- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- ATP-287-462/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00062-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Preikšaitis
- Pažeidėjas
- A. B.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2013-12-30 20.10 val., Klaipėdoje, vairavo savo automobilį „Opel Vivaro“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, būdamas lengvo girtumo laipsnio (nustatytas 0,56 prom. girtumas). Šia veika jis pažeidė KET 14 punkto reikalavimą ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-03-05 nutarimu A. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį skyrė administracinę nuobaudą – 1 000 Lt (vieno tūkstančio litų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Apeliaciniame skunde A. B. nurodo, kad pirmiausiai, 2013-12-30 policijos pareigūnai sustabdė jo vairuojamą automobilį ne 20.10 val., o apie 20.18 min., nes jis važiavo su savo sutuoktine E. B., kurią, kaip jau minėjo, vežė į gydymo įstaigą, ir tiksliai pamena, jog, kai važiavo pro degalinę esančią Palangos plente, atkreipė dėmesį į laikrodį, kuris rodė 20.15 min. O jo automobilis buvo sustabdytas ne tuoj pat, tačiau tik už kokio kilometro. Taigi, pareigūnas liepė jam pūsti į alkotesterį 20.26 val., kuris galėjo parodyti duomenis apie matavimo rezultatus ne alkoholio kiekį organizme, bet garų koncentraciją ertmėje. Akivaizdu, jog pareigūnai dėl kažkokių priežasčių neteisingai nurodė sustabdymo laiką, bet ir antrą sykį jam neleido pūsti į alkotesterį. Sustabdytas policijos pareigūnų jis nesijautė neblaivus, tai netgi negalėjo pagalvoti, kad galėtų pripūsti į alkotesterį neleistiną normą promilių. Kadangi jis buvo nušalintas nuo važiavimo, o jo sutuoktinė dar skundėsi skausmais, tai jie pasuko ligoninės link. Nuvykęs į ligoninę nutarė pasitikrinti girtumą bei alkoholį kraujyje. Ligoninėje atliktų patikrinimų metu 21.15 ir 21.30 val., jam buvo nustatytas atitinkamai 0,33 prom. ir 0,31 prom. neblaivumas. Taigi žinant, kad per 1 val. organizme alkoholio koncentracija sumažėja 0,14 prom. ligoninėje jam patikrinus girtumą kitu alkotesteriu praėjus 49 min. po policijos tikrinimo, alkoholio koncentracija jo organizme buvo sumažėjusi 0,23 prom., t. y. vos ne dvigubai daugiau negu organizmas sudegina. Taigi teismo padaryta išvada, jog vėlesnės patikros fiksavo mažėjančią alkoholio koncentraciją, organizmui natūraliai sudeginant alkoholio koncentraciją, yra nepagrįsti ir netikslūs. Todėl kyla klausimas, kaip ir kokiu būdu buvo nustatyta, kad jis iš lengvo girtumo laipsnio po 49 min. tapo blaivas ir galintis vairuoti, lieka be atsako. Medicininės apžiūros duomenimis ir alkotesterio parodymais vairuoti gali. Vadinasi akivaizdu, jog greitas išblaivėjimas patvirtina apeliacinio skundo argumentą, kad jam neblaivumas buvo nustatytas neteisingai. 2014-01-14 prašymu kreipėsi į teismą, jog norėtų, kad jam būtų pateiktas alkotesterio, kuriuo jam buvo išmatuotas girtumas, techninis pasas ar instrukcija. Šitų dokumentų jis negavo. Toliau teismui priėmus nutartį dėl teismo medicinos ekspertizės, buvo gautas raštas, jog tokios ekspertizės nebeatliekamos nuo 2014-01-01.
Pažymėtina, kad teismų praktikoje nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti jas tiksliai pagal įstatymus. Teismas privalėjo vadovautis visais faktiniais rašytiniais bei liudininkų parodymais, turinčiais reikšmės teisingam ir protingam bylos išsprendimui. Todėl jis yra įsitikinęs, jog alkotesteris „Drager alkotest 7510“ neatitiko instrukcijų, nes jam prašant jos nebuvo net pateiktos. Be to, teismas nepagrįstai jo gailėjimąsi dėl nustatyto girtumo palaikė sutikimu su alkotesterio rodmenimis ir tuo grindė jo kaltę.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro viršininkas pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą ir prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).
Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. Apeliantas prašo administracinio teisės pažeidimo byloje priimti naują sprendimą – administracinio teisės pažeidimo bylą jam nutraukti.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.
Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuotas automobilis buvo sustabdytas 2013-12-30 apie 20.10 val. Patikrinus A. B. blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0024 nustatytas 0.56 prom. girtumas (b. l. 3-5, 17). Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Asmens pasiaiškinimas“ nurodyta: „Vairavau automobilį, prieš pora valandų buvau išgėręs vieną litrą alaus. Su pažeidimu sutinku ir gailiuosi“ (b. l. 4). Taigi, padaryto administracinio teisės pažeidimo užfiksavimo metu pats apeliantas A. B. nurodė, jog su pažeidimu sutinka.
