Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, neteistas;

kaltinamas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) administracine tvarka baustas, tris kartus teistas:

1. 2010-10-25 pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 epizodai) Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti Lietuvoje arba užsiregistruoti darbo biržoje ir bausmės laikotarpiu būti gyvenamojoje vietos nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu;

2. 2012-02-28 pagal LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 75 str. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (1300 lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą;

3. 2013-02-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012-02-28 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės bei galutinę subendrintą bausmę paskirti - laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant per tą laikotarpį neturėti, neįgyti ir nevartoti alkoholinių gėrimų, neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, bei paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (2600 Lt) įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (teistumai neišnyko ir nepanaikinti);

kaltinamas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S. ir A. B. kaltinami tuo, kad pagrobė didelės vertės svetimą turtą, o būtent, kad jie laikotarpiu nuo 2010-09-28, 09.30 val. iki 2010-10-05 09 val., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą-metalą, pastatę kopėčias prie ūkinio pastato palėpės virš V. Ž. priklausančio ūkinio pastato, kurį tuo metu nuomavosi V. G., įlipę į palėpę atidarė liuką ūkinio pastato lubose ir A. B. įlipus pro jį į ūkinį pastatą bendrais veiksmais pagrobė V. G. priklausantį turtą: l4 000 Lt vertės 1 toną metalinių laiptinių konstrukcijų surenkamojo karkaso iš plokščių, skirtų gyvenamajam namui, 10 000 Lt vertės, 2 tonas metalinių plokščių nuo 120x120 mm iki 300x400 mm, kurių storis nuo 6mm iki 30 mm, skirtų statybos elementų tvirtinimui, 1000 Lt vertės metalo-medžio frezavimo staklių stalą, rėmą, liniuotę-apsaugą, 400 Lt vertės keturias metalines trafaretines-standartizuotas plokštes 270x270 mm ir 25 mm storio, turinčias fiksavimo įpjovas, 300 Lt vertės, 300 Lt reduktorių su skriemuliu, turintį perdavimą 1x17 apsukų, raudonos spalvos, iš ketaus, 250x300x150 mm, 7000 Lt vertės septynias šaltkalvystės figūrines formas, išpjautos-išfrezuotos iš metalinių plokščių 300x300x30 mm, 240 Lt vertės varžtu, diametru nuo 20 mm iki 30 mm storio, 40 kg svorio, 80 Lt vertės trijų juostų 220 mm diametro skriemulį, 200 Lt vertės aštuonis priedus priekalui, 1500 Lt vertės metalo-medžio tekinimo staklių padą, keturpusį staliuką, 100 Lt vertės cinkuotus varžtus nuo 100 mm iki 300 mm ilgio, 20 kg svorio, 120 Lt elektros variklį su skriemuliu, 520 Lt vertės keturis kaltinius 1 metro tvoros stulpus, 200 Lt vertės dvi įrėmintas ventiliacines grotas garažo vartams, 500 Lt vertės dvi šratines, kreipiančiąsias traukės 1 m. ilgio, 250 Lt vertės medžio pjovimo staklių valo, sukomplektuoto dviejų juostų skriemuliu, dviem guoliais ir disko laikikliu su veržle, 100 Lt vertės du laužtuvus-plėstuvus iš kieto metalo, 100 Lt vertės keturis pleištus-kaltus, 200 Lt vertės dvi diskines giras po 16 kg, 300 Lt vertės priekalą, 200 Lt vertės dvi teleskopines pjovimo staklių liniuotes, 500 Lt vertės, 510 vnt. tvoros elementų, pagamintų iš kvadratinio 14x14 mm strypo nuo 100 mm iki 200 mm ilgio, 100 kg svorio, 300 Lt vertės mėlyną reduktorių su perdavimu 1x7 apsukų, 300x370x100 mm, 1000 Lt vertės giljotiną, 2000 Lt vertės presą su antgalių komplektu, 50 Lt vertės 10 mm armatūros, sukapotos po 200 mm, 10 kg svorio, 80 Lt vertės dvi mikroautobuso galinių ratų stabdžių būgnus, 280 Lt vertės keturis guolius, 300 Lt vertės, 100 vnt. tvoros elementus, pagamintų iš kvadratinio strypo 14x14 mm, 60 kg svorio, 320 Lt vertės, 10 vnt. metalinių juostų 80x6(8) , 300 mm ilgio, 100 kg svorio, 300 Lt vertės volframo vielos ritės tuo bendrais veiksmais nukentėjusiajam V. G. padarė 44240 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 3 d.

