių vykdymo yra rizika ugdyti delinkventinį (nusikalstamą) vaiko elgesį, be sąžinės priekaištų sau. Pagarbos tarp suaugusiųjų, kai mama ir tėtis negerbia vienas kito, trūkumas sukuria suaugusiojo autoriteto menkinimą. Tėvų tarpusavio pasyvus/aktyvus konfliktas gali slopinti/slopina vaiko augimą ir vystymąsi. Kai sutrinka tėvų tarpusavio auklėjimo įgūdžių suderinamumas, ateityje tai gali iššaukti vaiko maištingas/ prieštaraujančias reakcijas. Prognozuojant maištingas tėčio reakcijas mamos atžvilgiu, vaikui neužtikrinamas saugumo jausmas, kad bus kryptingas auklėjimo procesas. (tomas I, b. l. 93-95).Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2016-02-29 išvados papildymą (tomas I, b. l. 150), kuriame teigiama, kad T. M. žiauraus elgesio su savo vaikais faktų nenustatyta, todėl tarnyba nepritaria neterminuotam tėvo valdžios apribojimui. Tačiau teismas kritiškai įvertino rašto dalį, kurioje nurodoma, kad atsižvelgiant į vaikų emocinius išgyvenimus dėl tėvo smurtinių veiksmų yra prašoma uždrausti atsakovui matytis su savo vaikais, nes jo elgesys daro neigiamą įtaką vaikų vystymosi raidai bei prieštarauja F. ir H. M. interesams. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2016-02-29 išvados papildyme bei šios tarnybos atstovės teismo posėdžio metu žodžiu duotos išvados viena kitai prieštarauja. Ieškovės nuomone, teismas turėjo motyvuoti savo nesutikimą su tarnybos išvada. Kolegija pažymi, jog teismui tarnybos išvada nėra privaloma ir jis gali ją vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą visų bylos aplinkybių kontekste. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visą bylos medžiagą ir joje esančių įrodymų pagrindu padarė išvadą, jog nėra pagrindo visiškai apriboti atsakovo ir jo sūnų ryšį ir kad atsakovas turi teisę matytis su sūnumis dalyvaujant trečiajam asmeniui. Kolegija neturi jokio pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ir daryti priešingą išvadą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, net teismui nustačius, kad atsakovas netinkamai atlieka tėvo pareigas ir jam laikinai ar neterminuotai apribojus tėvo valdžią sūnų atžvilgiu, atsakovui lieka teisė matytis su sūnumis, jei tai nekenkia vaikų interesams (CPK 3.180 str. 3 d.). Nors Palangos miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnybos 2016-02-29 išvados papildyme nurodyta, kad abu vaikai pokalbių metu paaiškino, jog tėvų konfliktų metu patyrė baimę, neigiamas emocijas, todėl bendrauti su tėčiu nenorėtų, teismas įvertino atsakovo paaiškinimus, duotus teismo posėdžio metu: atsakovas nurodė, kad jis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių nesiartinti prie sūnų negalėjo per šį laikotarpį įgyti sūnų pasitikėjimo, nors mėgino tai padaryti, tačiau dėl netinkamai pasirinkto būdo situacija tapo komplikuotesnė, taip pat teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovas stengėsi palaikyti ryšį su sūnumis (telefonu ir pan.) bei pažadėjo keisti savo gyvenimo būdą ir nedaryti jokios neigiamos įtakos savo sūnums ateityje. Labai svarbi ta teismo sprendimo dalis, kurioje teismas įvertino atsakovo į bylą pateiktą vaizdo medžiagą (filmuota 2015 m. pavasarį): iš jos matyti sūnų bendravimas su atsakovu, tuo metu nebuvo jaučiamas vaikų priešiškumas tėvui, jo baiminimasis ar pan. Teismas nurodė, jog iš F. tuo metu išsakytų minčių galima daryti išvadą, kad jis norėtų, jog santykiai tarp tėvų būtų normalūs, jis norėtų bendrauti vienodai su abiem tėvais, todėl teismas padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad ryšys tarp tėvo ir vaikų nebuvo nutrūkęs ir pagrindo jį visiškai apriboti nėra. Kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada: įvertinus visus bylos duomenis, nėra jokio pagrindo teigti priešingai.Ieškovė teigia, jog teismas nepagrįstai neatsižvelgė į vaikų nuomonę bendravimo su tėvu klausimu. Kolegija atmeta šį ieškovės argumentą kaip nepagrįstą. Teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti (CK 3.177 straipsnis). Šis reikalavimas taikytinas ne tik tuo atveju, kai yra sprendžiamas tėvų tarpusavio ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bet ir tada, kai vaikas yra globojamas ir ginčas kyla tarp globėjo bei vaiko tėvų (vieno jų). Vertinant vaiko norus ir skiriant tam dėmesį, turi būti atsižvelgta ne vien į vaiko amžių, bet ir į jo brandumą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnis), taip pat į kitas reikšmingas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos vaiko išreikštam norui dėl jo gyvenamosios vietos, pvz., prisirišimą prie asmens, su kuriuo jis gyvena, šio suteikiamas materialines sąlygas, saugumo pojūtį ir kt. Pažymėtina, kad į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju akivaizdu, jog iš esmės vaikų nenorą matytis su tėčiu lėmė jo konfliktiški santykiai su ieškove. Be to, kaip pažymėjo teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą filmuotą medžiagą, Faustas norėtų, jog santykiai tarp tėvų būtų normalūs, jis norėtų bendrauti vienodai su abiem tėvais. Taigi iš esmės vaikų nenorą matytis su tėvu nulėmė antagonistiniai tėvų santykiai, tačiau šalys turi dėti visas įmanomas pastangas, kad jų tarpusavio santykiai neįtakotų vaikų savijautos, neiškreiptų jų saugumo jausmo, kad vaikais nebūtų be pagrindo manipuliuojama, siekiant įtraukti juos į tarpasmeninių konfliktų sprendimą. