- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- 1S-143-737/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-54266-2019-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Petraškienė, Judita Sungailaitė, Vaidas Vasiliauskas
- Nuteistasis
- A. Z.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko,
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. Z. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atmestas A. Z. skundas ir Lygtinio paleidimo komisijos Alytaus kalėjime 2026 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. Z. nuspręsta netaikyti lygtinio paleidimo, paliktas galioti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. A. Z. nuteistas Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gruodžio 22 d. 23.00 val. iki 2019 m. gruodžio 23 d. 14.50 val.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2021 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2028 m. spalio 21 d.
3. Komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. Z. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Rekomenduota laisvės atėmimo vietų įstaigai dėl šio nuteistojo resocializacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo numatyti priemones, skirtas koreguoti nuostatų sritį dėl bendrų elgesio taisyklių, priimtinų visuomenėje normų laikymosi, atsakomybės savo veiksmų ir jų pasekmių prisiėmimo. Rekomenduotos nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo vykdytinos priemonės.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, nuteistasis A. Z. pateikė skundą Alytaus apylinkės teismui.
5. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartimi nuteistojo skundas atmestas, o Komisijos 2026 m. kovo 4 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas. Apylinkės teismas konstatavo, kad nuteistojo elgesyje vis dar egzistuoja kriminogeniniai veiksniai, kurie gali būti sumažinti. Be to, nuteistajam vis dar artimos kriminalinio elgesio ir subkultūrų nuostatos. Įvertinęs byloje esančius duomenis, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistojo A. Z. elgesio, mąstymo bei nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama.
Šalies argumentai
6. Nuteistasis A. Z. skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartį ir taikyti A. Z. lygtinį paleidimą.
7. Skunde nurodoma, kad:
7.1. Visą bausmės atlikimo laiką nuteistasis stengėsi keistis, dalyvavo programose, buvo skatintas ir laikėsi taisyklių. Nuteistajam nėra suprantama, kodėl jam dedant visas pastangas ir darant viską, ko iš jo yra reikalaujama, jis vis dar nėra laikomas pasiruošusiu lygtiniam paleidimui.
7.2. Skunde nuteistasis pažymi, kad jam yra suteikiamos trumpalaikės išvykos, kurių metu jis nepadarė jokių pažeidimų. Tai rodo, kad jis gali laikytis taisyklių ir būdamas laisvėje. Nuteistasis palaiko ryšį su šeima, nori dirbti.
Šalies argumentai
7.3. Apelianto įsitikinimu pirmosios instancijos teismas nepakankamai atsižvelgė į jo dabartinį elgesį. Skunde nuteistasis nurodo suprantantis savo klaidas ir jų neteisinantis. Prašo suteikti galimybę įrodyti, kad gali gyventi laikydamasis įstatymų ir nustatytų sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. Z. skundas atmetamas.
8. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
9. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą nuteistąjį paleisti lygtinai vien dėl to, kad jis yra atlikęs įstatyme nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas šią riziką. Lygtinis paleidimas yra teismo vertinama galimybė, kurios taikymas priklauso nuo formaliųjų ir materialiųjų šio instituto taikymo sąlygų visumos. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, būtina įvertinti ne tik atliktos bausmės dalį, bet ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos lygį, pažangą ją mažinant, elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčių realumą bei tvarumą. Būtent šių aplinkybių visuma leidžia spręsti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad nuteistasis, likusią bausmės dalį atlikdamas neizoliuotas nuo visuomenės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Tam nesudaro pagrindo ir nuteistojo A. Z. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo atsisakyta nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Nustatyta, kad nuteistasis A. Z. yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl jo lygtinio paleidimo klausimas galėjo būti svarstomas. Vis dėlto vien formalios įstatyme nustatytos bausmės dalies atlikimas savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad A. Z. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pakankamai įtikinama. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, turi būti nustatyta ne tik formali šio instituto taikymo sąlyga, bet ir tai, kad nuteistojo elgesio, mąstymo bei nuostatų pokyčiai yra realūs, stabilūs ir leidžia pagrįstai spręsti, jog likusią bausmės dalį jis gali atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, laikydamasis įstatymų ir nustatytų elgesio taisyklių.