G. S. ir A. B. pripažintini kaltu, kad pagrobė svetimą turtą, o būtent, kad jie laikotarpiu nuo 2010-09-28, 09.30 val. iki 2010-10-05 09 val., tiksliai teismo nagrinėjimo tyrimo metu nenustatytu laiku veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą-metalą, pastatę kopėčias prie ūkinio pastato palėpės virš V. Ž. priklausančio ūkinio pastato, kurį tuo metu nuomavosi V. G., įlipę į palėpę atidarė liuką ūkinio pastato lubose ir A. B. įlipus pro jį į ūkinį pastatą bendrais veiksmais pagrobė V. G. priklausantį apie 5000-10 000 Lt vertės turtą: metalines konstrukcijas, strypus, plokšteles, elektros variklius, nerūdijančio plieno vielą, varžtų ir vyrių dėžes, reduktorius ir metalo daiktus.

Kaltinamasis G. S. (toliau-kaltinamasis) kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies, nesutikdamas su jam inkriminuojama pagrobtų daiktų suma ir parodė, kad 2010 metų rudenį, ryte jam į mobilųjį telefoną paskambino A. B. ir paprašė padėti išvežti metalą, žadėjo už tai sumokėti. Jis sutiko, susitarė susitikti prie jo namų. Jis atvažiavo su savo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Jį pasitiko A., kuris įsėdo į mašiną ir jam rodė kelią kur važiuoti. N. A. namų privažiavo ūkinių pastatų masyvą ir sustojo prie vieno iš jų. Užlipo per pastogę į palepę, atidarė liuką. A. B. atidengė palėpėje kažkokią angą, pro kurią jam iš palėpės mėtė metalą, o jis krovė į bagažinę. Kai pamatė, kad mašinos bagažinėje visas metalas netilps. A. nulipo iš viršaus ir jie nuvažiavo į metalo supirktuvę. Tada pavogė apie 470 kg, nedaugiai. Daugiau negalėjo tilpti į bagažinę ir mašina kitaip nepaveža. Po kelių dienų A. B. paskambino jam vakare ir pasakė, kad pas jį atvažiuotų ryte, nes važiuos vėl tenai metalo. Jis sutiko, jie vėl nuvyko į tą patį pastatą ir užlipo į palėpę. Jis į tą ūkinį pastatą pro angą ir vėl padavinėjo jam metalą, kurį paskui jis krovė nulipęs nuo palėpės į mašiną, o jis jam pro angą padavinėjo. Prikrovę metalo, nuvežė į tą pačią metalo supirktuvę. Kiek pridavė metalo ir kiek gavo pinigų, neatsimena, jam A. davė 80 Lt. Tada vėl po poros dienų paskambino A. ir pasakė, kad vėl važiuoti reikia metalo ten pat. Jis sutiko, ir vėl savo automobiliu nuvažiavo jo paimti, metalą krovė tokiu pačiu būdu kaip ir ankščiau. Jie nebuvo susitarę, kiek to metalo kiekvieną kartą vogs konkrečiai. Vėl metalą nuvežė į metalo supirktuvę. Jam ten sumokėjo pinigus. Kiek pridavė kilogramų metalo, nematė. Jis nematė ir kiek už tai gavo, jam sumokėjo 90 Lt. Jie maždaug vienodą svorį veždavo. Tikrai jie nepavogė 3 tonų metalo, daugiausia 1,5 tonos. Kai paskutinį kartą vogė jis mano, kad dalis metalo galėjo likti palėpėje, nes visada likdavo, visko, ką ištraukdavo iš to ūkinio pastato kiekvieną kartą, netilpdavo į bagažinę. Dėl savo įvykdytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi ir labai pergyvena, sutinka atlyginti žalą nukentėjusiajam tik 5000 Lt, kitoje dalyje prašo ieškinį atmesti (t. 1, b.l. 106-107, 110, 116-117, t. 3, b.l. 117-120, 126-127).

