- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-05-17
- Bylos Nr.
- Ik-1599-437/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02706-2011-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Blauzdžius, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- A. K.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Advokatai
- Romualdas Mikliušas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Henriko Sadausko, Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Tebėraitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Romualdui Mikliušui, atsakovo atstovui Andrejui Latyševui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl akto panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. K. 2011-12-08 su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-11-03 nutarimą Nr. 10-3-AT2-55, kurio pagrindu jam 2011-11-07 buvo įteiktas oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu (b.l. 1-5). Paaiškina, kad 2011-11-08 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriuje jam buvo įteiktas 2011-11-07 oficialus perspėjimas Lietuvos Respublikos įstatymo vardu. 2011-11-07 oficialiame įspėjime nurodyta, jog Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus tyrėjas G. B., vykdydamas 2011-11-03 nutarimą Nr. 10-3-A12-55 pareikšti oficialų perspėjimą, teigia, kad A. K. veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu, pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų. Pareiškėjas oficialiai perspėtas, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jai priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, rengsis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos minėto įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn. Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas aktas, kurio pagrindu jam pareikštas oficialus perspėjimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas (Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 str.). Minėto įstatymo 3 straipsnyje numatyta, kad oficialus perspėjimas, kaip prevencinio poveikio priemonė, gali būti taikomas, esant šio įstatymo 4 straipsnyje numatytiems pagrindams. Vadovaujantis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsniu, oficialus perspėjimas gali būti taikomas asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, ir prevencinio poveikio priemones reikia taikyti, siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Vertinant, ar asmeniui galėjo būti pareikštas oficialus perspėjimas (Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 5 str.), turi būti nustatyta, ar: 1) apie asmenį turima Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje įvardintos informacijos, sudarančios pagrindą pareikšti oficialų perspėjimą; 2) ši informacija gauta įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004-12-29 nutarime yra pažymėjęs, kad asmenų ryšiai su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais reiškia, jog „vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius (ar labai sunkius) nusikaltimus“. Teisinio poveikio priemonė turi būti taikoma laikantis laisvių apsaugos, humaniškumo principų, taip pat įtikinėjimo bei prievartos derinimo principo. Pareiškėjas vertina, kad jam pareikšto oficialaus perspėjimo neteisėtumas ir nepagrįstumas pasireiškia tuo, jog jo tekste nėra jokio konkretumo, nenurodyti, kokie konkrečiai pareiškėjo veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, kokie veiksmai sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, kokių asmenų pareiškėjas turėtų vengti, kas iš jų yra nusikaltėliai ir su kuo pareiškėjas neturėtų bendrauti. Pareiškėjas teigia nėra atlikęs ir neketina atlikti jokių veiksmų, kurie išdėstyti oficialiame perspėjime, todėl oficialų perspėjimą surašiusio pareigūno teiginiai bei vertinimai yra visiškai nepagrįsti. Oficialiame perspėjime nurodyta, kad jam bus taikomos įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn, jeigu nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, tačiau iš oficialaus perspėjimo teksto neįmanoma suprasti, dėl ko yra perspėjimas ir apie ką pareiškėjas turi pranešti, neaišku, kokie asmenys yra laikomi organizuotos grupės nariais ar nusikalstamu susivienijimu. Pareiškėjas abejoja ar informacija apie jį renkama teisėtai, tvirtina, kad jam niekas oficialiai nėra pateikęs sąrašų asmenų, kurie priklauso organizuotoms grupėms ar nusikalstamiems susivienijimams, juo labiau apkaltinamųjų teismo nuosprendžių, kuriuose būtų konstatuotas tokių susivienijimų buvimas. Todėl reikalavimas - nebendrauti su grupių ar susivienijimų nariais yra neįgyvendinamas, nes nepateikti reikiami perspėjimui įgyvendinti duomenys. Įgaliotas policijos pareigūnas nesupažindino ne tik su medžiaga, kurios pagrindu buvo nuspręsta, kad pareiškėjo veiksmai kelia grėsmę visuomenės saugumui, bet ir su organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo sąrašais, oficialiame perspėjime esantys nurodymai yra bendro pobūdžio, abstraktūs ir praktiškai neįgyvendinami. Minėtame perspėjime nenurodyta ir pareiškėjui nebuvo išaiškinta jo apskundimo tvarka. Pareiškėjas vertina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariatas, taikydamas prevencinio poveikio priemonę, faktiškai konstatavo, jog pareiškėjas yra artimai susijęs su sunkius ar labai sunkius nusikaltimus darančiais asmenimis, be to, pats kelia grėsmę visuomenei. Jam nebuvo paaiškinta, kuo paremtas manymas, kad jis pavojingas visuomenei.
