Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. D., gimusi (duomenys neskelbtini) Zarasų r., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, bedarbė, netekėjusi, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK, BK) 163 straipsnį, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. D. piktnaudžiavo savo, kaip teisėtos mažamečio vaiko globėjos teisėmis ir pareigomis bei nesunkiai sutrikdė mažamečiui savo šeimos nariui sveikatą, o būtent: laikotarpiu nuo 2017-02-06 iki 2017-04-27, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis dienomis ir laiku, jos sugyventiniui R. U. išvykus dirbti į užsienį, ji, būdama faktinė sugyventinio mažamečio sūnaus R. U., gim. 2003-05-11, globėja, (duomenys neskelbtini), namuose sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždė savo mažametį posūnį R. U., gim. 2003-05-11: septynias dienas nedavė einančiam į mokyklą mažamečiui posūniui pinigų maistui, dėl ko jis visą dieną būdavo nevalgęs, neduodavo maisto grįžusiam iš mokyklos mažamečiui posūniui, kol jis nepašerdavo gyvulių ir nenudirbdavo kitų ūkio darbų, neleisdavo pasiimti maisto produktų, kai mažametis posūnis norėdavo valgyti, dėl ko jis turėdavo slapčia gamintis sau valgyti ir nuolat jausdavo alkį, daugiau nei kartą per savaitę, t. y. ne mažiau dvylikos kartų, išvarė mažametį posūnį iš namų į lauką, neleisdama apsirengti striukės bei nenustatytą laiką jam grįžti namo, nekūrendavo mažamečio posūnio kambario ir neleisdavo mažamečiui posūniui pasiimti malkų ir pasikurti pečiaus, dėl ko jis nuolatos kęsdavo šaltį, susirgusiam neduodavo vaistų ir jo negydydavo, žemino jį, sakydama, kad jo tėtis jį paliko, susirado kitą ir nebegrįš, o jis turi būti jai dėkingas, kad ji jį priglaudė, nuolatos versdavo mažametį posūnį jaustis nelygiu jo mažametei įseserei, nuolatos rėkdavo ant mažamečio posūnio, dėl to mažamečiui R. U., gim. 2003-05-11, konstatuotas emocijų sutrikimas vaikystėje F 93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl D. D. veiksmų, t. y. nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes patirti stresogeniniai išgyvenimai padarė žalą mažamečio R. U., gim. 2003-05-11, psichinei sveikatai ir nesunkiai ją sutrikdė ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Kaltinamoji D. D. teismo posėdžio metu savo kaltę prisipažino visiškai, parodė, kad nuoširdžiai gailisi, jai labai gėda, su nukentėjusiuoju susitaikė, dabar jie sutaria, nesibara. Prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, užtikrino, kad panašūs veiksmai nepasikartos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusysis R. U., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jis gimė 2003 metais, gyvena (duomenys neskelbtini) kaime su tėčiu, tėčio sugyventine pamote D. D. ir netikra sese. Pirmus metus su juo Daiva, tėtė ir sesė elgėsi gerai. Vėliau jis pradėjo blogai elgtis, tada Daiva pradėjo dažniau rėkti ant jo, užsidarydavo su jo sese kambaryje. Jie su tėčiu negalėdavo eiti valgyti, nes šaldytuvas ir mikrobangė buvo Daivos kambaryje. Kai prieš 4 mėnesius tėtis išvažiavo, tada viskas buvo blogai. Daiva pradėjo visai blogai su juo elgtis. Jis ėjo į mokyklą ir 7 dienas negavo maistui po 1 eurą. Jis mokykloje nevalgydavo, buvo alkanas. Namuose, kai padirbdavo, gaudavo valgyti, tas būdavo tik vakare. Sesė viską gaudavo, jis nieko. Buvo pyktis ant sesers ir Daivos. Kai ryte prašė euro į mokyklą, Daiva pasakė, kad jis ją pakėlė, tai negaus maistui euro. Daiva buvo žiemą išvijusi jį į lauką ir jis sėdėjo lauke dvi valandas. Jam buvo šalta, po dviejų valandų pakvietė jį namo. Jis turi savo kambarį, kuris retai kūrenamas, nes Daiva kūreno savo pusę namo, jis sėdėjo savo kambaryje sušalęs, tai buvo pavasaris. Kai tėtis būdavo namuose, kambarys būdavo kūrentas visada. Kai tėtės nebuvo, jis pats kurdavo pečių, Daiva neleido imti malkų, pats turėjo ruošti sau valgyti. Pasikūrendavo pečių ir paimdavo taukų, imdavo kiaušinių ir pasikepdavo, kai Daiva nematydavo ir negirdėdavo. Jam negalima buvo iš viso nieko paimti, visko turėjo klaustis. Bendrai kartu nevalgydavo. Daiva pagamindavo, jis kartu nevalgydavo, eidavo į kambarį, nešdavo maistą į savo pusę, kad nesikabintų ir nekiltų konflikto. Jis gaudavo maisto, kai padirbdavo, kartais po savaitę laiko jis būdavo alkanas. Su Daiva negalėjo pasikalbėti, nes Daiva rėkdavo ant jo. Daiva neduodavo euro ir neduodavo valgyti namuose. Namuose pusryčių nevalgydavo, nespėdavo, kartais pavalgydavo vakare. Per Velykas už tortą buvo išvarytas į lauką, jis koridoriuje suvalgė torto gabaliuką, Daiva paklausė, ar jam kas leido, jis atsakė, kad neleido, tai Daiva pasakė, kad visą dieną negaus valgyti. Tą dieną nebuvo namuose visą dieną. Daiva neleido jo į namus, jis sėdėjo miške. Išvarytas iš namų buvo ne vieną kartą. Daiva užpykdavo, užsidarydavo ir neleisdavo namo. Lauke daugiausiai yra prabuvęs dvi valandas. Daiva neleisdavo apsirengti. Pro langą jis įlipdavo, paimdavo striukę, kai Daiva pamatė, kad jis įlipa pro langą, prisuko langą ir jis būdavo lauke be striukės. Ji daugiau nei kartą į savaitę išvarydavo jį į lauką, jis jautė šaltį. Buvo susirgęs, pakosėdavo ryte, jam skaudėjo galvą, bijojo grįžti namo. Kai sirgo, Daiva vaistų jam neduodavo, jo negydydavo. Jis rūpindavosi teliukais, mėšlą valydavo savaitgaliais. Padarydavo pamokas ir eidavo pas gyvulius, maisto gaudavo tik tada, kai grįždavo iš gyvulių. Ji nuolat ant jo rėkė, jį terorizavo. Ji jam sakė, kad tėtis jį paliko, kad turi kitą, kad jis turi džiaugtis, kad ji jį priglaudė. Fizinio smurto D. D. prieš jį nenaudojo (1 t., b. l. 46-47, 86). Papildomai apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad anksčiau kaltinamąja apkalbėjo, su ją susitaikė, dabar santykiai geri (2 t., b. l. 43-44).

