Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. J. nuo 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigos iki 2018 m. balandžio 11 d., sistemingai naudodamasi elektroninėmis ryšio priemonėmis: mobiliojo ryšio telefonu, abonentiniais numeriais (duomenys neskelbtini), elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), nukentėjusiesiems D. S., A. M. ir J. J. įvairiu paros metu skambino ir siuntė įžeidžiančio turinio trumpąsias tekstines žinutes, elektroninius laiškus bei grasino fiziniu smurtu: atspardyti, užmušti, duoti į sprandą, patvarkyti, nuo žemės neatsikelti. D. S. atsiuntė nurodyto turinio daugiau kaip 434 trumpųjų tekstinių žinučių, A. M. daugiau kaip 5896 trumpųjų tekstinių žinučių ir daugiau kaip 30 elektroninių laiškų, J. J. daugiau kaip 45 trumpųjų tekstinių žinučių. Taip pat nuolat lankėsi šalia nukentėjusiųjų darbovietės – (duomenys neskelbtini) pastato, esančio (duomenys neskelbtini). 2016 m. rugsėjo 22 d. lankėsi D. S. gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini), o 2015 m. lapkričio 10 d. apie 9.30 val. persekiojo ją prekybos centre „Maxima“, Alytuje, Naujoji g. 90. Taip sistemingai baugino nukentėjusiuosius D. S., A. M. ir J. J., naudodama psichinę prievartą, bei terorizavo, grasindama padaryti jų gyvybei ir sveikatai pavojingą veiką.

Be to, kaltinamoji R. J. laikotarpyje nuo 2016 m. sausio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 17 d. internetiniuose portaluose www.skundziu.lt, www.skundailt.com, www.imones.lrytas.lt, www.facebook.com „BTA Baltic Insurance Company“ paskyroje, kas prilygsta visuomenės informavimo priemonėms, taip pat siųsdama elektroninėmis ryšio priemonėmis laiškus pašto adresais a.malaskevicius@bta.lt, j.javarauskiene@bta.lt, vilija.malaskeviciene@sodra.lt, lankydamasi D. S. gyvenamojoje vietovėje, (duomenys neskelbtini), bendraudama su gyventojais, raštu ir žodžiu nurodė, kad D. S. bei kitos darbuotojos turi intymių santykių su vadovu A. M., D. S. yra pasileidusi, vagis, nukentėjusiąją vadino įžeidžiančiais žodžiais. Tokiu būdu R. J. apie D. S. bei A. M. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti D. S., A. M. arba pakirsti pasitikėjimą jais.

Kaltinamoji R. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, jog puikiai pažįsta nukentėjusius. Su A. M. susipažino 2015 m. birželio mėnesį, dar prieš įsidarbindama „BTA“ draudime, kelyje. Jis siūlėsi ją pavežti, persekiojo. Tam, kad A. M. nuramintų, ji sutiko, kad jis pavežtų iki Žuvinto rezervato, esančio 4 km iki jos namų, nenorėjo, kad jis sužinotų, kur ji gyvena. Vos įsėdus į automobilį, jis paprašė jos telefono numerio, pasiūlė ateiti pas jį dirbti, pradėjo ieškoti kontaktų, kuriuos ji galėtų įtraukti į draudimą. Jai telefono numerio nedavus, A. M. davė savo vizitinę kortelę, pasiūlė apdrausti jos sodybą. Galbūt po savaitės ji A. M. paskambino, norėdama aptarti sąlygas dėl sodybos apdraudimo, o šis ją pasikvietė į savo darbą. Vos jai įėjus, A. M. pradėjo seksualiai priekabiauti, pasiūlė ateiti dirbti pas jį į draudimą. Ji sutiko, nes norėjo lengvesnio darbo, tuomet dirbo sunkų siuvėjos darbą pramoninėje gamyboje. Prieš įsidarbinat, A. M. ją veždavosi į mišką, į Vilnių pas savo draugus. Nusivežęs į mišką liepė nusirengti, jeigu ji norinti pas jį dirbti. A. M. pasakojo jai, kad yra viengungis, seniai negyvena su žmona, parašė jai šimtus žinučių, mergino. Pas A. M. ji įsidarbino 2015 m. spalio mėnesį, turėjo atlikti jaunesniojo specialisto pareigas, darbo vieta buvo (duomenys neskelbtini). Kabinete ji sėdėjo kartu su D. S., J. J. bei dar viena moterimi. D. S. ir J. J. į ją žiūrėjo priešiškai, parašė pasakojimą apie ją pavadinimu „Šviesiaplaukė pakelės mergaitė“, kartu su A. M. iš jos tyčiojosi. Minėtą pasaką jie persiuntė jai elektroniniu paštu, o ji (kaltinamoji) persiuntė A. M. žmonai. A. M. žmonai ji paaiškino, jog jos vyras mergina ne tik ją, bet ir D. S., o J. J. buvusi jo meilužė. Tą aplinkybę ji suprato, kai D. S. su A. M. dingdavo iš darbo ir grįždavo susivėlę, sulamdytais drabužiais, o J. J. verkdavo ir D. S. vadindavo necenzūriniais žodžiais. Toje darbovietėje ji (kaltinamoji) išdirbo apie tris ar keturias savaites. Dvi savaites dirbo jų patalpose, o likusias dėl D. S. sukelto skandalo ir melagingų liudijimų ją perkėlė į kitą „(duomenys neskelbtini)“ draudimo padalinį. Darbo sutartis 2015 m. buvo nutraukta ne jos iniciatyva, o dėl to, kad ji netinkama darbui, nors sudarinėjo sutartis, kaip įgudusi specialistė. Tuo metu ji naudojosi telefono numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Neneigia fakto, jog iš šių numerių ji rašė nukentėjusiems smurtines žinutes, bet jos rašytos gynybos tikslais. Abejoja, ar visos žinutės, dėl kurių parašymo ji kaltinama rašytos jos, nes yra tokių, kurios parašytos ne jos rašymo stiliumi. Nurodo, jog ji visiškai nesikeikia, tačiau jos žinutėse yra keiksmažodžių lavina, tai psichozės, sutrikdytos sveikatos padariniai, kurie atsirado dėl nukentėjusiųjų veiksmų. Rašė skundus į du portalus, nurodė kad darbe vyksta prostitucija, kad atiminėjamos sutartys, kad buvo išmesta, nes pradėjo į tai gilintis. Skundai.lt ir skundžiu.lt portalai yra elektroninės skundų knygos, skirtos pasiskųsti, jeigu tave darbe ar viešoje erdvėje apvogė, apšmeižė, naudojo psichologinę prievartą, sutrikdė sveikatą. Ji nurodė tikras aplinkybes, kurios vyko darbe. Prostitucija pasireiškė tuo, jog prieš įdarbinimą buvo vežiojama į mišką, jai jėga buvo sakoma, kad jeigu neturės santykių su A. M., nedirbs. Dar kartą prie jos seksualiai priekabiauti A. M. bandė važiuojant iš Vilniaus, tačiau ji pasakė, kad nueis pas šio žmoną, atstūmė jį. Į policiją dėl minėtų įvykių ji nesikreipė. Jos elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). A. M. žmonai rašė iš „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto. „Prostitučių princu (duomenys neskelbtini) Dalgiu“ vadino A. M., o „garsia muilo operų aktore Vašgyte Putyte“ vadino D. S.. Rašė A. M. žmonai, kad susitvarkytų vyrą, jos elektroninio pašto adresą rado per internetą. Dar dirbdama įmonėje, buvo nuėjusi pas A. M. žmoną į darbą, į policiją. Tuomet A. M. pasakė, kad ji netinkama dirbti pas jį ir ją atleido. Nuo tada, kai ji išėjo iš darbo, situacija tapo nevaldoma, tris kartus ji kreipėsi į policiją, į prokuratūrą, niekas nereagavo. Po atleidimo ji nei karto nebuvo užėjusi į draudimą, tačiau buvo užpuldinėjama, filmuojama, fotografuojama, ant jos rašomi pareiškimai. Nesulaukusi pagalbos iš teisėsaugos institucijų, ji nusprendė nuvažiuoti į D. S. gyvenamąją vietą, siekdama, kad jos vyras M. S. pastarąją sudrausmintų. Nepažinojo jo, bet neturėjo kitos išeities. D. S. buvo pasakojusi, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. D. S. vyro namuose nerado, su juo nekalbėjo, kalbėjo tik su jos kaimynais. Ji (kaltinamoji) nepaneigė, jog jos žinutėse buvo tokie žodžiai kaip „apspardyti, užmušti, gauti į sprandą, patvarkyti, nuo žemės neatsikelti“, tačiau taip ji elgėsi dėl neigiamo poveikio, kurį jai darė nukentėjusieji. 2015 m. lapkričio 10 d. prekybos centre „Maxima“ ji laukė mergaitės, turėjo eiti apsipirkti, tačiau tik įėjus į prekybos centrą pamatė D. S.. Ji (kaltinamoji) laikė telefoną lyg filmuotų, siekdama apsisaugoti, jeigu D. S. ją užpultų, kaip tai darydavo darbe. Jokio pokalbio tarp jų nebuvo, buvo tik priešiškas elgesys, ji (kaltinamoji) palaukė, kol D. S. nueis, tuo pagrindu pastaroji ant jos parašė pareiškimą. 2018 m. vasario 28 d. ji ramiai ėjo pro savo buvusią darbovietę, „BTA“ draudimą, kai ją pradėjo vytis A. M. ir D. S., kurie pradėjo ją filmuoti ir grasinti. Ji tuomet siekdama apsiginti taip pat atsuko į juos telefoną ir ėmė filmuoti. Po to išėjo J. J. sugyventinis, kuris ją (kaltinamąją) užpuolė, grasino sudaužyti. Pasakius, kad ir jį nufilmuos, jis atsakė, kad sudaužys telefoną. Jie atsitraukė tik tuomet, kai ji norėjo paskambinti policijai. A. M. tuomet apsisuko ir pabėgo atgal į patalpas, o D. S. ją filmavo apie 5-10 minučių, po to nubėgo į draudimo pastatą. Ji pati (kaltinamoji) išsitraukė telefoną ir fotografavo tik tam, kad jie atsitrauktų. Šiomis aplinkybėmis jos telefone ir buvo rastos draudimo įmonės, kurioje jo dirbo, pastato nuotraukos. Susidurdavo su nukentėjusiaisiais apie tris keturis kartus per metus, kiekvieną kartą kai ji praeidavo pro draudimą. Visus kartus kai ji praeidavo būdavo užpulta, filmuojama, fotografuojama, persekiojama, ant jos rašomi nepagrįsti pareiškimai. Būdavo, kad išeina visa kompanija ant laiptų ir vadina ją necenzūriniais žodžiais. D. S. ją filmuoja nuo tos dienos kai ji (kaltinamoji) išėjo iš draudimo Dėl šių aplinkybių ji pati daug kartų kreipėsi į policiją ir prokuratūrą, bet niekas nepadėjo, todėl iš kart po kontakto su nukentėjusiaisiais, būdama bute rašydavo jiems žinutes. Būdama Vilniuje rašydavo žinutes nukentėjusiems dieną ar dvi po įvykio, kad jie paliktų ją ramybėje. Neprisimena, kiek žinučių parašydavo per dieną, gal nuo 5 iki 20 žinučių. Nurodo, jog civilinio ieškinio nepripažįsta, nes jis toks pat neteisingas, kaip ir nusikaltimai kuriais ji kaltinama.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja R. J. kalta neprisipažino. Parodė, jog nurodytas žinutes rašė, tačiau tai buvo jos gynyba. D. S. ją šmeižė, žemindavo. A. M. ją mergino, norėjo su ja intymių santykių. Apie tai elektroniniu laišku pranešė jo žmonai. D. S. ją persiokiojo, buvo agresyvi, filmavo ją parduotuvėje. Ji buvo nuvykusi į kaimą, kur gyvena D. S., norėjo susitikti su jos vyru tam, kad papasakotų apie D. S.. A. M. nuolat rašė laiškus ir žinutes, nes jis ją persekiojo. Patvirtino, kad lankėsi prie buvusios darbovietės (t. 4, b. l. 162–168, 185–198).