Pareiškėjas tvirtina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyrius sąmoningai priėmė 2011-11-03 nutarimą, kurio pagrindu 2011-11-07 jam buvo pareikštas Oficialus perspėjimas, kadangi 2007-12-05 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pagal pareiškimą dėl šio skyriaus darbuotojų veiksmų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-576-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. Ikiteisminis tyrimas buvo pavestas atlikti Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato 2-ajam policijos komisariatui. 2011-10-25 raštu Nr. 1.2-14818 „Dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 10-2-0576-07 eigos“ pareiškėjas buvo informuotas, kad baudžiamojoje byloje Nr. 10-2-0576-07, konstatavus, jog ikiteisminio tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai buvo atlikti, bei tyrimo metu buvo išnaudotos visos galimybės nustatyti nusikalstamą veiką padariusi asmenį (-is), tačiau toks asmuo (-ys) nebuvo nustatytas, 2008-10-31 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros Ketvirtojo nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus prokurorė A. Š. priėmė sprendimą tęsti šioje byloje nusikalstamą veiką padariusių asmenų paiešką.
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, akcentavo, kad iš oficialaus perspėjimo teksto negalima suprasti dėl ko yra perspėjimas, dokumentas neatitinka reikalavimų, be to, turi eiti kalba apie sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Pareiškėjas nebuvo kaltinamas nei sunkiais, nei labai sunkiais nusikaltimais, nekaltinamas dalyvavimu nusikalstamame susivienijime. Pareiškėjas yra konfliktinėje situacijoje su Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo tyrimo skyriumi.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.l. 24-25). Paaiškina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau - Užkardymo įstatymas) 3 ir 4 str., oficialus perspėjimas gali būti taikomas asmeniui, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šio asmens ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. A. K. oficialus perspėjimas buvo pareikštas laikantis Užkardymo įstatymo reikalavimų, o oficialaus perspėjimo pagrindas yra įstatymo numatyta tvarka gauti duomenys, kurie yra vieši ir įslaptinti. Pažymi, kad įslaptintos informacijos, sudarančios valstybės paslaptį, išslaptinimas negalimas, kadangi neišnyko įslaptinimo tikslingumas ir šios informacijos paviešinimas gali sukelti grėsmę atitinkamiems asmenims. Remiantis Užkardymo įstatymo 6 str. 4 ir 5 p., oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti, be to, turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas. Pareiškėjui buvo išaiškinti oficialaus perspėjimo taikymo pagrindai ir esmė, parodytas nutarimas dėl prevencinio poveikio priemonės taikymo. A. K. suprato oficialaus perspėjimo esmę ir pasirašė oficialaus perspėjimo blanke, kurio nuorašas jam buvo įteiktas. Atsižvelgiant į pareiškėjo argumentą, jog oficialaus perspėjimo tekste nėra jokio konkretumo, nenurodyti, kokie konkrečiai veiksmai varžo kitų žmonių teises ir laisves, kokie veiksmai sudaro palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms, kokių asmenų turėtų vengti, kas yra nusikaltėliai ir su kuo neturėtų bendrauti, pažymi, kad 2011-11-03 nutarimas Nr. 10-3-AT2-55 priimtas remiantis Užkardymo įstatymo 1 str., 4 str., 5 str., jo pagrindai ir esmė buvo išaiškinti tiek, kiek tai leidžia įstatymai, tai yra laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų. Oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs perspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Oficialaus perspėjimo forma nustatyta Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių 3 priede, jame nenurodyta apskundimo tvarka. Asmenų sąrašas pateikiamas tik taikant Užkardymo įstatymo prevencinę poveikio priemonę - teismo įpareigojimus.
Pažymi, kad A. K. ne kartą buvo sulaikytas įtarus pagrobtų automobilių realizavimu, 2011-10-04 pareiškėjui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189 str. 2 d., padarymo. Dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo pranešimai apie įtarimus įteikti ir bendrininkams. Nors byla teisme nebaigta nagrinėti, tačiau faktai aiškiai parodo, kad pareiškėjas turi ryšių su organizuotomis grupėmis. Konstitucinis Teismas 2004-12-29 nutarime yra pažymėjęs, kad, ribojant bei mažinant nusikalstamumą, taikomos ne tik represinės, bet ir prevencinės priemonės. Prevencinės poveikio priemonės nėra bausmės, jų paskirtis - neleisti asmeniui nusikalsti ir šitaip apsaugoti viešąjį interesą. Atsižvelgiant į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, slapti duomenys negalėtų lemti oficialaus perspėjimo taikymo, tačiau šiuo atveju, tiek įslaptintų, tiek neslaptų įrodymų visuma sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad 2011-11-07 oficialus perspėjimas pareiškėjui buvo taikytas teisėtai ir pagrįstai.
