- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-07-08
- Bylos Nr.
- A20.-279-743/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00030-2022-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą patenkinti
- Teisėjas
- Asta Vailionienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Medininkų Užsieniečių registracijos centras
- Advokatai
- Algirdas Sakalauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medininkų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo taikyti Irako Respublikos piliečiui R. H. H. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, šešiems mėnesiams, t. y. iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jo išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos (b. l. 1–2).
Teikimas grindžiamas šiais argumentais. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnai Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje 2021 m. liepos 11 d. sulaikė iš Baltarusijos Respublikos pėsčiomis Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirtusius asmenis, tarp kurių buvo ir Irako Respublikos pilietis R. H. H..
Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) užsieniečio prašymą suteikti prieglobstį išnagrinėjo skubos tvarka ir 2021 m. spalio 21 d. priėmė sprendimą nesuteikti R. H. H. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) ir jį išsiųsti į kilmės šalį. Migracijos departamento prieglobsčio sprendimų komisija skundą atmetė kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu užsieniečio skundą patenkino iš dalies, šį sprendimą užsienietis apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. užsieniečio apeliacinį skundą atmetė ir paliko Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. užsienietis buvo supažindintas su pasikeitusia teisine padėtimi, kad jo teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į neteisėtą migrantą, taip pat jam buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį.
VSAT 2022 m. balandžio 13 d. sprendimu R. H. H. apgyvendintas VSAT Užsieniečių registracijos centre, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pažymi, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, nebuvo suinteresuotas ar motyvuotas savanoriškai grįžti į savo kilmės šalį, nepateikė asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, kas patvirtina, kad jis linkęs pažeidinėti įstatymus. Užsienietis nėra linkęs bendradarbiauti, atsisako teikti bet kokią informaciją apie save, kuri padėtų jį identifikuoti ir gauti asmens grįžimo pažymėjimą į kilmės šalį. Todėl yra pagrindas manyti, kad, siekdamas išvengti išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, gali pasislėpti, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais, 140⁸ straipsnio 7 dalimi, 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašo teikimą tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas nurodė, kad šiuo metu užsienietis pateikė savo asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją, duomenys sutampa, tai rodo jo bendradarbiavimą, dėl ko prašoma taikyti švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, netaikant jo judėjimo laisvės apribojimų.
R. H. H. su sutinka, kad jam būtų paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė be jo judėjimo laisvės apribojimų.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2021 m. liepos 11 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės Aleksandro Barausko pasienio užkardos pareigūnų Aleksandro Barausko pasienio užkardos veikimo teritorijoje sulaikytas R. H. H. su kitais užsieniečiais (b. l. 4). 2021 m. rugpjūčio 30 d. R. H. H. pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo (b. l. 8, 9). Migracijos departamentas 2021 m. spalio 21 d. sprendimu nusprendė nesuteikti R. H. H. prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti jį iš Lietuvos Respublikos į Irako Respubliką, uždraudžiant jam atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi trejus metus nuo išsiuntimo dienos (b. l. 11–20). Migracijos departamento 1-oji skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisija 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimu R. H. H. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 22–24). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 17 d. sprendimu R. H. H. skundą patenkino iš dalies – pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 21 d. sprendimą, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą sumažino iki dvejų metų, likusioje dalyje sprendimą paliko nepakeistą (b. l. 32–38). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. vasario 23 d. sprendimu užsieniečio skundą dėl prieglobsčio suteikimo atmetė (b. l. 45–53). 2022 m. balandžio 4 d. ir 2022 m. balandžio 12 d. užsienietis buvo supažindintas su pasikeitusia teisine padėtimi, kad jo teisinis statusas pasikeitė iš prieglobsčio prašytojo į neteisėtą migrantą, taip pat jam buvo pasiūlyta pasinaudoti galimybe savanoriškai išvykti į kilmės šalį (b. l. 55, 57). 2022 m. balandžio 13 d. VSAT priėmė sprendimą užsienietį apgyvendinti VSAT Užsieniečių registracijos centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki 2022 m. liepos 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (b. l. 59–62).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienietis gali būti sulaikytas šiais pagrindais: 1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką; 2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra; 3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko; 4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais; 5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo; 6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti; 7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai. Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).
Pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose; 2) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 3) užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.
Aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad R. H. H. prieglobstis nesuteiktas, priimtas sprendimas jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, todėl yra Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas sulaikyti užsienietį. Nustačius šį sulaikymo pagrindą, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsnio 7 dalis leidžia užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.
Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties papildytas X2 skyriumi, kurio nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio (Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁷ straipsnio 1 dalis). Šiame skyriuje įtvirtintos papildomos alternatyvios sulaikymui priemonėms, kurios pagal teisinį reguliavimą gali būti taikomos ir R. H. H.. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad užsieniečiui gali būti skiriama ir alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Byloje nėra duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, būtų pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinius įstatymus, pakeitė savo elgesį, pradėjo bendradarbiauti su Lietuvos teisėsaugos institucijomis dėl jo asmens tapatybės ir pilietybės nustatymo, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog jam yra pagrindas taikyti ir švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 2 punkte.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 116 straipsniu,
nusprendžia:
Teikimą patenkinti.
Taikyti Irako Respublikos piliečiui R. H. H., gim. (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., bet ne ilgiau iki kol bus įvykdytas jos išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.
Sprendimas įsigalioja nuo paskelbimo dienos, tačiau užsienietė per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali jį apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.