Kaltinamasis A. B. (toliau-kaltinamasis) kaltas padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą prisipažino iš dalies, nesutikdamas su jam inkriminuojama pagrobtų daiktų suma ir parodė, kad pilnai sutinka su G. S. parodymais. Pirmą kartą vagystę metalo įvykdė 2010 rugsėjo mėnesio pabaigoje. Iš viso padarė 3 nusikaltimus. Visus tris kartus jis buvo įlindęs į ūkinio pastato vidų pro liuką, esantį palėpėje. Iš ten padavinėjo metalą G. S., kuris priiminėjo, būdamas viršuje. Pirmą kartą įsibrovę į pastato vidų pasišvietė jo viduje žvakėmis, kurias turėjo su savimi. Savo striukę ūkiniame pastate paliko trečio įsibrovimo į vidų metu, nusirengė, nes buvo šilta. Pagrobti metalo jie galėjo iki 1,5 t, nes tiek galėjo pavežti G. S. automobilis, kiekvieną kartą iki 500 kg. Metalas buvo kraunamas visus tris kartus į tą patį automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Pirmą kartą pavogtą metalą su G. S. nuvežė priduoti į EMP supirktuvę, kurį G. S. pridavė savo vardu, nes jis tuo metu neturėjo jokio dokumento. Kitus du kartus metalą pridavė savo vardu. Jokio dokumento negavo, kiek gavo pinigų neatsimena, dalį jų davė G. S.. Pirmą kartą G. S. gavo apie 200 Lt. Koks metalas buvo pagrobtas gali nurodyti kokius daiktus: metalinių plokščių, gali būti, bet ne tona, 2 tonas metalinių kvadratines plokštes jie pagrinde ir ėmė. Negalėjo būti dvi tonos. Jis ėmė kvadratines, sunkias plokštes, o jeigu pailgos tai neėmė. Cinkuoti varžtai galėjo būti kibire. Elektros variklis galėjo būti, koks nežino, laužtuvai buvo. Reduktorius galėjo būti, giljotina ne, strypai buvo supjaustyti gabaliukais, galėjo būti volframo vielos ritė. Jo manymu jie galėjo pavogti metalo ne daugiau kaip 1500 kg. Sutinka atlyginti žalą tik 10 000 Lt. Kiti galėjo pamatyti, kad paskutinį kartą dangą palikome man rodo atidaryta (t. 1, b.l. 147-148, 161, 167-168, 171, t. 3, b.l. 120-121, 126-127).