Atsakovo atstovas teismo posėdyje pareiškėjo skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad pareiškėjas ne kartą buvo sulaikytas, praeityje teistas už vogtų transporto priemonių įsigijimą. Pareiškėjas, bendraudamas su nusikalstamo susivienijimo atstovais, įgyja transporto priemones.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nustatyta, kad atsakovas Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2011-11-03 priėmė nutarimą Nr. 10-3-AT2-55 taikyti pareiškėjui A. K. prevencinę poveikio priemonę – įspėjimą, numatytą LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte (b.l. 17). Nutarime rašoma, kad pareiškėjas Vilniaus mieste ir apylinkėse užsiima nusikalstama veikla, organizuotai su bendrininkais superka įvairių markių automobilius, palaiko nusikalstamus ryšius su asmenimis, kurie užsiima automobilių vagystėmis, pagrobtų automobilių realizavimu Lietuvoje ir kitose šalyse. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas šio skundžiamo nutarimo pagrindu 2011-11-07 pareiškėją oficialiai perspėjo, kad jo veiksmai varžo kitų žmonių laisves ir teises, būtinas demokratinėje visuomenėje, sudarydami palankias sąlygas atsirasti ir plėtotis organizuoto nusikalstamumo socialinėms bei ekonominėms prielaidoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 4, 5 straipsniais, pareiškėjo veiksmai įvertinti kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Lietuvos Respublikos įstatymo vardu iš pareiškėjo pareikalauta laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų, pareiškėjas oficialiai perspėtas, kad jeigu jis savo elgesiu tiesiogiai ar netiesiogiai rems organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo veiklą arba jam priklausys, teiks organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui finansinę arba materialinę paramą bei informaciją, naudingą nusikalstamai veiklai plėtoti, ruošis padaryti arba padarys nusikaltimus ar vykdys kitokią neteisėtą veiklą, keliančią didelę žalą valstybės, visuomenės ar asmenų interesams, slėps, taip pat nepraneš teisėsaugos institucijoms apie šiuos nusikaltimus ir kitokią organizuotos grupės, nusikalstamo susivienijimo neteisėtą veiklą, jam bus taikomos minėto įstatymo numatytos teisinio poveikio priemonės, taip pat įstatymo nustatyta tvarka pareiškėjas bus traukiamas administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
Pagal LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1 straipsnį šis įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus, skyrimo tvarką. Minėto įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad jeigu yra šio įstatymo 4 straipsnyje numatyti pagrindai, gali būti taikomos prevencinės poveikio priemonės: 1) oficialus perspėjimas; 2) teismo įpareigojimai. Pagal LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnį (2003-04-03 įstatymo Nr. IX-1486 redakcija), šio įstatymo 3 straipsnyje numatytos prevencinės poveikio priemonės gali būti taikomos asmenims, jei iš įstatymų nustatyta tvarka gautų duomenų apie šių asmenų ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Įstatymo 5 straipsnis pateikia oficialaus perspėjimo sąvoką, pagal kurią oficialus perspėjimas – tai įgalioto policijos pareigūno rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis. LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 6 straipsnis nustato oficialaus perspėjimo pareiškimo tvarką ir pasekmes: 1 dalis - policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į šio įstatymo 4 straipsnyje nurodytus duomenis, įgalioja policijos pareigūną pareikšti asmeniui oficialų perspėjimą; 2 dalis - įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas sprendimą dėl oficialaus perspėjimo taikymo, turi teisę iškviesti asmenį į policijos įstaigą; 3 dalis - sprendimas dėl oficialaus perspėjimo taikymo asmeniui įforminamas raštišku nutarimu. Nutarimą patvirtina policijos įstaigos vadovas; 4 dalis - oficialus perspėjimas pateikiamas asmeniui susipažinti ir pasirašyti; 5 dalis - asmeniui turi būti įteiktas oficialaus perspėjimo nuorašas; 6 dalis - jei asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas, nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas gali įgalioti policijos pareigūną spręsti, ar prašyti teismo skirti tokiam asmeniui teismo įpareigojimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl LR Organizuoto nusikalstamumo įstatymo 5 straipsnio taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis: 2008 m. spalio 6 d. Nr. A525-224/2008, 2008 m. liepos 11 d. Nr. A63-1338/2008, 2008 m. gegužės 20 d. Nr. A143-803/2008, 2010 m. balandžio 19 d. Nr. A756-162/2010, 2010 m. liepos 30 d. Nr. A146-816/2010 ir kt.), laikosi pozicijos, kad oficialiame perspėjime neturi (ir negali) būti nurodyti konkretūs įspėjamojo asmens veiksmai, dėl kurių jis įspėjamas, ir šių veiksmų teisinė kvalifikacija. Todėl atmetami pareiškėjo ir jo atstovo teiginiai dėl dokumento nekonkretumo.