Nukentėjusysis A. M. teisme parodė, jog dirba „(duomenys neskelbtini)“ draudime Alytaus skyriuje vadovu. R. J. pirmą kartą pamatė 2015 m. rugpjūčio 5 d., važiuodamas į vieną įmonę, kai prieš (duomenys neskelbtini) kaimą pamatė einančią suplukusią nuo karščio moterį. Atlikęs reikalus, minėtą moterį vis dar rado einančią. Buvo labai karšta diena, todėl jis sustojo ir pasiūlė pavežti, ji įsėdo. Jis paklausė, kur ji dirba, ši atsakė, kad dirba meistre siuvimo įmonėje. Tuomet jis pasiūlė pasikalbėti apie draudimus, nes rugsėjo pradžioje keletą savaičių turėdavo vesti asmens draudimo akciją. Buvo interesas, kad R. J. pažįsta daug žmonių, nes ji pasakė, kad dirba meistre ir vadovauja apie 80 žmonių. Paklausus, ar būtų galima dėl draudimo pakalbinti jos kolegas, moteris pasakė, kad nori išlipti prie sankryžos, esančios link Žuvinto rezervato. Sustojęs R. J. išleisti paklausė ar gali užsirašyti jos telefono numerį, kad galėtų paskambinti dėl susitikimų su žmonėmis dėl draudimo, tačiau ji nesutiko, todėl jis atsiprašė ir padavė jai savo vizitinę kortelę. Galbūt po dviejų savaičių ji parašė žinutę, po to skambino, užėjo pasikalbėti apie draudimus. Vėliau ji periodiškai stengdavosi užeiti, kai būdavo mažiau žmonių, klausdavo patarimų. Iki įdarbinimo buvo gal penki ar daugiau tokių kontaktų. Susitikimų metu R. J. domėjosi apie darbą draudime, sakė, kad norėtų keisti esamą darbą. Kandidatų nebuvo daug, o R. J. baigusi mokslus, sudarė tinkamo žmogaus įspūdį, buvo ypatingai korektiška ir mandagi, todėl pagalvojo, kad ji būtų tinkama. Įdarbinimo procesas prasidėjo nuo spalio mėnesio pradžios, o konkreti darbo diena buvo spalio 19 d. ar 20 d. Tuomet vyko įvedimas į darbo procesą, sistemų pajungimas, mokymas, kaip reikia atlikti klientų paiešką ir visa kita. Darbus ji atliko savaip, jai nesigaudavo, nesuprasdavo proceso. R. J. sėdėjo viename kabinete su D. S. ir J. J.. Pagrindiniai nesusipratimai prasidėjo, kai jis išvyko į Druskininkus darbo tikslais. Jam paskambino D. S., kuri pasakė, kad R. J. ėmė įrašinėti, puolė D. S., ši sakė, kad negali būti tokioje aplinkoje. D. S. pasakojo, kad konfliktas įvyko dėl to, kad R. J. atėjo prie jos stalo ir pasakė „dabar mes pasišnekėsime“, tuomet įjungė filmavimą ir pradėjo įrašinėti, kaltino D. S., kad ši iš jos pavogė klientus, nors ji net neturėjo klientų. Grįžęs bandė pasikalbėti su abiem, tačiau R. J. pasakė, kad išmokys pagarbos „pacankes“, jų neužstoti. Tuomet sutriko D. S. sveikata, ji turėjo nedarbingumą. Siekdamas pašalinti įtampą, jis (nukentėjusysis) pervedė R. J. dirbti į kitą skyrių. Tuomet R. J. pradėjo jam rašyti elektroninius laiškus, kad D. S. ją puldinėja, liepė „paimti šitą mergužėlę nuo jos“, nors akivaizdžiai niekas jos nepuldinėjo, tuo momentu D. S. netgi būdavo biure. Užduotis R. J. jis formuluodavo elektroniniu paštu, nes kitaip ji išsisukinėdavo, nepavykdavo atrinkti kas jai buvo nurodyta daryti. D. S. ir R. J. parašė raštus apie minėtą incidentą, jis perdavė vadovybei. Vadovybė žino, kad D. S. puikiai dirbantis žmogus, todėl palyginusi jos ir R. J. kalbos stilių, raštų turinį padarė išvadą, kad R. J. negali dirbti mūsų draudimo bendrovėje, neatitinka standartų, darbo kultūros reikalavimų, todėl po mėnesio darbo įmonėje ji buvo atleista. Prieš nutraukiant darbinius santykius ji nesutiko pasirašyti nutraukimo sutarties, pradėjo gasdinti, kad kažką pasakys jo žmonai, išsiaiškino, kur ji dirba. Po atleidimo R. J. pora dienų, kol su ja nebuvo atsiskaityta, nesitraukė iš darbo vietos, po to pradėjo rašinėti trumpąsias žinutes (toliau – SMS), laiškus elektroniniu paštu (toliau – el. paštu) jam į darbinį telefoną ir darbinį el. paštą. Žinutėse ji rašė, kad „atvanos, nespėsite keltis, atspardys, džiauktis, kad dar neprimušė“, jis tokias žinutes, kaip ir jos vaikščiojimus aplink darbo vietą, suprato kaip grasinimą, tikėjo, kad ji gali pasielgti taip kaip rašo. Taip pat šmeižė, įžeidinėjo, rašė apie amoralų D. S. elgesį, apie tai, kad jis su D. S. turi lytinius, amoralius santykius, tačiau nieko panašaus nebuvo. D. S. kreipėsi į teismą, buvo priimta nutartis dėl šmeižto, R. J. įpareigota paneigti savo pramanus, tačiau ji nepaneigė. Žinutes R. J. rašydavo nuo ryto iki nakties, jos būdavo visiškai nesusijusios su jos periodiniais vizitais prie darbovietės. Atvykusi prie darbovietės R. J. atsiremdavo į koloną, žiūrėdavo pro langą, belsdavo į jį, pakeldavo sijoną, stebėdavo jo automobilį, fotografuodavo, bandydavo susistabdyti ir kažką pasakyti. Atrodė, kad tai buvo sąmoninga provokacija, siekiant, kad kažkas pasakytų kažką ar padarytų, tačiau jokio bendravimo su kaltinamja nebūdavo, išskyrus vieną atvejį 2018 m. vasario 28 d., kai ji įkyriai beldėsi į langus. Tuomet jis ir D. S. išėjo ir nufilmavo R. J. praėjimą pro jų biurą, R. J. tada išvadino D. S. necenzūriniais žodžiais ir pradėjo filmuoti. Moterys bijodavo išeiti iš darbo, nes nežinojo ką R. J. gali padaryti. R. J. darė psichologinį poveikį, kėlė nerimą, baimę, bijojo, kad ji gali kažkuo apipilti ar trenkti. Ateidavo J. J. draugas parlydėti ją namo, jis (nukentėjusysis), taip pat stengdavosi jos nesusitikti išeinant. Vieną dieną ji laukė prie jo mašinos, „IKI“ prekybos centro aikštelėje, tačiau jis su ja bendrauti atsisakė ir išvažiavo. R. J. lankėsi prie jų darbovietės maždaug nuo 2015 m. lapkričio mėnesio iki 2018 m. balandžio 12 d., iki kol buvo sulaikyta. Nuo 2017 m. liepos 19 d. iki 2018 m. sausio mėnesio pradžios buvo intervalas, kai ji nerašė jokių žinučių, tačiau po to vėl pradėjo masiškai rašyti. Per minėtą laikotarpį buvo kelios dešimtys periodinių apsilankymų prie darbovietės, būdavo kartais ateidavo kelias dienas iš eilės, arba kelis kartus per dieną. Rašydavo tokias žinutes, kaip „parvažiavau iš Vilniaus, važiuoju į Ąžuolinius, rytoj vėl ateisiu jūsų pasižiūrėti“, arba „Išvažiuoju į Vilnių dirbti, neapsiramink, aš periodiškai atvažiuosiu pažiūrėti į draudimo primatus“. SMS žinučių jis išviso gavo daugiau kaip 6500, o el. laiškų kelias dešimtis. Sužinojus, kad R. J. apšmeižė juos „Facebook“ esančiame draudimo puslapyje, bendrovė priėmė sprendimą, kad „BTA“ puslapis nebūtų prieinamas. R. J. rašė ir į skundžiu.lt, kad jai teko padirbėti „(duomenys neskelbtini)“ draudime, Alytaus skyriuje, išsireiškė, kad vyksta negeri dalykai, minėjo jo ir D. S. pavardes, rašė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri jį įžeidė. R. J. po atleidimo iš darbo apsilankė ir pas jo žmoną, keletą kartų rašė jai el. laiškus, kuriuose teigė jog jis (nukentėjusysis) jai neištikimas su D. S., melavo, kad jis nupirko D. S. kelionę. Vėliau ir jo žmoną įžeidinėjo, vadino ją „Sodros lakudra“. Jis į jokius mokymus R. J. nesivežė, tik kartą jos pačios prašymu nuvežė pas kažkokią moterį, pas kurią R. J. anksčiau dirbo, vakare parvežė. Su minėta moterimi jis nebendravo, tik pasisveikino. R. J. jis jokių simpatijų nereiškė, su ja lytinių santykių neturėjo, nepriekabiavo prie jos nei darbovietės patalpose nei už jos ribų. R. J. kaltinimai dėl prostitucijos ir sąvadavimo yra nepagrįsti. Buvo atvejis kada atėjo klientas ir pasakė, „kiek gražių mergaičių pas tave čia dirba“, o jis atsakė, kad sėstų prie kurios nori ir aptarnaus jį, ten buvo ir R. J. ir kitos kolegės. Galbūt ji šį pasakymą suprato ir interpretavo kaip prostituciją ar sąvadavimą. Dėl patirtų išgyvenimų prašo priteisti 10000 Eur civilinį ieškinį. Jis yra draudimo skyriaus vadovas, pakankamai plačiai žinomas ir bendraujantis žmogus, Alytaus kredito unijos valdybos narys, bendruomenės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, o R. J. labai pakenkė jo darbinei ir visuomeninei veiklai, reputacijai tarp kolegų ir klientų. R. J. paskleista informacija pasiekė netgi konkurentus, kitas draudimo bendroves. Trejus metus trukę R. J. apsilankymai, žinutės, gadino jam ir jo žmonai sveikatą. Viso kolektyvo psichologinė būsena buvo klaiki, D. S. sutriko sveikata, daugiau nei savaitę buvo nedarbinga. Nebuvo žinoma koks bus išpuolis, kada sulauks R. J. SMS ar skambučių. Buvo, kad ji nuolat skambindavo į laidinį darbo telefoną.