Tai, kad apeliantas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neigė savo kaltę, bei pateikė Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktą Nr. 381 bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 228/14 (01), apeliacinės instancijos teismas vertina kaip apelianto siekį išvengti griežtos administracinės atsakomybės.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas apeliantas nepagrįstai nurodo, jog policijos alkotesterio duomenys apie matavimo rezultatus galėjo parodyti ne alkoholio kiekį organizme, bet etilo alkoholio garų koncentraciją burnos ertmėje. Pažymėtina, kad tiek pats pažeidėjas, tiek teismo posėdyje liudytoja apklausta jo žmona E. B. parodė, kad A. B. namuose buvo gėręs alaus. Todėl darytina išvada, kad policijos pareigūnai alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0024 būtent ir nustatė pažeidėjo alkoholio koncentraciją organizme, bet ne etilo alkoholio garų koncentraciją burnos ertmėje. Juolab, pažymėtina ir tai, administracinio teisės pažeidimo protokole apeliantas nurodė, jog prieš pora valandų buvo išgėręs vieną litrą alaus (b. l. 4). Apygardos teismas sprendžia, kad padaryto pažeidimo metu užfiksavimo metu apeliantas dar nebuvo sugalvojęs jokios gynybinės versijos, todėl prisipažino, kad transporto priemonę vairavo išgėręs, tačiau vėliau pradėjo šią aplinkybę neigti. Atsižvelgiant į tai, pažeidėjo parodymų kaita vertinama kritiškai.
Apliantas taip pat nurodo, jog pareigūnai dėl kažkokių priežasčių neteisingai nurodė jo sustabdymo laiką, taip pat antrą sykį neleido jam pūsti į alkotesterį. Pirmiausia pažymėtina tai, kad jokiose teisės aktuose policijos pareigūnams nėra numatyta pareigos pakartotinai atlikti neblaivumo patikrinimą alkotesteriu. Nors apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai neteisingai nurodė jo sustabdymo laiką, tačiau byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti tokius apelianto teiginius ar leistų suabejoti policijos pareigūnų užfiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis. Administracinio teisės pažeidimo protokolo grafoje „Pažeidimo data, laikas, vieta“ nurodyta: 2013-12-30, 20.10 val., Klaipėdos g., Klaipėda (b. l. 3). Policijos pareigūno patrulio V. J. 2013-12-30 Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2013-12-30, 20.10 val. Klaipėdoje, Klaipėdos g., buvo sustabdytas automobilis „Opel Vivaro“, kurį vairavo A. B. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Vairuotojas neneigė, kad yra vartojęs alkoholio prieš dvi valandas (b. l. 7). Taigi, byloje esantys rašytiniai duomenys patvirtina, kad apeliantas buvo sustabdytas būtent 2013-12-30 20.10 val., byloje nėra jokių duomenų, kurie bent jau leistų suabejoti šiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tą aplinkybę, jog Asmens blaivumo testas alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0024 apeliantui buvo atliktas 2013-12-30 20.26 val. papildomai patvirtina, jog policijos pareigūnai jo blaivumą patikrino tik po 16 minučių nuo sustabdymo, tam, jog nekiltų jokių abejonių, kad alkotesteris gali parodyti būtent ne realų neblaivumą, o burnos ertmėje esančią etilo alkoholio garų koncentraciją.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.
Apygardos teismas detaliai įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus yra įsitikinęs, kad apeliantas A. B. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę būdamas lengvo neblaivumo būsenos.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat daro išvadą, kad apylinkės teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog teismų praktikoje asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl A. B. iniciatyva atlikti medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.
Byloje esantis Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktas Nr. 381 patvirtina, kad A. B. alkotesteriu 21.15 val. nustatytas 0.33 promilių, o 21.30 val. – 0.31 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 23-24). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 228/14 (01) patvirtina, jog A. B. kraujyje, paimtame 2013-12-30 21.20 val., rasta 0.39 promilės etilo alkoholio (b. l. 30). Taigi, ši specialisto išvada patvirtina, jog būtent apelianto kraujyje etilo koncentracija buvo didesnė nei tuo pačiu metu iškvėptme ore (atitinkamai 0.33 ir 0.31 prom.). Faktą, jog 21.20 val. paimtame apelianto kraujyje buvo rasta 0.39 promilės etilo alkoholio, sugretinus su aplinkybe, kad apeliantas pats nurodė, jog prieš dvi valandas iki vairavimo (20.10 val.) buvo išgėręs litrą alaus, darytina neabejotina išvada, kad asmens blaivumo patikrinimo metu alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“ apeliantui 2013-12-30 20.26 val. nustatytu lengvu neblaivumo laispniu, netikėti nėra jokio pagrindo.
Todėl apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo išvadai, kad A. B. vairavo automobilį neblaivus, o vėlesnės patikros fiksavo mažėjančią alkoholio koncentraciją, organizmui natūraliai sudeginant organizme esančią alkoholio koncentraciją, todėl jo veiksmai turi būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 1 dalį.
Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad apeliantas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog pagal Medicininės apžiūros duomenis ir alkotesterio parodymus jis vairuoti gali, vertintina kaip pažeidėjo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Be to, byloje esantis Valstybinės metrologijos tarnybos 2013-10-31 Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARCK-0024 yra tinkamas naudoti. Šis sertifikatas galioja iki 2014-04-30 (b. l. 16). Todėl administracinėn atsakomybėn patrauktas A. B. nepagrįstai apeliaciniame skunde aiškina, kad alkotesteris „Drager alkotest 7510“ neatitiko tam tikrų instrukcijų ar reikalavimų.
Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. B. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.
Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-03-05 nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.