Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nuteistajam V. K., jo gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei, nuteistojo A. M. gynėjai advokatei Sandrai Pilkauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. K. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams.

Pagal BK 64¹ straipsnį paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas aštuoniems mėnesiams.

Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, prie 2016 m. gruodžio 27 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, galutinė subendrinta bausmė A. M. paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

V. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Pagal BK 64¹ straipsnį V. K. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai mėnesių.

Pagal BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, prie 2016 m. lapkričio 10 d. Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėjus šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę V. K. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui, bausmę atliekant pataisos namuose.

Priteista solidariai iš A. M. ir V. K. nukentėjusiajai V. S., 175 (vienas šimtas septyniasdešimt penki) Eur turtinės žalos atlyginimo ir 200 (du šimtai) Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2017 m. kovo 27 d. nutarimu iki 2017 m. rugsėjo 27 d. taikytas laikino nuosavybės teisės apribojimas A. M. asmens kratos metu rastiems 107,90 Eur, terminas pratęstas iki žalos atlyginimo V. S. ir panaudojant pinigus civilinio ieškinio patenkinimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 14 d., vakare, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., A. M. ( dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), turėtu laužtuvu išlaužę durų įleidžiamą spyną 20 eurų vertės, įsibrovė į patalpą – namą, esantį (duomenys neskelbtini) , priklausantį V. S., iš kur pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą: televizorių „Telefunken“ su pulteliu, bendros 150 eurų vertės, maisto produktus, bendros 15 eurų vertės; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., A. M. (dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ) pro neužrakintas rūkyklos duris, esančias (duomenys neskelbtini) , pateko į rūkyklą iš kurios pagrobė svetimą V. S. priklausantį turtą: 10 kg rūkytų mėsos gaminių bendros 80 eurų vertės; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K., A. M. (dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), turėtu laužtuvu nulaužę durų pakabinamą spyną 10 eurų vertės, įsibrovė į patalpą – garažą, esantį Jonavos g. 23, Žeimių mst. Jonavos r., priklausantį V. S., sudaužė 10 vnt. po 1 l talpos stiklainių su konservuotomis daržovėmis, bendros 50 eurų vertės, pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. S. bendrą 325 eurų turtinę žalą.V. K. nuteistas už tai, kad 2017 m. sausio 14 d., vakare, apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., A. M. ( dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą), turėtu laužtuvu išlaužę durų įleidžiamą spyną 20 eurų vertės, įsibrovė į patalpą- namą, esantį (duomenys neskelbtini) ., priklausantį V. S., iš kur pagrobė svetimą, V. S. priklausantį turtą: televizorių „Telefunken“ su pulteliu, bendros 150 eurų vertės, maisto produktus, bendros 15 eurų vertės; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., A. M. (dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ) pro neužrakintas rūkyklos duris, esančias (duomenys neskelbtini), pateko į rūkyklą iš kurios pagrobė svetimą V. S. priklausantį turtą: 10 kg rūkytų mėsos gaminių, bendros 80 eurų vertės; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, būdamas toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. M., A. M. ( dėl kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą) , turėtu laužtuvu nulaužę durų pakabinamą spyną 10 eurų vertės, įsibrovė į patalpą – garažą, esantį Jonavos g. 23, Žeimių mst. Jonavos r., priklausantį V. S., sudaužė10 vnt. po 1 l talpos stiklainių su konservuotomis daržovėmis bendros 50 eurų vertės, pasikėsino pagrobti svetimą nukentėjusiajai V. S. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nerado vertingų daiktų, šiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajai V. S. bendrą 325 eurų turtinę žalą. Jonavos rajono apylinkės teismas, priimdamas nuteistųjų A. M. ir V. K. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad jų kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neabejotinai įrodyta byloje surinktų duomenų visuma. Skirdamas jiems bausmes, teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sunkumą, jų ankstesnius teistumus, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, jų asmenybes, kitas svarbias bausmės skyrimui aplinkybes.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. prašo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę pakeisti švelnesne. Nurodo, kad teismas jam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė, kad jis yra jauno amžiaus, jam reikia mokytis. Būdamas laisvėje jis dirbtų, atlygintų nukentėjusiajai padarytą žalą. Prašo įvertinti, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ir neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. K. prašo apylinkės teismo nuosprendį, taikant BK 62 straipsnio 1 dalį, pakeisti ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, padarytą žalą sutinka atlyginti, televizorius nukentėjusiajai yra grąžintas. Teigia, kad suvokia savo elgesį ir jį pasmerkė, tvirtai pasižada daugiau nusikaltimų nedaryti. Susirado draugę, su kuria gyvena kartu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis nebuvo nusikaltimo padarymo iniciatorius, jį padarė neapgalvotai įtakojamas kito asmens, pagrobto turto vertė nėra didelė. Apelianto vertinimu, teismas, skirdamas jam realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jo nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikaltimą.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistasis V. K., jo gynėja ir nuteistojo A. M. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų skundus atmesti ir palikti teismo nuosprendį nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistųjų A. M. ir V. K. apeliaciniai skundai atmetami.