Nukentėjusioji D. S. teisme parodė, jog „(duomenys neskelbtini)“ draudime įsidarbino 2014 m. vasario mėnesį. 2015 metais buvo įdarbinta R. J.. Pasirodė keista, jog įsidarbinusi R. J. ne dirbo, bet visą laiką sėdėjo apsikabinusi rankinę ir nuolat stebėjo ką veikia kolegės. R. J. kelis kartus ją buvo įspėjusi, kad neatsisuktų į jos pusę, klausė kiek jai metų, liepė kreiptis į ją „jūs“, nors prieš tai ji išviso į R. J. niekaip nesikreipė, nebuvo priežasties. Vadovui išvykus į Druskininkus, suskambo vietinis telefonas, ir R. J. pradėjo kalbėtis su kažkokiu klientu kuriam buvo reikalingas Kasko draudimas. Ji suprato, kad R. J. klientui pateikė neteisingą informaciją, bet nieko jai dėl to nesakė, tik kai R. J. padėjo ragelį jos paklausė, ar gali pasakyti skambinusio žmogaus duomenis, kad galėtų patikrinti, kam jis priskirtas ir perduoti tolimesniam bendravimui. Daugiau nieko jos neprašė ir nieko nesakė. R. J. atsisakė, tuomet atsisėdusi ant savo stalo galo išsitraukė telefoną ir pradėjo filmuoti ją dirbančią, krizeno iš jos. J. J. tuo metu buvo pas klientus, todėl ji (nukentėjusioji) paskambino vadovui ir pasakė, kad R. J. ją vadina necenzūriniais žodžiais, filmuoja, komentuoja. Vadovui grįžus, ji pasakė, kad taip daugiau negali dirbti tokioje aplinkoje, pradėjo verkti. R. J. ir iki to laiko elgėsi pašaipiai, pavyzdžiui kai ji (nukentėjusioji) bendraudavo su klientu, ši šnypšdavo, nusisukusi juokdavosi iš to, kaip ji bendrauja, tai trikdydavo. Dėl R. J. sukeliamos įtampos ji prastai jautėsi, todėl kreipėsi į gydytoją, kuris išrašė nedarbingumą, paskyrė raminančių vaistų kursą. Jai grįžus iš biuletenio, R. J. jau buvo perkelta į kitą „(duomenys neskelbtini)“ draudimo padalinį, Maksimoje. Ten dirbusios kitos merginos įrašė, ką apie jų (nukentėjusiųjų) padalinį kalbėjo R. J.. R. J. teigė, kad matė, kaip jos (nukentėjusiosios) santykiauja su vadovu, kad darbe vyksta prostitucija, kad jų rinktis ateina vyrai, kad ji (nukentėjusioji) filmuoja ją darbe. R. J. atleidus, ji šį šmeižtą pradėjo rašyti internete. R. J. buvo atvykusi ir pas ją į namus. Nei jos, nei jos vyro namuose nerado, todėl vaikščiojo pas jos kaimynus ir pasakojo, kad ji (nukentėjusioji) yra amoralaus elgesio, „duodasi“ su vadovu darbe, kad kuo greičiau reikia įspėti vyrą, kad ją sudaužytų. Po keleto dienų R. J. ją užkabino turguje, perkančią gėles tetos laidotuvėms, tuomet klausinėjo: „(duomenys neskelbtini) mirė? (duomenys neskelbtini) mirė?“. Ji išsigando, vos gėlės iš rankų neiškrito, suprato, kad ji turi omenyje vadovą. R. J. sistemingai vaikščiodavo ir prie jų darbo, pavyzdžiui ateidavo nuo 15.00 val. ir iki 17.00 val. kol baigdavosi darbo diena stovėdavo. Pirmiausia atsistodavo prie vadovo lango, tuomet prieidavo prie durų ir rodydavo visokius ženklus. Visuomet stengdavosi ignoruoti R. J., tačiau 2018 m. vasario 28 d. buvo išėjusi į lauką ir R. J. filmavo dėl to, nes ji visada gynėsi, kad niekada neina į jų darbovietę, nesustoja ten, niekaip jų (nukentėjusiųjų) neterorizuoja, todėl norėjo nufilmuoti, kaip įrodymą. Į lauką buvo išėjęs ir vadovas A. M., o J. R. filmavo per langa. Prieš tai niekada nėra R. J. filmavusi ar fotografavusi. Po darbo, apie 17.00 val. R. J. laukdavo prie prekybos centro „Maksima“, Putinuose, kur ji (nukentėjusioji) visada lankydavosi. R. J. visada stovėdavo prie durų, kartais galbūt kažkur atokiau atsitraukusi, nes jos iškart prieš įeinant į parduotuvę nepamatydavo, tik pajausdavo, kad prie nugaros jau kažkas yra. R. J. mintinai gali apibūdinti ir jos (nukentėjusiosios) vaikai, kurie ją vadina keista moterimi, sekiojančia mamą. Į minėtą „Maxima“ parduotuvę ji (nukentėjusioji) užsukdavo apie tris kartus per savaitę, visuomet R. J. ten būdavo. Tai truko vienerius metus, po to ji (nukentėjusioji) pradėjo nebevažiuoti į tą prekybos centrą. Po šių įvykių ji nusprendė kreiptis į policiją, nes išsigando ir dėl savo mažamečių vaikų saugumo, kurie lanko netoli minėtos „Maksimos“ esančią mokyklą. Buvo atvejis, kai jai užėjus su vaikais į „Maksimą“, R. J. priėjo prie jų nugarų, ėjo visą laiką laikydama atkišusi telefoną, vaikai nuolat dairėsi, jautė nerimą. Ji (nukentėjusioji) pasakė vaikams, kad nerodytų veidų, nežiūrėtų į tą tetą, vaikai klausė kas čia per teta, kodėl ji eina paskui. Dėl tokio R. J. elgesio ji buvo priversta su vaikais išeiti iš „Maksimos“, R. J. sekė paskui, o jai (nukentėjusiajai) įsėdus į automobilį, stovėjo prie išėjimo ir išsitraukusi telefoną juokėsi. Kitą kartą, ji (nukentėjusioji) išėjo iš „Euro vaistinės“ nusipirkusi vaistų, o R. J. stovėjo prie bankomato. Po to R. J. parašė ant jos pareiškimą, kad ji sustojusi prie jos kažką pliauškėjo ir darė, bet tai netiesa. Taip pat po R. J. atleidimo gavo iš jos kelis šimtus žeminančio ir grasinančio pobūdžio SMS žinučių į vieną telefoną, ir kelis šimtus į naują. Ji rašydavo, kad „ten netoli Nemunas yra“, kad „Nemuno apkasuose kaip dėsiu tai nepasikelsit“, „(duomenys neskelbtini) tave pakas“, „(duomenys neskelbtini) karstą tau kala“, „Kūrva tu, kaip dėsiu tai neatsikelsi“, ir panašiai. Ji (nukentėjusioji) tokias žinutes suprato kaip grėsmę, kad R. J. ir ruošiasi tą padaryti, nes ji buvo išsiaiškinusi jos gyvenamąją vietą, vyro darbą, jos lankytinas vietas, stengdavosi ten būti, ją baugindavo, jai (nukentėjusiajai) važiuojant su mašina rodydavo įvairiausius gestus, stengdavosi visaip atkreipti dėmesį. Ji jautė baimę, kad R. J. gali ne tik vaikščioti paskui, bet ir trenkti, kažkur nutempti, apipilti kažkuo, ar panašiai. Buvo požymių, kad R. J. pasiruošusi kažką jai fiziškai padaryti, kadangi staigiai prieidavo iš nugaros, laukė tose vietose kur ji lankosi. Iš baimės ji visą laiką įlipusi į automobilį užsirakindavo, kad R. J. neįliptų į mašiną, nes ne kartą stovėjimo aikštelėje ši buvo priėjusi iš priekio prie kapoto ir rodė visokius gestus. Siekdama išvengti to, kad R. J. iš kažkur iššokusi bandytų ją apkaltinti, kad bandė ant jos užvažiuoti, įsigijo automobilio vaizdo registratorių. Nepastebėjo, kad A. M. ir R. J. būtų sieją kitokie santykiai nei darbo, nematė, kad jie kartu kažkur važiuotų. Į ofisą žmonės užeidavo tik draudimo klausimais. Nereikš civilinio ieškinio šioje byloje, nes žalą prisiteisusi civiline tvarka. Tačiau A. J. iš to išvadų nepadarė, savo veiksmų nenutraukė. Ją veikia areštas, skiriami apribojimai, tuomet ji arti nesirodo, nerašo.

Nukentėjusioji J. J. teisme parodė, jog yra „(duomenys neskelbtini)“ draudimo Alytaus skyriuje ilgiausiai dirbanti darbuotoja, vadovas dirba šiek tiek trumpiau. 2015 metų spalio mėnesį pradėjo dirbti R. J., pasirodė keista, visą laiką buvo apsikabinusi rankinę, su rankine vaikščiojo net į tualeto patalpas ir virtuvėlę. Su laiku atsirado baimė, kad ji neįpiltų kažko į kavą, todėl darbe visi pradėjo prie savęs laikyti kavos puodelius. Kitoms darbuotojoms bendraujant su klientais, ji sėdėdavo susirietusi, pasikreipusi, kažką konspektuodavo, šnypšdavo, prunkšdavo, kraipydavosi, vaipydavosi, todėl kėlė nepatogumą ne tik kitoms darbuotojoms, bet ir klientams. Darbe ji kėlė įtampą, todėl kiti darbuotojai stengėsi su ja nekontaktuoti, nieko nesakyti, nieko nedaryti, kuo mažiau su ja turėti kažkokių bendrų reikalų. Vieną dieną, kai ji buvo išvykusi pas klientą, paskambino D. S., kuri pasakė, kad ją R. J. filmuoja, pasakė, kad skambina vadovui. Po šio įvykio R. J. perkėlė dirbti į „Maximą“, o vėliau visai atleido. Ji (nukentėjusioji) su R. J. konfliktų nėra turėjusi, bendravo tik darbo reikalais. Po atleidimo R. J. pradėjo šmeižti juos (nukentėjusiuosius) internetiniuose portaluose, tokiuose kaip skundžiu.lt, (duomenys neskelbtini) „facebook“ paskyroje, kaikuriuose komentaruose tiesiogiai įvardindama juos vardais ir pavardėmis. Būdavo labai nesmagu, nes negali žinoti, galbūt klientas skaitė, galbūt įmonės vadovas, norintis su visu savo verslu ateiti kažko drausti, kuris paskaitęs tokį atsiliepimą nežinia kaip reaguos, dėl to visą laiką nepasitikėdavo nei savimi nei klientu. Kolegos iš kitų skyrių irgi žinojo apie minėtus komentarus, todėl suvažiavus į mokymus, seminarus, dėl tokių šmeižiančio turinio pasisakymų prieš juos jausdavo gėdą. Į darbinį el. paštą buvo gavę rašinėlį pavadinimu „Seno veterinaro pautų istorija“, kuriame ji (nukentėjusioji) buvo išvadinta baltai dažyta bulterjero kale, o kolegė D. S. dobermano kale. Į jos (nukentėjusiosios) asmeninį telefoną taip pat siuntinėjo įvairias įžeidžiančias, necenzūrinio turinio žinutes, pavyzdžiui „eik eik šliundra savo šunkeliais, šliundra išsiskėtus nuo (duomenys neskelbtini) bybio“, „greitai išgama mauni iš draudimo, susiieškai kitą viešnamį mėšlo krūva, nes kūrva kaip išsitrauksiu iš draudimo tai nespėsi keltis pederaste“, „moralės pamokėlių pasiilgote visi, labai greitai bus“, „Na puiki žinia pas mus darbe, išvariau dvi dalyves iš darbo tokias kokios pas tave dirba, vienas prie vieno su tavo čigone dalyvės buvo. Kaip daviau tarnybiniais per makaules tai vos spėjo šmutkes abi pasiimti, užverčiau krūvas visai taip pačiai kaip tavo krūvas patvarkiau“, „Tuoj visas kales išpisiu ir teismu ir tave“, „(duomenys neskelbtini) myli mane vienintelę, tu tik mechaninė gašli sekso mašina“, „mano (duomenys neskelbtini) ir tik mano, atstokite medžiotojos nuo mano (duomenys neskelbtini)“ ir panašiai. Būdavo labai nemalonu gauti tokias žinutes, vieną naktį teko išjungti telefoną, kad nepypsėtų, o ryte atsikėlusi rado 135 žinutes, tiek buvo prirašyta per naktį. Nuo tada, kai R. J. buvo atleista iš darbo, ji iš viso gavo apie tūkstantį žinučių iš jos ir vieną el. laišką. Yra atrašiusi R. J. tik vieną žinutę, gal 2017 metų liepą, kad eitų žiūrėti futbolo, kadangi įgriso nuolatinis R. J. rašymas. Jai nėra žinoma, kad kiti kolegos R. J. kažką atsakinėtų į žinutes, niekas nenorėjo su ja turėti jokio kontakto. Dėl šmeižiančių žinučių jai (nukentėjusiajai) buvo nepatogu ir prieš vyrą, nežinojo, ką jis gali pagalvoti. Taip pat R. J. jai skambino iš privataus numerio, pirmą kartą manė, kad skambina klientas, tačiau niekas nekalbėjo, šnypštė. Atsiliepusi antrą kartą suprato, kad tai gali būti R. J., nes prieš tai ji ir iš savo skambino, rodė numerį, todėl daugiau nekėlė, per pusvalandį buvo praleisti 59 skambučiai. Kaltinamoji vaikščiodavo ir aplink jų darbą. Priėjusi visada kraipydavosi, krizendavo, rodydavo įvairius gestus, kaišiodavo liežuvį, vaipydavosi. Jų darbovietės langai tokie, kad galima matyti kas vyksta kieme, o iš kiemo matosi kas vyksta ofise. Ji (nukentėjusioji) sėdi priekyje, o D. S. toliau. R. J. galėjo gerai jas matyti, todėl jos bandydavo slėptis, kad nebūtų nufilmuotos, bėgdavo užsitraukti žaliuzes. R. J. veiksmai sukėlė baimę, įtampą. Ji (nukentėjusioji) tapdavo nedarbinga, bijodavo, kad R. J. neužeitų, buvo baisu išeiti iš ofiso pietauti, prašydavo, kad kolegė parneštų pietus. Nors jos pačios (nukentėjusiosios) R. J. tiesiogiai persekiojusi nebuvo, bet ji bijodavo išeiti iš ofiso, nes nežinodavo už kokio kampo R. J. gali tykoti. Ji tiek visko prirašiusi, kad neaišku ką ji gali padaryti, gal siera apipils, gal kažką dar sugalvojusi. Ji (nukentėjusioji) bėgdavo į automobilį ir galvodavo, kad tik R. J. nepastebėtų jos automobilio, kad konors nepadarytų. R. J. elgesys galėjo būti neprognozuojamas, nes net nekontaktuojant su ja ir nieko jai nepadariusi, ši rašė pareiškimus ant jos (nukentėjusiosios). Pirmą kartą buvo parašiusi pareiškimą, kad ji (nukentėjusioji) užsiiminėja prostitucija, kitą dėl persekiojimo. Pareiškimą tyręs pareigūnas buvo vienos jos kolegės klientas, todėl buvo labai nemalonu prieš jį teisintis, kad nesi prostitutė ir darbovietėje nevyksta jokie lytiniai santykiai. Niekam net nebuvo minties prie R. J. artintis, visi nuo jos bėgo. 2018 m. vasario 28 d. R. J. maždaug nuo 09.00 val. iki 17.00 val. vaikščiojo ratu aplink darbovietės pastatą, tai prie lango, tai prie durų, pradėjo skambinti ir į vietinį ir į jos asmeninį telefoną. Tą dieną ji paskambino draugui, kad ateitų pasitikti, nes buvo pėsčiomis atėjusi į darbą, jis atėjo prie darbovietės laiptelių. R. J. tuo metu stovėjo prie medžio. Tik tą kartą jos draugas ir buvo atėjęs, jai nėra žinoma, kad jis būtų grasininęs R. J.. Nei ji (nukentėjusioji), nei kiti kolegos R. J. nepadarė nieko, dėl ko jai būtų reikėję gintis. Nepastebėjo, kad tarp R. J. ir vadovo A. M. būtų kitokie santykiai apart darbo. Ieškinio R. J. nereiškia, nenori su ja turėti nieko bendro.