Nukentėjusysis V. G. (toliau-nukentėjusysis) parodė, kad (duomenys neskelbtini), yra išnuomojęs ūkinį pastatą, kuriame laiko labai daug metalinių konstrukcijų, rėmų, metalinių strypų, metalinių plokštelių, varžtų, vyrių, dėžių. Paskutinį kartą ūkiniame pastate buvo 2010-09-28 išvažiavo pas tėvą į (duomenys neskelbtini) kraštą, grįžo 2010-10-05 ir matė vagystės pėdsakus. Pastebėjo pirmiausiai, kad kur pjaunama žolė ten išarta tiesiog buvo. Policiją kvietė tą pačią dieną. Kopėčių nestatė jie, o lindo per A. B. sandėliuką. Jie visą vasarą ant galvų vaikščiodavo. Per liuką jie ištraukdavo daiktus. Visi pavogti daiktai yra iki metro ilgio, jie nevežė didesnių daiktų, nes netilpo matyt į mašiną. Liukas buvo išplėštas. Konkrečiai kas pavogta jis nurodė ieškinyje. Jis dirba mokslinį darbą, kuris taip pat buvo sutrikdytas, tikiuosi, kad vagystė nebuvo užsakyta ir jo darbai nepaklius į kitų žmonių rankas. Jis paėmė iš banko kreditą, nusipirko metalo ir nuvažiavo iškrauti jo. Staiga jam paskambino mama ir pasakė, kad tėvui labai blogai ir reikia į (duomenys neskelbtini) kraštą važiuoti. Jis su ja kalbėdamas riktelėjo, kad jo nebus savaitę. Kadangi jo mokslinime darbe tėvas užima labai svarbią vietą, jis paėmė vaizdo kamerą ir jam viską nufilmavo ką buvo padaręs. Tas vaizdo įrašas ir buvo pridėtas prie bylos. Daugelį ieškinyje išvardintų daiktų matosi vaizdo įraše. Ieškinį jis palaiko 44240 Lt sumai. Į turtinės vertės dalį įeina pavogtų daiktų vertė ir nuomos suma už pastatą. Jam buvo uždrausta naudotis ūkiniu pastatu. Buvo pasirašęs, kad iki tyrimo pabaigos jis nelies daiktų ir nenaikins nusikaltimo pėdsakų. Taigi gavosi taip, kad už pastatą mokėjo, o juo negalėjo naudotis. Vaizdo įraše ir vietos apžiūros protokole esančiose nuotraukose vaizdas skiriasi. Prie A. B. sandėliuko liuko buvo rasti jo daiktai. Juos rado darbininkai, kurie nežino kam lipo į palėpę. Rasti daiktai nurodyti pareiškime, bet jų nėra nurodytų ieškinyje. Įgaliotinis pagal rastą nežinomą striukę ir raktus atpažino kieno jie. Tą striukę jis rado jo naudojamo ūkinio pastato viduje. Per laiką, kai jo nebuvo, mano tikrai galėjo visus daiktus išnešti, nes nėra labai dideli daiktų gabaritai. Išdaužto liuko matmenys yra apie 1m.X 0,6-0,7m. Prašo priteisti iš kaltinamųjų 44240 Lt turtinei žalai ir 50 000 lt neturtinei žalai atlyginti. Savo neturtinę žalą vertina didele suma, nes buvo sustabdyti jo statybos ir moksliniai darbai. Vagystės metu buvo pavogta apie 20 vnt. cinkuotų ir necinkuotų vamzdžių iki 1 m ilgio ir 32-35 mm skersmens. Metalinės konstrukcijos, t.y. įvairių dydžių plokštelių maždaug 30 cm ilgio ir nuo 30 cm iki 6 cm pločio. Apie 50 vnt. plokštelių buvo su dviem ir trim skylutėm, tiek pat be skylučių. Visas plokšteles yra pagaminęs pats. Iš ten pat pavogta apie 10 vnt. strypų 16 mm skersmens ir 1 m ilgio, dažytų baltos spalvos dažais ir nedažytų. Tarp minėtų strypų buvo viena l m ilgio metalinė cinkuota juosta, viena juostos pusė buvo su trikampio formos aštriais galais. Minėta juosta skirta slenkantiems vartams darinėti. Vagystės metu buvo pavogti nurodyti daiktai. 4 vnt. slenkančių vartų keturkampių vamzdžių su išpjovom, apie 10 cm skersmens ir nuo 30 iki 120 cm ilgio. Vienas kampuotis 10x10 cm dydžio ir apie 150 cm ilgio su išpjova per vidurį. Du elektros varikliai, vienas nuo skalbimo mašinos, kitas statybiniams dažams purkšti su pompa, 5 kg ritė su nerūdijančio plieno viela, skirta suvirinimo aparatui. Dvi plastikinės dėžės su įvairiais varžtais. Viena medinė dėžė su 25 vyriais. Z. valas apie 50 cm ilgio su guoliais ir skriemuliu. 3-4 metaliniai škyvai, apie 20 cm skersmens ir 3 cm ilgio. Vienas mėlynos spalvos reduktorius apie 40 cm skersmens ir 10 cm ilgio su dviem ašimis. Kitas reduktorius raudonos spalvos, sliekinis-40x30 cm dydžio, ketaus, dviejų išvadų su škyvu-30 cm ilgio. Vėliau apžiūrėjęs ūkinį pastatą nerado 4 kaltinių dekoratyvinių stulpų italų gamybos -1 m ilgio su iškaltom centre gėlytėmis ir lapais. Stulpų vertė po 100 Lt, bendrai 400 Lt vertės. Iš viso buvo pavogta iki 3 tonų metalinių konstrukcijų įvairių formų, dydžių. Pažįstamas I. L. jam papasakojo, kad kokiu būdu buvo vagystė vykdoma. A. B. ir G. S. per savo turimą sandėliuką įlysdavo į palėpę, į jo sandėliuką, daiktus kraudavo ir nešdavo į savo sandėliuką, o šalia jie pasistatydavo savo automobilį ir lyg ir iš savo sandėliuko kraustydavo daiktus, kad niekas nesuprastų kad yra vykdoma vagystė. Jis netoliese turi sandėliuką ir tas dienas vaikščiojo ir matė. Jis jam sakė, kad matė. Po vagystės susitiko pirmą kartą ir papasakojo ką matęs (T. 1, b.l. 80-81, 83-85, 86-87, 88, 89, 90, 91, t. 2, b.l. 31, 35-36, 165, t. 3, b.l. 126-127).

Liudytojas R. Savickas parodė, kad yra G. S. tėvas. Jis 2010 m pirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Jo jaunesnis sūnus G. S., gyvena kartu su juo ir laisvai be jo leidimo automobiliu pastoviai naudojasi. Apie tai, kad jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ sūnus įvykdė metalo vagystę 2010 m. rudenį jis sužinojo iš sūnaus G. S., kuris jam pasakė, kad jo automobiliu tada vežiojo metalą pridavinėti su draugu, kurio jis nepažįsta. Jis pilnai tiki sūnumi dėl to, kad ten per 3 kartus nebūtų buvę galima tiek išvežti, kiek parašyta kaltinamajam akte. Jis nepastebėjo niekada, kad sūnus turėtų daug pinigų (t. 1, b.l. 97-98, t. 2, b.l. 29, 34).