L. V. Lesmanavičiūtė parodė, kad dirba Turmanto seniūnijos socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis. 2017 m. pavasarį ji nuvyko į Zarasų P. Širvio progimnaziją, kur mokosi R. U. ir paklausė jo, kaip jam sekasi sutarti su pamote Daiva, kol tėtis yra išvykęs į užsienį. R. U. jai atsakė, kad pastoviai ant jo šaukia, bara, jį žemina. Pasakė, kad šiuo metu jis nubaustas už tai, kad neatsiklausęs per Velykas paėmė iš šaldytuvo pyrago gabaliuką ir suvalgėm už tai savaitę negauna 1 euro maistpinigių dieną pavalgyti mokykloje. Jis prižiūri 4 veršelius, valgo tik apie 17.30 val., kai susitvarko su gyvuliais. Rolandas taip pat pasakė, kad Daivos duktė, kurią jis vadina sese, yra lepinama, valgo viską: saldainius, traškučius, kitus skanėstus, o jam niekas to neduoda. Rolandas pasakė, kad su savo tėvu jis bendrauja tik tada, kada jam leidžia Daiva ir tik jai girdint, nes asmeninio telefono jis neturi. Vėliau ji buvo nuvykusi pas juos į namus, Rolando kambaryje buvo šalta. Ji taip pat patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 118-120), kuomet parodė, kad Rolandas sakė, kad jis mėgsta skaityti knygas ir sportuoti, tačiau Daiva jam neleidžia jam deginti elektros ir jis negali skaityti knygų. Taip pat sakė, kad Daiva jam neleidžia lankyti sporto klubo „Mars“, esančio Zarasų mieste, kadangi tai kainuoja pinigus. Rolandas jai taip pat sakė, kad Daiva yra sakiusi, kad kai jam sukaks 16 metų, jis privalės išsikelti iš namų, nes čia gyventi jam nebus galima. Kad Daiva būtų naudojusi prie Rolandą fizinį smurtą, Rolandas jai nieko nesakė. Viso pokalbio metu R. U. elgėsi ramiai, jokių emocijų nereiškė, jai pasirodė, kad Rolando akys pilnos ašarų. Apie šį pokalbį ji pranešė Zarasų Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Liudytoja E. M. parodė, kad dirba Zarasų P. Širvio progimnazijoje, R. U. buvo jos auklėtinis keturis metus. R. U. yra judrus, mandagus vaikas, pamokų nepraleidinėjo, klasėje turėjo draugų, buvo mėgiamas. Žino, kad jis gyvena su savo tėvu, pamote D. D., pamotės dukra. Tėvas juo rūpinosi, pamotė irgi rūpinosi, eidavo ir į susirinkimus, dažnai skambindavo. Jai Rolandas niekada nesakė, kad pamotė jį muša ar baudžia fiziškai, nors Rolandas nėra uždaras vaikas, mėgsta pajuokauti. Rolandas turėjo lankytis pas psichologę, kadangi pats to norėjo, tačiau Rolando pamotė ir tėvas jam nedavė leidimo. Rolandas yra labai energingas vaikas, tačiau nepiktybinis. Rolandas, jos manymu, nėra toks vaikas, kuris linkęs meluoti. 2017 m. pavasarį Rolandas pasakė, kad jo tėvas išvyko dirbti į užsienį ir jis gyvena su pamote. Ji nepastebėjo, kad vaikas ar jo elgesys būtų kažkuo pasikeitęs, vaikas pamote nesiskundė, smurto požymių pas Rolandą nematydavo. Rolandas pats apie šeimą nekalbėdavo, tik jo paklausus apie tai, jis visada sakydavo, kad pamotė jį pastoviai dėl visko bara, jis pastoviai yra dėl visko kaltas. Ji ne kartą rekomendavo Rolando tėvui ir pamotei Rolandą leisti į kokius nors būrelius, kad jis išlietų savo energiją, vaikas lankė šaulių būrelį.