Liudytoja V. K. teisme parodė, jog pažįsta ir nukentėjusius ir kaltinamąją, su jais konfliktų neturėjo. Įvykio metu ji dirbo „(duomenys neskelbtini)“ draudime, jos stalas buvo netoli R. J. ir D. S. stalų. Kiek pamena, konfliktas tarp R. J. ir D. S. įsiplieskė dėl to, nes D. S. pasakė kažkokią pastabą dėl R. J. kalbėjimo su klientu, o R. J. į tai labai piktai sureagavo, įsižeidė. Kiek prisimena, suskambo telefonas, buvęs ant R. J. stalo, ten buvo tas pats numeris kaip pas vadovą, vadovo tuo metu nebuvo kabinete ir dėl to persiadresavo skambutis. R. J. pakėlė ragelį ir kažką pasakė klientui, tuomet D. S. pasakė jai pastabą, gal, kad ji negalėjo atsiliepti, nes ji naujokė ir visko teisingai nežino. R. J. nepripažino, kad ji neteisi. Tuo metu ji (liudytoja) išėjo. Vėliau kolegės pasakojo, kad jai (liudytojai) išėjus, R. J. pradėjo D. S. filmuoti, pasakojo apie jiems rašomas negražias SMS žinutes. Jai (liudytojai) žinučių R. J. nerašė. Po R. J. atleidimo iš darbo ne kartą matė, kaip ji praeina pro darbovietės langus, žiūrį į vidų, ir rodo grimasas, pasimaivo, parodo kažkokį gestą. Apie R. J. žinutes A. M. jai neteko girdėti, vadovas to nepasakodavo. Apie R. J. siunčiamas negražias žinutes jai pasakojo tik D. S.. Žinučių būdavo labai daug, gal ne kas vakarą, momentais užeidavo, būdavo rašydavo, būdavo kažkiek dienų ar savaičių nerašydavo. D. S. jautėsi labai blogai, pradėjo nerimauti dėl šeimos, nes R. J. elgesys buvo neprognozuojamas, galbūt žinutės buvo grasinančios. Jai (liudytojai) minėtų žinučių skaityti neteko. D. S. jai pasakojo, kad su vaikais vaikščiojant „Maximos“ parduotuvėje ar aikštelėje R. J. sekė paskui. D. S. buvo išsigandusi.

Liudytoja J. R. teisme parodė, jog pažįsta nukentėjusius, R. J. nepažįsta. Ji dirba „(duomenys neskelbtini)“ draudime, (duomenys neskelbtini) patalpose. Matė, kaip R. J. praeidama pro jų langus filmuodavo, tai suprasdavo iš telefono padėties, taip pat ji žiūrėdavo ir filmuodavo pro vadovo langą. Būdavo, kad vaikščioja ilgiau, būdavo trumpiau. R. J. prie draudimo pastato ateidavo kas mėnesį ar dažniau, būdavo praeina ir kelias dienas iš eilės. Ji pati R. J. asmeniškai nepažįsta, kolegės jai pasakydavo, kad R. J. vaikšto, tuomet ji kaltinamąją įsiminė iš išvaizdos. Ji (liudytoja) girdėjo, kad iš R. J. D. S. ir J. J. gaudavo negražias žinutes. Ji pati žinučių neskaitė, kolegės sakė, kad žinutės įžeidžiančio pobūdžio, grasinančios. Sakė, kad vadino jas kalėmis, rašė, kad jos turi santykių su vadovu, grasino jas „pakasti“. Kolegės jausdavosi blogai, susinervindavo, darbe atsirasdavo įtampa, jos bijojo dėl tokių žinučių. Kolegės minėjo, kad žinutes gaudavo dešimtimis. Jai įsidarbinus 2016 metais, vos ne kasdien būdavo gaunamos žinutės. Vieną kartą kai ji (liudytoja) atsiliepė darbiniu telefonu, R. J. tylėjo, šnopavo į ragelį. Suprato, kad skambina kaltinamoji, nes daugiau niekas taip nedaro. Jai nėra žinoma, ar vadovui buvo siunčiamos žinutės ar el. laiškai, su juo apie tai nekalbėjo. Kolegės bijodavo eiti parsinešti pietų, todėl parnešdavo ji. Galbūt jos bijodavo, kad R. J. jas užpuls. Eidama pietų ji yra praėjusi pro kaltinamąją, tačiau ši jai nieko nesakydavo, tuo metu kažką kalbėdavo telefonu. D. S. jai minėjo, kad R. J. ją užpuolė, kai ji buvo „Maxima“ parduotuvėje su vaikais, ją filmavo. Tai pasakodama D. S. buvo išsigandusi. 2018 m. vasario 28 d. R. J. buvo atėjusi prie jų darbovietės. Ji (liudytoja) su kolegėmis D. S. ir J. J. jau ruošėsi eiti namo, buvo darbo pabaiga. J. J. paskambino savo vyrui, kad ateitų jos pasitikti, nes bijojo išeiti. R. J. buvo prie laiptų ir atėjęs J. J. vyras kažką kaltinamajai pasakė, negirdėjo ką, nes ji su kolege išskubėjo, buvo nejauku dėl R. J.. Nematė, kad J. J. vyras kaltinamąją tampytų už rankos ar grasintų.

Liudytojas G. B. teisme parodė, jog nepažįsta kaltinamosios. Konfliktų su nei vienu iš proceso dalyvių jis neturėjo. Dirbo „(duomenys neskelbtini)“ draudime, nuo 2008 m. iki 2018 m., tuo metu dirbo ir R. J.. Jis dirbo kitame kabinete nei kolegės, kai išgirdo triukšmą, kad kažkas filmuoja, vyko ginčas. D. S. pasakė, kad ją filmuoja R. J., R. J. rankoje laikė telefoną. Jis atėjo ir liepė baigti joms ginčytis. Jam žinoma, kad R. J. vaikščiojo po draudimo langais, stovėdavo prie lango ir žiūrėdavo, rodydavo visokius judesius. Jis pats matė ją stovinčią už lango, gal ne kasdien praeidavo, bet teko matyti. Kolegės jam sakė, kad R. J. neadekvačiai elgiasi, skambinėja joms, rašo žinutes. Jam nežinoma, kokio turinio tos žinutės būdavo, pasakydavo, kad nesąmones rašo ir tiek. Kolegėms būdavo stresas, šokas dėl tokio R. J. elgesio, ateidavo neišsimiegoję dėl jos rašomų žinučių. Kolegės sakydavo, kad R. J. persekioja, bet jis neklausinėjo. Jam žinoma apie šmeižiančią informaciją internete, bet pats neskaitė. Būdavo nesmagu kai R. J. vaikščiodavo ir stovėdavo prie lango, jos veidas būdavo arti stiklo.

Liudytojas M. S. teisme parodė, jog yra D. S. sutuoktinis. Pažįsta jos bendradarbius, kaltinamosios nepažįsta. Jam žinoma, kad R. J. žinutes rašinėdavo jo žmonai, J. J. ir vadovui. Jo žmonai R. J. rašinėdavo šmeižiančio, grasinančio turinio žinutes. Jos vienu metu buvo gaunamos nuolatos, nenutildavo telefonas. Iš pradžių jis skaitė žinutes, po to jau nebe. Žinutėse buvo rašoma, kad susidoros su žmona, apie darbą, kad ten „kurvų lizdas“, tiksliai neprisimena. D. S. nežinojo, kodėl jai rašomos tokios žinutės, minėjo, kad viskas prasidėjo po to, kai R. J. ją pradėjo filmuoti. Sutuoktinei dėl siunčiamų žinučių buvo nemalonu, ji jautė grėsmę, mano, kad ji turėjo pagrindą taip jaustis, nes ta moteris ją persekiojo, rinko informaciją apie jį. D. S. pasakojo, kad R. J. lankydavosi prie jos darbo, stovėdavo prie lango, vaikščiodavo pirmyn ir atgal, rodydavo įvairius gestus, vaikščiodavo paskui ją visur ir filmuodavo, filmavo ir parduotuvėje, kai žmona vaikščiojo su vaikais. Vaikai grįžo namo išsigandę, pasakojo, kad „susišiaušusi boba mus sekiojo parduotuvėje ir filmavo su telefonu“. D. S. buvo išsigandusi, nenorėjo eiti į darbą, buvo pasiėmusi biuletenį, matėsi, kad išgyvena. Taip pat jam buvo paskambinę kaimynai ir pasakę, kad jo ieško ir domisi kažkokia moteris. Vienas kaimynas jam nurodė, jog išeidama ta moteris pasakė, kad D. S. su savo vadovu kažkuo užsiiminėja. Vaikščiodama po kaimą, ji rinko duomenis apie jį, klausė kur dirba, kur gyvena, jo telefono numerio. Tai sužinojęs jis parašė pareiškimą, kad apie jį kažkas renka informaciją, bet ikiteisminio tyrimo nepradėjo. Su juo tiesiogiai kaltinamoji nebendravo.

Liudytoja V. M. teisme parodė, jog kaltinamąją yra mačiusi vieną kartą, nukentėjusias pažįsta, nukentėjusysis A. M. jos vyras. Su kaltinamąja susipažino, kai ši atėjo pas ją į darbą, uždavė klausimą dėl socialinio draudimo pensijos stažo. Maždaug po dienos į tarnybinį paštą ji gavo laišką, kad jos vyras draugauja su kolege D. S.. Ji susiejo, kad tai rašė pas ją buvusi moteris. Po to ji pasikalbėjo su vyru, jis paneigė, kad tokie dalykai vyksta. R. J. laiškus į tarnybinį paštą gaudavo ir toliau, ją tai neramino, todėl R. J. el. paštą užblokavo. Iš viso gavo gal 3–5 laiškus, visi buvo panašaus turinio. Laiškų rašymas truko pusę metų. Daugiau jokio kontakto tarp jos ir R. J. nebuvo, tik elektroniniai laiškai. Vieną kartą netyčia vyro telefone pastebėjo R. J. žinutę, jo pasiklausė dėl to, ir jis paaiškino situaciją. Žinučių turinio ji nežino, neskaitė. Vyras papasakojo, kad yra ją kažkur vežęs, kad davė vizitinę ir ji apsilankė pas jį darbe, paneigė, kad tarp jų buvo kažkokie santykiai. Ji provokuodama, R. J. parašė laišką, kad vyras prisipažino, kad su ja miegojo, bet ji tai paneigė, sakė, kad jos vyras miegojo su D. S.. Negali pasakyti iš kokio el. pašto gaudavo laiškus, pirmas buvo galimai iš „sauluze“, ji R. J. siųstus laiškus ištrynė. Tuo laikotarpiu ji ir A. M. jautėsi ne kaip. Vyras buvo susirūpinęs, tylus, pasikeitęs. Jis nedetalizavo žinučių turinio, bet sakė, kad jos nemalonios, įžeidžiančio pobūdžio, kad žinutėse paminėta ir ji, tačiau jos tai nejaudino, nesiruošė kreipti dėmesio į tai ką kažkas apie ją kalba. Internete ji netyčia buvo atsivertusi „(duomenys neskelbtini)“ tinklalapį ir pamatė žinutę, kurią persiuntė vyrui. Žinutė buvo apie tai, kad „(duomenys neskelbtini)“ draudimo Alytaus skyriuje vyksta kažkas negero, kad darbuotojos priimamos tik pirmiausia pabendravus su vadovu A. M.. Vieną kartą ji yra mačiusi kaltinamąją prie savo sutuoktinio darbovietės, žiūrinčią per vyro langą iš kiemo pusės. Tiksliai negali pasakyti ar ten tikrai buvo ji, bet grįžęs vyras pasakė, kad ten buvo R. J.. Taip pat vyras jai vieną kartą minėjo, kad D. S. yra persekiojama, jai rašinėjamos žinutės.

Liudytojas V. A. teisme parodė, jog iš proceso dalyvių pažįsta D. S.. Pas jį prie garažų Genių kaime, prieš du ar tris metus buvo užėjusi kažkokia moteris, klausė, ar jis pažįsta M. S., kur jis gyvena, prašė jo telefono numerio. Neprisimena, ar jis klausė kam jai reikia šių duomenų, tačiau nieko moteriai nepasakojo. Prieš išeidama moteris dar pasakė, kad D. S. „duodasi“ su direktoriumi. Jis paskambino D. S. ir pasakė, kad kažkokia moteris domėjosi ja ir jos vyru. D. S. atsakė, kad tai ne naujiena. Susitikus su D. S. ir M. S., jie kažką kalbėjo apie tą moterį, kad ji persekioja juos parduotuvėje, gatvėje. Apie skambučius ir žinutes, bei R. J. lankymąsi prie D. S. darbovietės jis (liudytojas) nieko nežino.

Liudytojas B. P. teisme parodė, jog pažįsta D. S. ir M. S.. Jam žinoma, kad kažkokia moteris persekiojo D. S.. Įvykio dieną jis ėjo po mokyklos link namų ir sutiko R. J.. Ji klausinėjo apie M. S., kur jis dirba, kur gyvena, telefono numerio, bendravo apie tris minutes. Moteriai jis davė M. S.. Ji nesakė, kokiu tikslu jai reikalingi duomenys, jis pamanė, kad tai M. S. pažįstama. Tuomet jis paskambino M. S. ir pasakė, kad kažkokia moteris prašė jo numerio. M. S. nurodė, kad ta moteris persekioja, vaikšto po D. S. darbo langais. Tuomet jis (liudytojas) suprato, kad negerai padarė duodamas jai telefono numerį. Su D. S. jis irgi kalbėjosi apie tai, kad ją kaltinamoji persekioja, bet neprisimena, ką ji pasakojo. D. S. buvo išsigandusi, tai jis iš veido išraiškos. D. S. šmeižiančios informacijos internete jam neteko matyti.

Iš 2018 m. vasario 28 d. A. M. ir D. S. pareiškimo pradėti baudžiamąjį procesą pagal nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnyje, 140 straipsnyje, matyti, jog R. J. nuo 2015 m. spalio mėnesio, iki 2015 m. lapkričio mėnesio dirbo bendrovėje „AAS (duomenys neskelbtini)“ Lietuvos filiale, kuriame A. M. yra vadovas, o D. S. darbuotoja. Nuo 2015 metų R. J. nepaliaujamai į jų mobiliuosius telefonus siunčia žinutes, kuriomis sistemingai baugina ir grasina sutrikdyti sveikatą, susidoroti su jais ir su jų šeimos nariais. Žinutės rašomos ne tik dieną, bet ir nakties metu, dėl ko jaučiama psichologinė įtampa, nerimas dėl ateities. R. J. išsiaiškino kas yra D. S. ir A. M. šeimos nariai, jų gyvenamąsias vietas, aplankė jų kaimynus, iš kurių gavo jų šeimos narių telefono numerius, darbovietes, rinko kitokią informaciją, kuria galimai siekia panaudoti susidorojimui. Pareiškime taip pat nurodytas gautų SMS žinučių turinys, iš kurio matyti ne tik įžeidžiančio, amoralaus pobūdžio teiginiai, bet ir realūs grasinimai užmušti, bauginimai susidoroti fiziškai. Prie pareiškimo pridėtos SMS žinučių ir elektroninių laiškų kopijos (1 t. b. l. 1–6, 12–200, 2 t. b. l. 1–23, b. l. 107–109, 119–154).

Iš 2019 m. sausio 9 d. J. J. protokolo – pareiškimo matyti, jog 2015 m. pabaigoje – 2016 m. pradžioje R. J. grasino su ja susidoroti, rašydama į jos telefono numerį (duomenys neskelbtini) SMS žinutes, kurių būdavo 40, kartais apie 20, rašydavo dienomis ir naktimis. Žinutėse ją visaip įžeidinėjo, vadino necenzūriniais žodžiais „išgama, kurva, kiaule, išsigimusi šliundra“ ir kitais kurių neatsimena, taip pat grasino su ja ir kitais „(duomenys neskelbtini)“ draudimo darbuotojais susidoroti rašydama „...kad smarviu daugiau ant svieto nebut nes isgamas i skutelius sudraskysiu“, ir panašiai. Tai jai trukdė dirbti, ilsėtis, ji bijojo, kad R. J. sutrikdys jos sveikatą fiziškai (2 t., b. l. 24).

Iš 2015 m. lapkričio 6 d. D. S. pareiškimo matyti, jog ji prašo apginti nuo kolegės R. J., kuri jai grasina „taip dėti“, kad jinai nepakils ir daugiau nebus šiame darbe, nes ji negali į ją žiūrėti, nuolat mini, kad ją sunaikins, užregistravo ją darbo inspekcijoje. D. S. bijo, kad R. J. gali apgadinti jos automobilį, bijo dėl savo sveikatos, gyvybės ir šeimos (2t., b. l. 26–27).

Iš medžiagos Nr. 52-At-01775-15 matyti, jog 2015 m. lapkričio 5 d. konfliktas tarp R. J. ir D. S. įvyko dėl to, kad R. J. filmavimo D. S. (2 t., b. l. 62–81).

Iš medžiagos Nr. M-1-01-77274-16 matyti, jog 2016 m. rugsėjo 22 d. R. J. vaikščiojo po (duomenys neskelbtini) gyvenvietę, kur gyvena M. S., rinko apie jį informaciją, kur jis dirba, koks jo telefono numeris, pasakojo nebūtus, šmeižiančius dalykus apie jo žmoną D. S., nurodydama, kad ši „duodasi su vadovu darbe“. Taip pat jam yra žinoma, kad nuo 2015 m. lapkričio mėnesio R. J. persekioja jo žmoną D. S., persiima ją einančią su vaikais gatvėje, ateina į jos darbą. Jis bijo dėl savo ir savo vaikų gyvybės ir sveikatos (2 t., b. l. 82–100).

Iš medžiagos Nr. 52-At-01-01864-15 matyti, jog buvo tiriamos aplinkybės dėl to, kad 2015 m. lapkričio 10 d. R. J. persekiojo ir filmavo D. S. ir jos vaikus parduotuvėje „Maxima“, esančioje Alytuje, Naujoji g. 90 (2 t., b. l. 101–102).

Iš daiktų apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėta A. M. ir D. S. pateikta vaizdo medžiaga ir nuotraukos (2 t., b. l. 110–116).

A. M. pateikti duomenys: elektroninis laiškas su priedais, R. J. elektroniniai laiškai rašyti 2018 m. balandžio 1–9 dienomis (2 t., b. l. 180–190).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog D. S. pateikė 11 lapų su duomenimis apie tai, kad R. J. patalpino šmeižiančią informaciją internetiniuose portaluose, taip pat D. S. pridėjo 4 elektroninius laiškus siųstus A. M. (3 t., b. l. 91–106).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog nukentėjusysis A. M. pateikė 2018 m. vasario 28 d. vaizdo medžiagą (3 t., b. l. 155).

Iš apžiūros protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog buvo apžiūrėta 2018 m. vasario 28 d. vaizdo medžiaga, išklausyti R. J. pasakyti žodžiai (3 t., b. l. 156–157).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuotos informacijos matyti, jog iš įtariamosios R. J. buvo paiimtas jai priklausantis mobiliojo ryšio telefonas „Samsung“ su dėklu (4 t., b. l. 64–65).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Kriminalinės policijos specialiųjų užduočių skyriaus pateikto rašto matyti, jog R. J. priklauso abonento numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 49–50).

Iš 2019 m. vasario 20 d. tarnybinio pranešimo dėl D. S. pateiktų šmeižiančių laiškų analizės matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 03-2-00110-18, pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, požymius, buvo išanalizuotas 2019 m. vasario 14 d. iš nukentėjusiosios D. S. paimtų elektroninių laiškų turinys. Nustatyta, kad laiškai buvo siųsti nuketėjusiajam A. M. į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) ir įvairiems internetiniams portalams: skundžiu.lt, lrytas.lt, skundai.lt, iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), priklausančio įtariamajai R. J.. Laiškų turinys yra šmeižiantis „(duomenys neskelbtini)“ draudimo vadovo ir darbuotojų reputaciją. Ištraukos iš šmeižiančių laiškų: „...prostitučių princas (duomenys neskelbtini) Dalgis ir garsi muilo operų aktorė Važgytė Putytė...“, “... (duomenys neskelbtini) porno filmai...“Prostitučių kainynas“, „... aferistėmis J. J. ir D. S., kurios nelabai aisku kokį darbą dirba – tai specialistes, tai aferistes, tai vadovo suguloves...“, „...Vadovas, dangstydamas aferistes liepė atiduoti savo klijantus aferistėms...“, „...iškviečiau jojo žmoną, kad išvaikytų paleistuves iš draudimo...“ (3 t., b. l. 107).

Iš 2019 m. vasario 5 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog buvo padarytos R. J. elektroninių laiškų kopijos ir pridėtos prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 03-2-00110-18 (3 t., b. l. 162–170).

Iš 2019 m. vasario 1 d. tarnybinio pranešimo dėl telefono abonentų išklotinių analizės matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 03-2-00110-18, pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, požymius, išanalizavus iš Alytaus AVPK Specialiųjų užduočių skyriaus gautus telefono abonentus: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išklotines nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. balandžio 11 d., nustatyta: telefono abonentas (duomenys neskelbtini), priklausančio „(duomenys neskelbtini)“ biurui, (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajai D. S.. Iš abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių R. J., neužfiksuoti neis skambučiai, nei SMS žinutės. Iš telefono abonento (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajam A. M., jokių veiksmų neužfiksuota, o iš abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių R. J., nustatyta, kad daugiausia SMS žinučių išsiųsta 2018 m. sausio 8, 9, 10, 11, 17, 20, 21, 24, 25, 27, 31, vasario 19, 21, 27, kovo 1, 3, 7, 17 ir balandžio 11 dienomis. Iš telefono abonento (duomenys neskelbtini), priklausančio nukentėjusiajai J. J., jokių veiksmų nenustatyta, o iš abonentų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausančių R. J., nustatyta, kad daugiausia SMS žinučių išsiųsta 2017 m. lapkričio 15,19, 20, 25, gruodžio 10, 11, 13, 25, 31, 2018 m. sausio 5, 6, 7, 16, 25, vasario 21, kovo 2 ir balandžio 11 dienomis. Žinutės siųstos įvairiais kiekiais – po 4, 16, 21, 42 ir panašiai (4 t., b. l. 62).

Iš 2019 m. sausio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl įtariamosios R. J. mobiliojo ryšio telefono analizės matyti, jog atliekant ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 03-2-00110-18, pagal nusikalstamos veikos numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 154 straipsnio 1 dalyje, požymius, papildomai išanalizavus gautą informaciją iš Alytaus AVPK Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių skyriaus dėl iš įtariamosios R. J. mobiliojo ryšio telefono “Samsung“ ištrauktos informacijos nustatyta, kad įtariamosios telefonas yra „Samsung GSM_SM – J510 FN GalaxyJ5“. Peržiūrėjus ataskaitose esančią informaciją nuo 2017 m. rugpjūčio 6 d. iki 2018 m. balandžio 11 d. nustatyta, kad įtariamojo R. J. dažniausiai skambino šiais telefono numeriais: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Skambinta buvo šiomis dienomis: 2018 m. spalio 14 d. nuo 09.06 val. iki 09.32 val. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.) skambinta – 53 kartus nuo 09.33 val. iki 09.39 val. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.) skambinta – 7 kartus; nuo 09.40 val. iki 10.23 val. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso BTA biurui) skambinta – 48 kartus; nuo 22.50 val. iki 23.28 val. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.) skambinta – 25 kartus (ataskaitos 13–123, 154–179 puslapiai); 2018 m. lapkričio 4 d. nuo 00.01 val. iki 01.32 val., nuo 07.57 val. iki 10.10 val., nuo 11.19 val. iki 11.40 val., nuo 14.25 val. iki 14.58 val. į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.) skambinta – 125 kartus; nuo 14.58 val. iki 15.30 val., į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.) skambinta 24 kartus, nuo 16.56 val. iki 17.05 val., į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso (duomenys neskelbtini) biuriui) skambinta 6 kartus nuo 21.43 val. iki 01.33 val, į telefono numerį (duomenys neskelbtini) (priklauso A. M.) skambinta 81 kartą (ataskaitos 181–328 puslapiai). Išanalizavus telefono atskaitą nustatyta, kad įtariamoji R. J. savo telefonu „Samsung GSM_SM – J510 FN GalaxyJ5“ 2018 m. vasario 28 d. 15.29 val., 15.32 val. 7 kartus nufotografavo D. S. prie „(duomenys neskelbtini)“ biuro durų ir 2018 m. balandžio 11 d. 13.30 val. 6 kartus nufotografavo „(duomenys neskelbtini)“ automobilį, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) (ataskaitos 301–304 puslapiai), 2018 m. balandžio 11 d. 13.30 val., 16.30 val., bandyta filmuoti „(duomenys neskelbtini)“ biuro duris (kamera įjungiama ir už 2 sekundžių išjungiama) (ataskaitos 315, 322, 323, 324, 326. 328 puslapiai) (4 t., b. l. 71–86).

Iš Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokolų matyti, kad buvo apžiūrėti A. M. pateikti mobilaus ryšio telefonai, kurių duomenyse žinučių, rašytų R. J., nerasta (8 t., b.l. 54-57, 58-63).