Liudytojas A. K. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). Bendrovė užsiima elektronikos, metalo laužo rinkimu ir perdirbimu. Pagal pinigų išmokėjimo kvitus ir sandėlio pajamų orderius, kuriuos pateikė Vilniaus AVPK Vilniaus rajono PK matyti, kad A. B. į bendrovę savo vardu buvo pridavęs metalą 2 kartus, 2010-08-04 ir ir 2010-08-26. Kitas asmuo-G. S. į bendrovę metalą savo vardu pridavė 2010-09-30. Šitie duomenys buvo pateikti iš bendrovės duomenų bazės, todėl kitų duomenų apie šių asmenų priduotą metalą nėra. Daugiau jokių duomenų apie A. B. vardu priduotą metalą po 2010-09-30 nėra. Bendrovė neužsiima nelegaliu metalo supirkimu, nes viskas griežtai yra kontroliuojama. Asmuo atvežęs priduoti metalą, pirmiausia patenka į įmonės saugomą teritoriją, krovinys pasveriamas, po to išduodamas kasos kvitas ir atsiskaitoma už priduotą metalą. Pinigų išmokėjimo kvite kasininkė-apskaitininkė būtinai nurodo asmens pridavusio daiktus vardą, pavardę, asmens kodą, dokumente yra firmos rekvizitai, prekės pavadinimas ir išmokėtina suma. Asmuo priduodantis metalą pagal įstatymą privalo pateikti savo asmens dokumentą, pagal kurį nustatoma jo asmenybė - jo vardas, pavardė asmens kodas nurodomas išduotame kvite (t. 1, b.l. 99-100, t. 2, b.l. 30, 34-35).

Liudytojas V. Ž. parodė, kad netoli namo, t.y. maždaug 30 m., ūkinių pastatų masyve turi ūkinį pastatą, kurį prieš porą metų išnuomavo pažįstamam V. G.. Žino, kad pastarasis ūkiniame pastate buvo sudėjęs metalo konstrukcijas, ką konkrečiai, nežino. Jo asmeninių daiktų ūkiniame pastate nebuvo, jis į ūkinio pastato vidų neidavo. 2010 m. spalio mėn. tiksliai laiko nurodyti negali, jam paskambino V. G. ir pranešė, kad pro stogą į ūkinio patekus į pastato vidų buvo pavogtos 3 tonos metalinių konstrukcijų, būtent kas pavogta, nežino. Vagystės metu, jis asmeniškai nenukentėjo. Ūkiniame pastate jo asmeninių daiktų nebuvo, kam priklauso ūkiniame pastate rasta juoda liemenė bei raktai, jis nežino (t. 1, b.l. 95-96).

V. G. protokole –pareiškime užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2010-09-28, 12.00 val. iki 2010-10-05, 09 val. (duomenys neskelbtini), pastačius kopėčias prie ūkinio pastato palėpės, per dangtį lubose, buvo įsibrauta į ūkinio pastato vidų ir iš ten pavogtos metalinės konstrukcijos, dalys; strypai, plokštelės, elektros varikliai, nerūdijančio plieno viela, varžtų dėžės, vyrių dėžės, zeimerio valas, škyvai, reduktoriai, bendras metalo svoris 3 tonos, nuostolis sudaro apie 10 000 Lt prašė pradėti ikiteisminį tyrimą, surasti kaltus asmenis (t.l, b.l. 1).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti ūkiniai pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) ir iš jų vieno ūkinio pastato vidus. Pėdsakų ar nusikaltimo paliktų daiktų apžiūrint ūkinį pastatą neaptikta (t.l, b.l. 17-32).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota kurio apžiūrėtas ūkinis pastatas, apžiūros metu buvo paimtos metalinės plokštelės, metalinės konstrukcijos, vamzdeliai, detalės, apžiūrėti (t.l, b.l. 33-39), kurie pakvitavimu grąžinti V. G. (t.l, b.l. 40).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. G. paimta juodos spalvos medžiaginė liemenė, du raktai su pakabuku, (t.l, b.l. 41).

Daiktų apžiūros protokolu, buvo apžiūrėta juodos spalvos medžiaginė liemenė, du raktai su pakabukais (t.l, b.l. 42-46).

Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolu įtariamasis A. B. nurodė iš kokių požymių atpažįsta ir atpažino savo liemenę (t.l, b.l. 50-52).

Daiktų ir kitų objektų parodymų atpažinti protokolu įtariamasis A. B. nurodė iš kokių požymių atpažįsta ir atpažino savo raktus (t.l, b.l.55-56).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. G. paimta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu (t.l, b.1.58).

Vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėta nukentėjusiojo pateikta kompaktinė plokštelė, kurioje yra penki vaizdo įrašai, atspausdintos nuotraukos, prijungta prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (t. 1, b.l. 59-69).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta sandėlio pajamų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, pinigų išmokėjimo kvito serija Nr. LVN Nr. (duomenys neskelbtini) kopija. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad G. S. 2010-09-30 į UAB „EMP recycling" pridavė plieno ir geležies laužą-450 kg, už kurį išmokėta suma 191,25 Lt (t.l, b.l. 71, 72-73).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu paimta pinigų išmokėjimo kvito 2010-08-26 kopija, sandėlio pajamų orderio kopiją, pinigų išmokėjimo kvito 2010-08-04 kopija, sandėlio pajamų orderio kopija (t.l, b.l. 74, 75-79).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l. 101, 120-124, 151-158, 188, t. 2, b.l. 26, 32, 159-164, t. 3, b.l. 112-117).