Liudytoja G. S. parodė, kad dirba P. Širvio progimnazijoje socialine pedagoge. R. U. pažįsta nuo 5 klasės, žino, kad jis gyvena su pamote, pamotės dukra ir tėvu. Vaikas nuo pradžių turėjo elgesio problemų, kviesdavo tėvus, tėvas, kviečiamas į mokyklą, atvažiuodavo kartu su R. U. pamote D. D.. Kiek teko bendrauti su D. D., suprato, kad ji nemėgsta R. U., kadangi jos atsiliepimai apie R. U. yra neigiami. Būdavo atvejų, kad D. D. skambindavo jai ir skundėsi Rolando netinkamu elgesiu, po to jie ieškojo būdo, kaip padėti D. D. ir Rolandui. 2017 m. pradžioje atvykus VTAS darbuotojams, pokalbių metu Rolandas paminėjo, kad jo tėvas yra išvykęs į užsienį dirbti, jis gyvena kartu su pamote ir jos dukra. Taip pat pasakė, kad Daiva neduoda jam žiūrėti televizoriaus, atėmė iš jo mobilų telefoną, sakė, kad Daiva neduoda pinigų maistui. Apie tai, kad Daiva neduodavo jam valgyti, Rolandas jai nieko nesakė. Dar buvo nutarta, kad R. U. reikalinga lankytis pas psichologą, tačiau tėvas ir pamotė pasakė, kad Rolandui nėra reikalo lankytis pas psichologą. Rolandas niekada nėra sakęs, kad pamotė jį muša arba kitaip naudoja prieš jį fizinį smurtą, jokių smurto žymių pas Rolandą ji nepastebėjo. 2017 m. pavasarį Rolandas buvo sudaužęs rūbinėlių sieną, apie ką ji pranešė D. D., nes R. U. tėvas tuo metu buvo išvykęs į užsienį, ir D. D. padengė padarytą žalą. Paklausus, kodėl Rolandas taip pasielgė, jis atsakė, kad jam taip užėjo ir paaiškinti negalėjo.

Teismo psichiatrijos psichologijos ekspertizės akte Nr. 103MS-29/2018, nurodyta, kad R. U. galimos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu darymo metu galėjo suprasti su juo atliekamų veiksmų esmę, tačiau dėl savo priklausomo santykio nuo įtariamosios ir savo asmenybės ypatumų iš pradžių nesipriešino, vėliau, veiksmams kartojantis ir nuoskaudoms susikaupus, pasipriešino. R. U. konstatuojamas emocijų sutrikimas vaikystėje F93.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl įtariamosios veiksmų ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. R. U. byloje nagrinėjamų įvykių metu galėjo teisingai suvokti reikšmingas bylai aplinkybes, o 2017-05-22 apklausos metu galėjo jas prisiminti ir duoti apie tai teisingus parodymus. Šiuo metu R. U. galimybės duoti tikslius parodymus sumažėjusios. R. U. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti. Kitų asmenų įtakos R. U. 2017-05-22 parodymams nenustatyta. R. U. asmenybės ypatumai (savęs nuvertinimas, uždarumas, polinkis slopinti savo neigiamas emocijas, jas užgniaužti savyje) gali būti šeimoje patirto psichologinio smurto pasekmė (1 t., b. l. 105-112).

Teismo vaikų ir paauglių ekspertė S. S. teismo posėdyje parodė, kad yra vaikų ir paauglių psichiatrė-ekspertė, sveikatos sutrikdymas ir psichikos būklės nustatymas yra jos kompetencijoje. Fizinio sutrikdymo vaikui padaryta nebuvo. Įvertinus bylos dokumentus, psichikos būklę, psichologinį įvertinimą ekspertizės metu konstatuota, kad tiriamojo vaiko psicho emocinė būklė sutrikusi ir tai siejama su kaltinamosios veiksmais jo atžvilgiu. Konstatuota diagnozė – emocinės būklės sutrikimas vaikystėje, kas atitiko pagal tarptautinės ligų klasifikacijos kriterijus. Šis sutrikimas praeina, taikant gydymą, šiuo atveju, patekus į saugią, ramią aplinką emocinė būsena ir elgesys keičiasi, galimas variantas, kad dabar teoriškai šio sutrikimo nėra. Ekspertizę atliko 2018-02-20, o įvykiai vyko 2017-02-06, t. y. praėjus metams laiko. Du mėnesiai emocijos sutrikimo išsivystymui yra per mažas laiko tarpas. Labiau stebimos kitokios reakcijos. Mano, kad yra ilgesnis laiko tarpas nepalankioms sąlygoms, kurios sutrikdo psichoemocinę būseną. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, matė vaiko sutrikusias emocijas. Nenustatyta, kad jis yra linkęs meluoti ar fantazuoti.

Teismo vaikų ir paauglių psichologė I. S. parodė, kad fantazavimas ir melavimas skirtingi dalykai. Praėjo daug laiko ir smulkių detalių praėjus metams vaikas nebegali atgaminti. Labiausiai patikimi tie parodymai, kurie vaiko yra duoti pirmą kartą, t. y. 2017-05-22, nes tuo metu vaikas geriausiai prisiminė įvykio aplinkybes, emocijos buvo stipriausios, nebuvo veikiamas kitų. Tuo metu, ką jis pasakė, reikėtų remtis. Po metų prasidėjo kiti dalykai, kurie pakeitė jo kalbėjimą. Jis norėjo sugrįžti pas tėtį, begalinis ryšys ir meilė. Iš vaiko pasakojimų, juntamas stiprus ryšys su tėvu, jis labai myli tėvą ir nori pas jį grįžti. Vaikas tuomet pats pradeda galvoti ką daryti, kad būčiau su tėčiu. Tuomet, pradeda švelninti pripažįsta, kad galbūt jis blogai elgėsi, ant savęs kaltę prisiima, bando pateisinti kaltinamąją, kad jos reikėjo klausyti, kad tik galėtų būti su tėčiu. Vaiko asmenybės ypatumai tam tikri formuojasi. Jis paauglys, keisis, kokie žmonės bus jo aplinkoje, ypatumai, susiformavę per daugelį metų išliks - uždarumas, savęs kaltinimas su padidinta rizika, kad jis kaltas, dėl to, jausis dažniau prislėgtas sudėtingose situacijose, negu tie vaikai kurie augo palaikančioje aplinkoje. Nori būti su tėvu ir grįžo pas jį. Svarbus momentas, kai ekspertizės metu pasakė, kad skųsti daugiau neis, nes pamatė, kad buvo atskirtas metus laiko nuo tėvo. Dabar, jeigu kas būtų, jis sakytų, kad jam viskas gerai.