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija rėmėsi tiek įslaptintais – operatyviniais duomenimis, tiek ir neįslaptintais dokumentais. Jie kartu sudarė oficialaus perspėjimo pagrindą. LR administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- LR ABTĮ) 57 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad faktiniai duomenys, sudarantys valstybės ar tarnybos paslaptį, paprastai negali būti įrodymai administracinėje byloje, kol jie bus išslaptinti įstatymų nustatyta tvarka. Šioje normoje suformuluota taisyklė nėra kategoriška. Terminas „paprastai“ leidžia daryti išvadą, kad kai kuriais atvejais tokie duomenys gali būti laikomi įrodymais ir tuo pačiu teismo turi būti įvertinami pagal įrodymų įvertinimo taisykles, nustatytas LR ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje. Kolegija, susipažinusi su įslaptinta operatyvine medžiaga, laiko ją įrodymu ir vertina visumoje su kitais byloje esančiais įrodymais, remdamasi LR ABTĮ 57 straipsnio 6 dalimi.
Pagal LR valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 19 punktą ir 2 dalies 20 punktą, informacija, kuri sudaro valstybės arba tarnybos paslaptį ir gali būti prieinama griežtai apibrėžtam asmenų ratui, kurie pagal specialius leidimus ar atliekamas tarnybos funkcijas turi teisę susipažinti su tokia informacija. Todėl pareiškėjas ir jo atstovas susipažinti su įslaptinta informacija byloje negalėjo.
A. K. 2010-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 str. 1 d. nubaustas 74 MGL bauda, Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010-12-17 nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant įtarimui pagal LR BK 198 str. 2 d. (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas), Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011-09-22 nutartimi pareiškėjui skirta kardomoji priemonė – suėmimas, esant įtarimui pagal LR BK 189 str. 2 d. (nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas arba realizavimas) (b.l. 35-36, 55-60). Iš Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2011-09-29 nutarimo matyti, kad vyksta ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01163-11, kuriame įtariamas pareiškėjas pagal LR 189 str. 2 d. (b.l. 61). Iš 2011-10-04 pranešimo apie įtarimą matyti, kad pareiškėjas įtariamas pagal LR BK 189 str. 2 d. ir 306¹ str. 1 d. (7 epizodai – žinomai nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto įsigijimas, automobilio indentifikavimo numerio suklastojimas). Kolegija, įvertinusi bylos įrodymų visetą, daro išvadą, kad atsakovė, remdamasi turimais įrodymais, turėjo pakankamą pagrindą LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnio prasme padaryti išvadą, kad pareiškėjas užsiima nusikalstama veikla, organizuotai su bendrininkais superka įvairių markių automobilius, palaiko nusikalstamus ryšius su asmenimis, užsiimančiais automobilių vagystėmis, pagrobtų automobilių pardavimu. Atsakovė turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad pareiškėjas gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Todėl skundžiamas nutarimas priimtas ir oficialus perspėjimas pareiškėjui taikytas pagrįstai. Oficialus perspėjimas asmeniui 2011-11-08 buvo pateiktas susipažinti ir pasirašyti, ant jo yra pareiškėjo parašas, įrašas apie susipažinimo su dokumentu datą (b.l. 16).
Teismas atmeta pareiškėjo teiginius, kad atsakovė sąmoningai tendencingai priėmė skundžiamą aktą ir pareiškėjui taikė oficialų perspėjimą, tik tuo pagrindu, kad tarp jo ir Vilniaus apskrities VPK Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimo skyriaus pareigūnų yra konfliktas, nes pareiškėjas šių pareigūnų veiksmus apskundęs ir jų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 2 d. Byloje yra Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2007-12-10 raštas Nr. B.2-2001, adresuotas pareiškėjui, kuriame rašoma, kad pagal A. K. pareiškimą dėl vagystės 2007-12-05 Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-2-576-07 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d. (b.l. 10). Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2011-10-25 raštu Nr. 1.2-14818 pareiškėjo atstovui rašo, kad tyrimo metu visi reikiami proceso veiksmai atlikti, bet nusikalstamą veiką padaręs asmuo nenustatytas, nusikalstamą veiką padariusių asmenų paieška tęsiama (b.l. 11). Šie raštai nepatvirtina atsakovo tendencingumo pareiškėjo atžvilgiu. Byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovo kurie nors pareigūnai būtų nubausti dėl netinkamų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu ar jų atžvilgiu bent būtų atliekamas tarnybinis tyrimas. Todėl pareiškėjo teiginiai dėl atsakovo pareigūnų subjektyvaus elgesio A. K. atžvilgiu vertintini kaip gynimosi priemonė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d.,
nusprendė:
Pareiškėjo A. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai.