Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo T. A. pareiškimą su suinteresuotais asmenimis Daugiabučių namų savininkų bendrija „K.“, VĮ „Turto bankas“ dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotasis asmuo VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Suinteresuotas asmuo Daugiabučių namų savininkų bendrija „K.“ neprieštarauja juridinio fakto nustatymui.

Apie šios civilinės bylos iškėlimą ir nagrinėjimą teisme paskelbta viešai 2018-02-22 internetiniame tinklapyje www.teismai.lt patalpinant pranešimą. Per nustatytą terminą prašymų dėl įtraukimo dalyvauti procese ir prieštaravimų dėl pareikšto teisme pareiškimo negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Įgyjamoji senatis taikoma sprendžiant turto nuosavybės klausimus asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį ir toks valdymas sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Pagal kasacinio teismo išaiškinimus nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:

1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.

2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).

3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).

4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis).

5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą, nesislapstydamas. Valdymo viešumo sąlyga nustatyta, siekiant sudaryti galimybę daikto savininkui (jeigu toks yra) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre.

6. Daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. CK 4.33 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šiai galimybei susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nepertraukiamas valdomo daikto naudojimas pagal paskirtį nėra būtina nepertraukiamo valdymo sąlyga. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo.

7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).

8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip dešimt metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip trejus metus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą, bylos Nr. 3K-7-67/2011 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad, pareiškėjo motina D. A. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto išduoto orderio pagrindu įgijo teisę su sūnumi T. A. (pareiškėju) apsigyventi bute (duomenys neskelbtini), esančiame gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „K.“ name (duomenys neskelbtini). Jos santuoka su A. A. nutraukta (duomenys neskelbtini), ištuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) (b. l. 7). D. A. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Po jos mirties bute liko gyventi sūnus T. A., kuris motinos mirties dieną buvo šešiolikos metų amžiaus. D. A. iki mirties išmokėjo gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „K.“ 7124 rublių pajinį įnašą (b. l. 63), tačiau buto nebuvo privatizavusi. Pareiškėjas T. A. nuo motinos mirties iki dabar nepertraukiamai bute gyvena, jį valdo, nors nėra įgijęs nuosavybės teisės į butą. Jokio ginčo dėl valdymo teisės nėra, butas nėra įregistruotas kito asmens vardu, butą T. A. valdo teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai dvidešimt šešerius metus, todėl įgijo nuosavybės teisę į butą įgyjamosios senaties būdu.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir argumentais.

Piliečių apsirūpinimą gyvenamosiomis patalpomis gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų namuose ir naudojimąsi jomis reglamentavo Butų kodekso penktasis skirsnis, 1983 m. vasario 28 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimas Nr. 75 Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, šiuo nutarimu patvirtinti Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdiniai įstatai, keisti ir papildyti 1987 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 126, 1989 m. balandžio 10 d. Lietuvos Ministrų Tarybos nutarimas Dėl piliečių, norinčių įstoti į gyvenamųjų namų statybos ar gyvenamųjų namų kooperatyvą, įskaitos, 1990 m. lapkričio 10 d. Įstatymas Dėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų, 1990 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 349 Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų Gyvenamųjų namų kooperacijos klausimais, pakeitęs ir patikslinęs 1982 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 290 Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperacijos ir 1983 m. vasario 28 d. nutarimu Nr. 75 patvirtintų Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pavyzdinių įstatų nuostatas.

Iš paminėtų teisės aktų matyti, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvai buvo steigiami tam, kad kooperatyvo nariai būtų aprūpinti butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą ar namus ir išlaikomi iš narių stojamojo mokesčio, narių pajaus mokesčio, įmokų gyvenamajam namui eksploatuoti ir prižiūrėti, amortizacinių atskaitymų įmokų ir kitų įmokų. Tam, kad asmuo įgytų teisę apsigyventi kooperatyvo bute, jis privalėjo būti kooperatyvo nariu, t. y. nustatyta tvarka priimtas į kooperatyvą ir sumokėjęs stojamąjį mokestį bei pirmąją pajaus įmoką. Teisę apsigyventi skirtame bute ir juo naudotis kooperatyvo nariui ir jo šeimos nariams suteikė orderis, nesuteikęs kooperatyvo nariui ir jo šeimos nariams nuosavybės teisių į skirtą butą. Asmens narystė kooperatyve buvo grindžiama pajinių santykių pagrindu, todėl pajus (sankaupos už kuriuos pastatytas ir įrengtas butas) buvo kooperatyvo nario, o butas – gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo nuosavybė. Tik pajus galėjo būti paveldimas, dalijamas, perduodamas įstatymų nustatyta tvarka, o jei pajus būdavo įmokėtas susituokusio kooperatyvo nario vardu, pajus priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (SŠK 21 str.).

Ginčo dėl buto, priklausiusių Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui „K.“, esančių (duomenys neskelbtini), nėra. Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl nuosavybės teisių į butą Nr. 10.

Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo motina D. A. buvo priimta į kooperatyvo narius, suteikiant jai ir jos sūnui naudotis skirtu butu, esančiu (duomenys neskelbtini). D. A. buvo kooperatyvo narė ir mokėjo kooperatyvo nariui nustatytas būtinas įmokas (stojamąjį mokestį, pajaus įnašus). Į bylą pateikta Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „K.“ pažyma įrodo, kad visą pajų -7124,16 rublių už butą (duomenys neskelbtini) d. D. A. sumokėjo dar (duomenys neskelbtini), skolų kooperatyvui neturi (63). Be to, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „K.“ pirmininkė paaiškino, kad A. šeimai pradžioje buvo skirtas trijų kambarių butas tame pačiame name, tačiau sutuoktiniams nutraukiant santuoką jų prašymu buvo suteiktas mažesnis dviejų kambarių butas, o lėšos, panaudotos trijų kambarių buto statybai, visiškai padengė pajų ir kitas mokėtinas įmokas gautam dviejų kambarių butui. Taip pat paaiškino, kad dviejų kambarių bute apsigyveno D. A. su sūnumi T., o D. A. sutuoktinis A. A. suteiktame bute niekada negyveno, ginčų tarp sutuoktinių nei dėl buto, nei dėl pajinių įnašų nekilo, nutraukęs santuoką jis apsigyveno atskirai.

Byloje pateiktas (duomenys neskelbtini) A. A. pareiškimas, kuriuo jis teigia neturėsiąs jokių pretenzijų į D. A. butą (duomenys neskelbtini), nes visą turtą pasidalino draugiškai, pripažįstamas pajaus perleidimo sutartimi (b. l. 10). Šio rašto surašymo metu D. A. už butą jau buvo išmokėjusi visą pajų. Duomenų apie tai, kad kooperatyvo nariai (įgaliotiniai) visuotiniu susirinkimu tam būtų prieštaravę arba kad tokio veiksmo neleido tuometinis Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas (Pavyzdinių įstatų 26 p. „d“ papunktis) nėra. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo motina D. A. pajų ir visus kooperatyvo nariui tenkančius mokesčius iki mirties buvo sumokėjusi pilnai.

1992 m. spalio 16 d. įstatymo Dėl Gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 1 straipsnis nustatė, kad gyvenamųjų namų kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už gyvenamąją patalpą, tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Šia nuostata buvo papildytas ir Butų kodekso 117 straipsnis. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šių teisės normų įsigaliojimo metu D. A. jau buvo mirusi (mirė (duomenys neskelbtini)). Alytaus miesto 4-o notarų biuro notarė N. L. išduotu Liudijimu patvirtino, kad po D. A. mirties palikimą priėmė kitas mirusiosios sūnus G. G. (b. l. 23). Pareiškėjo T. A. paaiškinimu šeimoje, t. y. tarp jo, jo tėvo A. A. bei jo brolio G. G. tėvo (G. G. buvo nepilnametis) buvo sutarta, kad G. G. nepretenduos į butą (duomenys neskelbtini), kur gyveno T. A., nes G. G. atiteks sodyba užmiestyje. Kad tokio susitarimo buvo laikomasi, įrodo faktas, jog G. G. vėliau niekada nepareiškė valios paveldėti butą (duomenys neskelbtini), nors dėl motinos palikimo priėmimo kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos notarą. G. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 24) ir kaip matyti iš bylos duomenų, iki savo mirties pretenzijų dėl buto ar pajinių įnašų paveldėjimo nekėlė.

Kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo buto (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė nėra registruota (b. l. 53), viso namo nuosavybės teisė daugiabučių namų statybos kooperatyvui „K.“ baigėsi (duomenys neskelbtini) (b. l. 51).

Kad T. A. teisėtai, sąžiningai atvirai ir nepertraukiamai dvidešimt šešerius metus valdo butą, įrodo jo paties paaiškinimas, Daugiabučių namų savininkų bendrijos „K.“ pirmininkės A. J. parodymai, į bylą pateiktos sutartys, sudarytos 1995-2006 m . laikotarpiu tarp T. A. ir komunalines bei kitas paslaugas teikiančiomis įmonėmis (b. l. 13-15, 28, 29, 30)

Duomenų, kad butas (duomenys neskelbtini)yra savavališka statyba, nėra, statinio teisėtumą patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo įrašai, iš kurių matyti, kad gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini)statinio priėmimo naudoti aktu priimtas 1979 m. rugsėjo 30 d.. Duomenų, kad daugiabutis namas ar butas priklausytų valstybei ar savivaldybei, nėra. Asmenų, kurie pretenduotų į pastatus ar būtų juos valdę kaip galimi daikto savininkai, nėra.

Išanalizavus bei įvertinus bylos įrodymų visumą, konstatuotina, kad pareiškėjas nėra buto su rūsiu (duomenys neskelbtini), galinčio būti privačios nuosavybės teisės objektu, savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs minėtą daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo nuo 1992 metų, tai yra daugiai kaip 10 metų. Šis daiktas nėra nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė, jis nėra registruotas kitų asmenų vardu. Byloje nėra duomenų, kad per laikotarpį, kuriuo pareiškėjas valdė butą, į šį turtą kas nors būtų pareiškęs pretenzijas, jokių pretendentų į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai internete apie šios bylos nagrinėjimą teisme. Todėl byloje esant įrodytoms visoms CK 4.68 str.- 4.71 str. nustatytoms sąlygoms, pareiškimas tenkintinas, nustatytinas nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į butą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 str., 265 str., 268 str. 3 d., 270 str., 533 str.,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad pareiškėjas T. A., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į butą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.