Tokiu būdu, įvertinęs įrodymų visumą, teismas laiko, jog kaltinamosios D. D. kaltė nesunkiai sutrikdžius mažamečiui savo šeimos nariui sveikatą R. U., o taip pat sistemingai fiziškai ir psichiškai gniuždžius jį, yra įrodyta, ir jos padarytos veikos pagal LR BK 163 straipsnį, 138 str. 2 dalies 1, 3 punktus, kvalifikuotos teisingai.

Kaltinamosios D. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 d. 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamoji D. D. prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 40 straipsniu pagal laidavimą, perduodant laiduotojos R. D. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamąją byla nutraukti. Analogišką prašymą pateikė R. D.. Kaltinamojo gynėjas prašymą palaikė. Prokurorė siūlė prašymo netenkinti. Nukentėjusioji atstovas šį klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos nurodo pagrindines sąlygas, kurioms esant galima asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti visų BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma.

Kaltinamoji padarė du apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), juos padarė tais pačiais veiksmais ir yra ideali nusikaltimų sutaptis, kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nusikalstamų veikų padariusi nebuvo ir neteista, nebuvo padariusi ir jokių administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų, teigiamai charakterizuojama. Šiuo metu kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikiusi, gyvena kartu, santykiai geri. Teismo vertinimu, galima daryti išvadą, kad ji ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos D. D. atžvilgiu.

Pagal BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. R. D. yra kaltinamosios motina, turintį aukštąjį išsilavinimą, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, teigiamai charakterizuojama, turinti autoritetą. Todėl pripažintina, kad yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą realią įtaką D. D..

Esant nustatytai BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų visumai ir teismo pasitikėjimo vertai laiduotojai, yra ir teisinis pagrindas atleisti D. D. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą. Kadangi R. D. visiškai atitinka įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina D. D. laiduotoja.

Sprendžiant, ar D. D. skirtinas laidavimas su užstatu, ar be, teismas atsižvelgia į tai, kad R. D. prašė skirti laidavimą be užstato, kad D. D. anksčiau jokių nusikalstamų veikų padariusi nebuvo, nusikalto pirmą kartą, žalos nepadarė. Dėl nurodyto D. D. laidavimas skirtinas be užstato.

BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Skiriant baudžiamojo poveikio priemonę būtina užtikrinti, jog atleidimas asmens nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitiktų šio instituto paskirtį, neprieštarautų teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo tikslingumo atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (pvz., smurtinis ar nesmurtinis, susijęs su piktnaudžiavimais darbinėje ar profesinėje veikloje, ar ne), atsiradusius padarinius (pvz., ar buvo padaryta turtinio ar kitokio pobūdžio žala, ar ne), kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad asmuo, kuriam taikomas BK 40 straipsnis, įgauna tam tikrą juridinį statusą, verčiantį elgtis apdairiau, palyginus su kitais asmenimis, bei visiškai tinkamai moralės ir ypač teisės požiūriu, nedaryti naujų nusikalstamų veikų ar teisės pažeidimų. Priešingu atveju laiduotojas gali atsisakyti duoto laidavimo; naujo baudžiamojo nusižengimo ar neatsargaus nusikaltimo padarymo atveju teismas gali, panaikinęs sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tyčinio nusikaltimo padarymo atveju besąlygiškai privalo spręsti klausimą dėl atitinkamo asmens baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas. Taigi, nepaisant to, kad teisinė priemonė BK 40 straipsnyje yra įvardyta kaip atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tam tikra dalimi ši atsakomybė vis dėlto yra įgyvendinama.

Šioje byloje nustatyta, kad padaryti du apysunkiai nusikaltimai, nesusiję su kaltinamosios darbine ar profesine veikla. Tačiau kaltinamoji nusikalstamas veikas padarė šeimoje, artimoje aplinkoje, jos veiksmais buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Todėl kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

D. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Daiktiniai įrodymai – CD diskai su nepilnamečio nukentėjusiojo R. U. 2017-05-22 apklausos, 2018-04-19 apklausos ir 2018-10-11 apklausos garso įrašais, paliktini prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. D., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 163 straipsnyje, 138 straipsnio 2 dalies 1, 3 punktuose, remiantis BK 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti ją pagal laidavimą R. D. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą D. D. nutraukti.

Vadovaujantis LR BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Panaikinti D. D. kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Daiktinius įrodymus – CD diskus su nepilnamečio nukentėjusiojo R. U. 2017-05-22 apklausos, 2018-04-19 apklausos ir 2018-10-11 apklausos garso įrašais, palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.