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, iš esmės ieškovė neleidžia ir trukdo atsakovui bendrauti su sūnumis. Ji teigia, jog jos ir atsakovo santykiai nėra geri ir vaikai bijo tėvo. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog sūnų baimė yra praeities įvykių pasekmė. Šią išvadą patvirtino ir psichologė, ir Vaiko teisių apsaugos tarnyba. Kita vertus, esant tokiai situacijai, kai ieškovė kliudo atsakovui bendrauti su vaikais, o atsakovo atžvilgiu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, ribojančios jam galimybę matytis su sūnumis, atsakovui nebuvo sudarytos galimybės užmegzti saugų ir pastovų ryšį su vaikais. Byloje nėra duomenų, kad atsakovo bendravimas su vaikais ypatingai kenktų jų interesams ir dėl to reikėtų apskritai uždrausti jam matytis su sūnumis. Psichologės išvadoje nurodyta, jog tėvų tarpusavio konfliktas gali slopinti/slopina vaiko augimą ir vystymąsi. Iš esmės visa išvada orientuota į tai, kad pagrindinis vaiko reakcijas įtakojantis veiksnys ir tėvų konfliktai, auklėjimo įgūdžių nesuderinamumas. Tačiau tai negali būti lemiamas veiksnys, uždraudžiant vienam iš tėvų matytis su vaikais, nes abu tėvai turi dėti maksimalias ir adekvačias pastangas, kad vaikai nepatirtų neigiamų jų konfliktų pasekmių.Įvertinusi šias nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog atsakovas turi teisę matytis su sūnumis ir tai neprieštarauja mažamečių vaikų interesams. Be to, svarbu įvertinti tai, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės parinko labai minimalų ir maksimaliai saugų atsakovo bendravimo/matymosi su vaikais būdą: Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje prižiūrint jo darbuotojui. Ieškovė mano, kad taip teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų, o tai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, tačiau kolegija šį argumentą atmeta kaip nepagrįstą.Remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 59, 60 straipsnių nuostatomis, už vaiko teisių apsaugą reglamentuojančių įstatymų bei kitų teisės aktų vykdymo kontrolę ir priežiūrą atsako vaiko teisių apsaugos kontrolierius pagal savo kompetenciją; vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja atitinkamos savivaldybių tarybos, vietos savivaldos vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (tarnybos), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones. Tai reiškia, kad vaikų teisių įgyvendinimas ir priežiūra priklauso vaiko teisų apsaugos institucijoms ir jis yra tęstinio pobūdžio, šios institucijos turi pareigą ir toliau rūpintis vaiko teisėmis ir interesais bei kontroliuoti, ar jie nepažeidžiami.Teismui tenka svarbi užduotis nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su vaikais užtikrinimo. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalos vaiko sveikatai ir jo raidai (Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09).Kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytą atsakovo matymosi su vaikais tvarką, daro išvadą, jog ši tvarka nepažeidžia mažamečių vaikų teisių, priešingai – užtikrina sąlygas jiems atkurti ryšį su tėvu, o Vaiko teisių apsaugos skyriui, kaip už vaikų teisių gynimą atsakingai institucijai, nėra sukuriama nepagrįstų pareigų, nes rūpintis vaikų interesais yra šios institucijos įstatyminė pareiga. Dėl šios priežasties negalima teigti, jog teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylą asmens teisių ir pareigų.Visgi kolegija sutinka su ieškovės argumentais, jog, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbo penktadieniais laiką, turėtų būti pakoreguotas atsakovo matymosi su vaikais laikas, nustatant, jog atsakovas matosi su vaikais nuo 13.45 val. iki 15.45 val.Nurodytais motyvais kolegija konstatuoja, jog apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Atsakovas pateikė įrodymus, jog apeliacinėje instancijoje patyrė 550 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau kolegija, įvertinusi tai, jog buvo pateikti du procesiniai dokumentai (apeliacinį skundą buvo atsisakyta priimti), išlaidų detalizacija nėra pateikta, todėl neaišku, kiek ir už kokį procesinį dokumentą buvo sumokėta, be to, atsižvelgdama į bylos specifiką, daro išvadą, jog būtų neteisinga, neprotinga ir nesąžininga priteisti šias išlaidas iš ieškovės, todėl atsakovo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo rezoliucinę dalį ir nurodant, jog T. M. gali matytis su sūnumis F. M. ir H. M. du kartus per mėnesį kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį nuo 13.45 val. iki 15.45 val. ir kiekvieno mėnesio trečiąjį penktadienį nuo 13.45 val. iki 15.45 val., dalyvaujant Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojui Palangos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus patalpose, (duomenys neskelbtini).