Teismas, priėmęs ir ištyręs byloje surinktus duomenis apie įvykio faktines aplinkybes, liudijančius ir nusikalstamos veikos padarymo vietą, laiką, kaltinamųjų atliktus konkrečius veiksmus, jų buvimą nusikaltimo vietoje, elgesį po įvykio, jų teiginius dėl buvimo įvykio vietoje laiko ir aplinkybių, konstatuoja, kad įrodymų visuma, susiejus juos į vientisą įrodymų grandinę bei įvertinus kartu su kitais įrodymais atskleistomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis, leidžia tiesiogiai, ir logiškai susieti kaltinamuosius A. B. ir G. S. su nusikaltimo įvykiu, pripažįstant, kad būtent kaltinamieji buvo tiesioginiai nusikaltimo vykdytojai.

Ikiteisminio tyrimo metu visiems kaltinamiesiems dėl įvykdytos vagystės buvo pateikti įtarimai ir surašytas kaltinamasis aktas jų įtariant ir kaltinant padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., tai yra kad jie pagrobė metalo konstrukcijas už 44250 Lt, t.y. didelės vertės svetimą turtą, tačiau teisiamojo posėdžio metu nebuvo surinkta įrodymų, kad kaltinamieji būtų pagrobę didelės vertės turtą.

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, teismas atsižvelgė į kaltinamųjų parodymus, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kur jie nuosekliai nurodo, kad savo kaltę dėl inkriminuojamo nusikaltimo pripažino iš dalies, nes už tokią sumą, kuri nurodyta kaltinime, daiktų nepavogė.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ Nr. 52 6 punktą, atsakomybė už turto pagrobimą BK diferencijuojama pagal pagrobtojo turto vertę. BK 178 straipsnyje numatyta nusikalstama veika kvalifikuojama pagal turto vertę, remiantis 190 straipsnyje pateiktu turto vertės išaiškinimu. BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Pagal BK 190 straipsnyje pateiktą turto vertės išaiškinimą, turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (32 500 Lt) dydžio sumą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 178 straipsnį, pagrobto turto vertė nustatoma remiantis daikto verte nusikalstamos veikos padarymo metu.

Nukentėjusysis paaiškino, kad 2010-09-28 iki 2010-10-05 buvo įsibrauta į ūkinį pastatą, kuriame jis laiko daug metalinių konstrukcijų, rėmų, metalinių strypų, plokštelių, varžtų, vyrių, dėžių ir kitų metalinių daiktų. Šio įsibrovimo metu pagrobtos 3 tonos metalinių konstrukcijų. Buvo rasta 400 kg metalo, nėra surasta 2600 kg metalo. Neatlyginta žala sudaro 44240 Lt, kurią prašo priteisti. Nustatant pagrobtus daiktus jis asmeniškai atliko paskaičiavimus, teismui pateikė civilinį ieškinį ir jį patikslino (3 t., b. l. 1-111).

Abu kaltinamieji parodė, jog nusprendė pavogti metalines plokštes ir jas pridavė į metalo supirktuvę. G. S. užlipo pro liuką į palėpę, o A. B. jam iš ūkinio pastato vidaus į viršų padavinėjo metalą, kurį išmesdavo pro skylę į lauką prie to pastato. Primetę metalo jie nusileido. G. S. automobiliu privažiavo prie šio ūkinio pastato ir į automobilį krovė metalą. Jiems sukrovus į bagažinę metalą nuvežė į supirktuvę. Iš viso vogė 3 kartus ir kiekvieną kartą veždavo apie 500 kg metalo. Kaltinamieji sutinka kad abu galėjo pavogti metalo už apie 5000-10000 Lt. Kaltinamieji nors ir įvardijo kokius daiktus pagrobė, tačiau tiksliai negalėjo nurodyti visų pagrobtų daiktų kiekį, svorį ir pavadinimą.

Dėl to teismui liko abejonių, koks kiekis daiktų iš tiesų pagrobtas.

Baudžiamojoje teisėje galioja bendrasis teisės principas reiškiantis, jog visi neaiškumai ar netikslumai aiškinami kaltininko naudai.

Nuostata, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes, įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003-06-20 nutarimo Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.8 punkto 1 dalyje.

Teismo nuomone, šioje byloje išnaudotos visos galimybės iškilusioms abejonėms pašalinti, o to padaryti nepavykus, abejonės dėl pagrobtų prekių kiekio aiškinamos nuteistųjų naudai.