6. Nuteistieji A. M. ir V. K. apeliaciniuose skunduose veikos kvalifikavimo neginčija, tačiau kelia jiems paskirtų bausmių individualizavimo klausimą. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 str. 3 d.). Abu nuteistieji prašo skirti švelnesnes, su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir tokius prašymus grindžia iš esmės analogiškais argumentais – prašo atsižvelgti į jų nuoširdų prisipažinimą, asmenybes, todėl dėl abiejų skundų pasisakoma kartu.

7. Skunde V. K. prašo taikyti jo atžvilgiu BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Kolegija pažymi, kad toks skundo argumentas teisiškai nepagrįstas. BK 62 straipsnio nuostatos taikomos tuomet, kai teismas nustato, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tokiu atveju gali būti skiriama mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bausmė arba paskiriama švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmės rūšis. Šiuo atveju, teismui nustačius pakankamai aplinkybių, kad bausmės tikslai nuteistajam galėtų būti pasiekti ir neskiriant griežčiausios sankcijoje numatytos bausmės rūšies, galima būtų skirti kitą, iš BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytų alternatyvių bausmių, tarp kurių yra ir nesusijusių su laisvės atėmimu, ir taikyti BK 62 straipsnio nuostatų nebūtų teisinio pagrindo. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, ir apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai įvertinus įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, nustatoma, kad paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

8. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, laikėsi BK 54 straipsnyje numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, teisingai įvertino jų asmenybes, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus bei kitas bylos aplinkybes. Vertindamas padarytą nusikalstamą veiką teismas atkreipė dėmesį į jos pobūdį, pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į teigiamas ir neigiamas nuteistųjų asmenines savybes. Priešingai nei teigia apeliantai, teismas įvertino visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, atsižvelgė į jų pilną prisipažinimą, ši aplinkybė teismo buvo pripažinta apeliantų atsakomybę lengvinančia. Šiuo pagrindu byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, nuteistiesiems paskirtos bausmės sumažintos vienu trečdaliu. Teismas pagrįstai nustatė ir jų abiejų atsakomybę sunkinančias aplinkybes, kad nusikaltimą padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui ir, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1, 9 p.). Teismas, įvertinęs V. K. ir A. M. teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, negalėjo neatsižvelgti ir į kitas, juos neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, t. y., kad jie, būdami jauno amžiaus, niekur nesimoko ir nedirba, teisiami jau nebe pirmą kartą, A. M. teistas du, o V. K. jau penkis kartus. Nusikaltimą, už kurį abu apeliantai nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Kaip matyti iš ankstesnių teismų nuosprendžiu, abiems apeliantams teismai jau ne kartą buvo pritaikę bausmės vykdymo atidėjimą, suteikdami nuteistiesiems galimybę pasitaisyti. Šia galimybe A. M., nei V. K. nepasinaudojo, teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir toliau pažeidinėjo įstatymus. Taigi, nors apeliantai skunduose teigia, kad teismas nepakankamai įvertino nustatytas aplinkybes ir nepagrįstai jiems paskyrė per griežtas bausmes, aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, kad padarytas nusikaltimas yra ne atsitiktinė klaida, o sąmoningas jų elgesys, todėl laikytina, kad apylinkės teismas teisingai ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant abiem nuteistiesiems tik su realiu laisvės atėmimu susijusias bausmes. Nustatant bausmės dydį, teismas atsižvelgė į apeliantų atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į jų vaidmenį nusikaltimo padaryme ir atitinkamai kiekvienam nustatė skirtingą bausmės dydį, tačiau abiems nuteistiesiems paskirtos bausmės yra žymiai švelnesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl jos nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nus­tatydamas nuteistiesiems bausmės rūšį ir dydį, paskirtas bausmes subendrindamas, taikant BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar netei­sin­gai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas.

9. Aptartos aplinkybės rodo, kad švelnesnės bausmės paskyrimas nebūtų pakankamai efektyvi priemonė sulaikyti apeliantus nuo nusikalstamų veikų darymo ir jie nebūtų pakankamai nubausti. Nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį A. M. ir V. K. apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų A. M. ir V. K. apeliacinius skundus atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.