Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinį atsakovei M. K. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Kadangi atsakovė per nustatytą terminą be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

Pažymėtina, jog vadovaudamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi ir priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka tik formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau – TLK) gavo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VLK) tarnybinius pranešimus dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. VLK Tarptautinių ryšių skyrius, vadovaudamasis VLK direktoriaus 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1K-327 patvirtintu Apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu Europos Sąjungos šalyse gautų išmokų natūra kompensavimo tvarkos aprašu, patikrino, ar Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės šalių ir Šveicarijos Konfederacijos (toliau – ES šalys) kompetentingų sveikatos draudimo įstaigų pateiktose sąskaitose nurodyti asmenys sveikatos priežiūros paslaugų gavimo metu buvo apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu ir turėjo Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – ESDK), patvirtintą Europos Bendrijos darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos 1993 m. birželio 18 d. sprendimu Nr. 202, ar sertifikatą, laikinai pakeičiantį Europos sveikatos draudimo kortelę (toliau – sertifikatas). ESDK yra dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gauti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (toliau – PSDF) lėšomis apmokamas būtinosios medicinos pagalbos paslaugas buvimo ES šalyse metu. ESDK išduodama tik Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo (toliau – Sveikatos draudimo įstatymo) nustatyta tvarka privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims (Sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 1–2 p.).

VLK iš Vokietijos kompetentingos institucijos gavo sąskaitas (S080), patvirtinančias, kad Vokietijoje atsakovei buvo suteiktos būtinosios sveikatos priežiūros paslaugos, todėl pateiktos sąskaitos apmokėtos PSDF biudžeto lėšomis. Tarybos Reglamentas Nr. 1408/71 „Dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, savarankiškai dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje“ nustato, kad vienoje ES šalyje sveikatos draudimu apdraustas asmuo turi teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas kitoje ES šalyje, o šių paslaugų išlaidas kompensuos šalies, kurioje asmuo yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, kompetentinga sveikatos draudimo įstaiga.

Lietuvos Respublikos draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo metu, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d., atsakovė nebuvo apdrausta privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai.

Pažymėtina, kad asmuo, kuriam buvo išduota ESDK, privalo informuoti ESDK išdavusią teritorinę ligonių kasą apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. V-510 „Dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo Lietuvos Respublikoje privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims“ 10 p.). Asmuo, kuriam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos ES šalyse, nepranešęs apie draustumo statuso pasikeitimą ar kortelės praradimą, atsako teisės aktų nustatyta tvarka, nes asmens sveikatos priežiūros išlaidos PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamos tik apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims.

Atsakovė Vokietijos sveikatos priežiūros įstaigai pateikusi ESDK, gavo sveikatos priežiūros paslaugas, nors tuo metu nebuvo drausta privalomuoju sveikatos draudimu. Atsakovei suteiktos sveikatos priežiūros paslaugas buvo apmokėtos PSDF lėšomis, todėl PSDF biudžetui padaryta 27,86 Eur žala.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Sveikatos draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, taip pat 31 straipsnio 1 punkte, 34 straipsnio 1 punkte nurodyta, kad PSDF biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK, teritorinės ligonių kasos. Sveikatos draudimo įstatymo 34 straipsnio 10 punkte įtvirtinta teritorinių ligonių kasų teisė teikti ieškinius asmenims dėl jiems neteisėtai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų išieškojimo.

Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 27,86 Eur žalos atlyginimo yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovės priteistinos 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis) valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 27,86 Eur (dvidešimt septynis eurus 86 ct) žalos atlyginimo ieškovės Klaipėdos teritorinės ligonių kasos, juridinio asmens kodas 188783981, naudai.

Priteisti iš atsakovės M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, nurodytą sumą sumokant į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele bankas“ Lietuvos filiale, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB banke, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“ banke, įmokos kodas – 5660.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.