Nekelia abejonių tas faktas, kad G. S. ir A. B. laikotarpyje nuo 2011-09-28, 09.30 val. iki 2011-10-05 09 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę, (duomenys neskelbtini) tyčia, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą-metalą, pastatę kopėčias prie ūkinio pastato palėpės virš V. Ž. priklausančio ūkinio pastato, kurį tuo metu nuomavosi V. G., įlipę į palėpę atidarė dangtį ūkinio pastato lubose ir A. B. įlipus pro jį į ūkinį pastatą bendrais veiksmais pagrobė V. G. priklausantį turtą. Kaltinamieji G. S. ir A. B. visiškai pripažino visas faktines vagystės padarymo aplinkybes, davė nuoseklius parodymus, patvirtino juos, tikrinant vietoje. Tačiau kaltinamieji teigia, kad iš nukentėjusiojo pagrobė mažesnę kiekį daiktų. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad ūkiniame pastate buvo būtent tie daiktai kurie nurodyti kaltinamajame akte ir jo patikslintame civiliniame ieškinyje, pateiktame teismo posėdyje (3 t., b.l. 1-111). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamieji pavogė būtent nurodytus kaltinamajame akte daiktus ir būtent tokiai sumai. Pagrindas abejoti nusikalstamos veikos kvalifikavimu, kyla dar ir dėl to, jog ikiteisminio tyrimo metu pareiškime policijai nukentėjusysis nurodė, kad nuostolio dydis sudaro 10 000 litų (t. 1, b.l. 1).

Šioje byloje pagrobtų prekių vertės nustatymas turi reikšmės veikos kvalifikavimui.

Atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu kaltinamieji pagrobė nenustatytą daiktų kiekį. Kaltinamieji pripažįsta, kad galėjo pagrobti daiktų kurių vertė yra apie 5000-10 000 litų, o ši suma įstatymo nepriskiriama didelės vertės turtui, todėl jų veiksmai kvalifikuotini kaip nuskatimas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., t.y. kaip svetimo turto pagrobimas įsibrovus į patalpą (BK 190 str.).

Byloje nukentėjusysis V. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 44240 Lt turtinės ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė pagrobtų daiktų vertę. Teismas neturi pagrindo abejoti nurodytomis vertėmis, nes jos nėra akivaizdžiai neteisingos ar neatitinkančios rinkos vertės. Tokiu būdu, pilnai tenkintinas nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys, nes žala nukentėjusiajam buvo padaryta A. B. ir G. S. padarytu nusikaltimu, kuriuo padarymu metu įrodyta, kad jie pagrobė daiktus už 5000-10000 Lt. Be to kaltinamieji yra atsakingi už visą 44240 Lt turtinės žalos atlyginimą, kadangi jie po jiems inkriminuotos vagystės padarymo paliko dangtį lubose į palėpės patalpas neužrakintą, o palėpės sienoje buvo skylės, todėl sudarė sąlygas kitiems asmenims vogti nuketėjusiajam priklausančius daiktus (CK 6.263 str., 6.249 str., 6.279 str. 6.281 str., BPK 115 str.).

Ieškinys dėl turtinės žalos pagrįstas ir motyvuotas. Nukentėjusiajam priklausančio turto buvimas neginčytinai įrodytas byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma. Atsižvelgus į pavogto turto kiekį, jo būklę, t. y. kad turtas buvo geros kokybės ir brangus bei į prašomą priteisti sumą,-pripažintina, kad ieškinys dėl turtinės žalos nėra aiškiai per didelis, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).

Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl pavogto turto patyręs ne tik didelį turtinį nuostolį, bet ir moralinę nuoskaudą, išgyvenąs stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus ir didelius nepatogumus, nes buvo sustabdyti jo statybos ir moksliniai darbai, todėl prašo iš kaltinamųjų be padarytos turtinės žalos priteisti ir 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Neturtinė žala pagal yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. (CK 6.250 str. ). Šios žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad dėl kaltinamųjų nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis patyrė ne tik didelę turtinę žalą, bet ir didelį stresą, nes buvo sustabdyti jo statybos ir moksliniai darbai. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsižvelgta į nukentėjusiojo patirtus dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus, turėtus nepatogumus, į kiekvieno jų: tiek nukentėjusiojo tiek kaltinamųjų turtinę padėtį. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes ir teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš kaltinamųjų solidariai nukentėjusiajam 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimą (BPK 115 str. 1 d.), (t. 1, b.l. 92-94, t. 3, b.l. 1-111).

Kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, nes nėra pakankamai duomenų, kurie parodytų kaltinamųjų nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo.

Kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą jie padarė bendrininkų grupėje (LR BK 60 str. 1d. 1p. ).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. S., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas tyčinis, baigtas, nukreiptas prieš įstatymų saugomą asmens nuosavybę, į pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę: baustas administracine tvarka, nedirbantis, neteistas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jam skirtina trijų mėnesių arešto bausmė (t. 1, b.l. 127-139, t. 2, b.l. 50-63, 65-66, 70, 80-119, 123-125, 128-138, 150-158).

Į arešto bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo išbūtas suėmimo nuo 2014-04-10 iki 2014-07-10 laikas ir laikytina, kad G. S. atliko jam nuosprendžiu paskirtą bausmę, todėl nuosprendį paskelbus jam paskirtas suėmimas keistinas į namų areštą įpareigojant iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir jis teismo salėje nedelsiant paleistinas iš suėmimo vietos (t. 1,b.l. 124-125, t. 2, b.l. 42-43, 49).

Skirdamas bausmę A. B. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį: kaltinamasis padarė apysunkį nusikaltimą, nusikaltimas tyčinis, baigtas, nukreiptas prieš įstatymų saugomą asmens nuosavybę, į pagrobto turto vertę, į kaltinamojo asmenybę: dirbantis, baustas administracine tvarka, 3 kartus teistas, nusikalto prieš priimant du (2012-02-28 ir 2013-02-22) pirmesnius nuosprendžius esant nepanaikintam teistumui pagal 2010-10-25 nuosprendį, todėl yra nuskatimų recidyvas, baustas administracine tvarka, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir yra viena sunkinanti aplinkybė, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo pagrindinis, nes jis buvo nusikaltimo iniciatorius, todėl jam parinktina sankcijoje už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmė, kuri iš dalies sudedant bendrintina su pirmesniais nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir skirtina galutinė laisvės atėmimo bausmė bei, vadovaudamasis BK 3, 75 str., jos vykdymas atidėtinas skiriant pareigas (t. 1, b.l. 175-187, t. 3, b.l. 134-139).

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo išbūtas sulaikymo nuo 2011-03-16 iki 2011-03-17 laikas (t. 1,b.l. 140-142).

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, A. B. paliktinas iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintinas (t. 1, b.l. 172-173).

Vadovaudamasis BPK 103 str. 1 d. 6 p. ir 104 str. 2 d. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos 4499, 41 Lt išlaidos susijusios su kaltinamojo G. S. ekstradicija pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos šio departamento naudai iš nuteistojo G. S. pervedant į AB SEB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 2, b.l. 150-158).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. G. paimta kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu laikytina byloje iki bylos laiko saugojimo pabaigos (t.l, b.1.58, t. 2, b.l. 10).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 300-308, 313 str.

nusprendė:

G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti 90 (devyniasdešimt) parų areštą.

Vadovaudamasis BK 66 str. į arešto bausmės laiką G. S. įskaityti jo išbūtą suėmimo nuo 2014-04-10 iki 2014-07-10 laiką ir laikyti, kad G. S. atliko jam nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Vadovaudamasis BPK 132, 139 str., 309 str. 1 d. 5) p. nuosprendį paskelbus G. S. paskirtą suėmimą pakeisti į namų areštą įpareigojant iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuo 23 val. iki 6 val. būti savo gyvenamoje vietoje (duomenys neskelbtini) ir suimtąjį G. S. teismo salėje nedelsiant paleisti iš suėmimo vietos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus G. S. paskirtą namų areštą panaikinti.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir paskirti laisvės atėmimą 1 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. subendrinti nuosprendžiu paskirtą bausmę iš dalies sudedant su 2012-02-28 ir 2013-02-22 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis ir galutinę bausmę A. B. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Vadovaudamasis BK 66 str. į galutinės bausmės A. B. įskaityti sulaikymo nuo 2011-03-16 iki 2011-03-17 laiką.

Vadovaujantis BK 3 str., 75 str. 1 d., 2 d. 5), 8) p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. B. skirti pareigas: tęsti darbą ir be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos (Vilniaus m. ir rajono) ribų.

Vadovaudamasis BPK 339 str. 3 d. A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir pareigų vykdymo pradžią laikyti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, A. B. palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. S. ir A. B. solidariai 44 240 litų turtinei ir 5 000 litų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Vadovaudamasis BPK 103 str. 1 d. 6 p. ir 104 str. 2 d. Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos 4499, 41 Lt išlaidas susijusias su kaltinamojo G. S. ekstradicija pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti šio departamento naudai iš nuteistojo G. S. pervedant į AB SEB atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš V. G. paimtą kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu laikyti byloje iki bylos laiko saugojimo pabaigos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.