12. Iš bylos duomenų matyti, kad A. Z. laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą; pagal „OASys“ metodiką atlikto nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo duomenimis jis priskiriamas žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei. Bausmės atlikimo metu jis buvo vieną kartą baustas drausmine tvarka: 2023 m. birželio 1 d. nuteistajam paskirta nuobauda už mobiliojo ryšio telefoną ir „SIM“ kortelę. Nuo 2022 m. sausio 19 d. nuteistasis bausmę atliko kalėjimo režimo sąlygomis, vėliau bausmę atliko paprastojoje grupėje, nuo 2025 m. kovo 27 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis. 2025 m. rugpjūčio 7 d. perkeltas į atvirojo tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis vykdė plane nurodytas priemones, palaiko ryšius su šeimos nariais, naudojasi trumpalaikėmis išvykomis, kurių metu nebuvo nustatyta jokių pažeidimų. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje A. Z. siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme. Tačiau vien šių duomenų nepakanka, kad būtų galima spręsti dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo.
13. Apygardos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų vertinama ne tik iš esmės teigiama nuteistojo charakteristika, bet ir visuma duomenų, atskleidžiančių jo asmenybę bei elgesio pokyčius. Nėra pagrindo teigti, jog, priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ar kai kurių iš viso nevertino ar nepakankamai į juos atsižvelgė. Asmens elgesio ir mąstysenos keitimas yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai įvertinti tiek teigiami, tiek neigiami duomenys, apibūdinantys nuteistojo elgesį, tačiau, pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje bausmės vykdymo stadijoje A. Z. elgesio korekcijos teigiamų požymių lygtiniam paleidimui dar nepakako. Įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, aukštesniojo teismo teisėjų kolegija šiai išvadai iš esmės pritaria.
Žemesnės instancijos teismas
14. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia ir į tai, kad žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika A. Z. buvo nustatyta nuo pat bausmės atlikimo pradžios, todėl vien šis vertinimas savaime nepatvirtina esminio jo elgesio pokyčio bausmės atlikimo metu. Nors A. Z. bausmės atlikimo metu buvo skatintas keturis kartus, jis taip pat buvo baustas drausmine tvarka už neteisėtą mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės turėjimą. Nors ši nuobauda šiuo metu nebegalioja, pats pažeidimo pobūdis rodo, kad bausmės atlikimo metu buvo nustatytas nuteistojo elgesio taisyklių nesilaikymo atvejis, kuris vertintinas kartu su kitais jo asmenybę ir elgesio pokyčius apibūdinančiais duomenimis. Be to, 2025 m. sausio 31 d. buvo gauta Kriminalinės žvalgybos valdybos informacija, kad nuteistajam vis dar artimos kriminalinio elgesio ir subkultūros nuostatos. Įvertinus šias aplinkybes kartu su viso bausmės atlikimo laikotarpio duomenimis ir padaryto nusikaltimo pobūdžiu bei pavojingumu, nėra pagrindo konstatuoti, kad A. Z. elgesio ir nuostatų pokyčiai jau yra tokie aiškūs, tvarūs ir pakankami, kad likusią bausmės dalį jis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės.
15. Iš socialinio tyrimo išvados taip pat matyti, kad nors A. Z. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip žema, jam nustatytas statinis kriminogeninis veiksnys – kriminalinė istorija, apimanti du teistumus, nusikalstamų veikų sunkėjimą ir būdingą teisės pažeidimų modelį. Be to, nurodyti ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, susiję su nestabilia darbo patirtimi, lėšų valdymo sunkumais, ankstesniu socialinių ryšių pasirinkimu, problemų atpažinimu, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, atlaidžiu požiūriu į savo elgesį bei įstatymų ir bendrųjų visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių nesilaikymu. Šie veiksniai parodo tas nuteistojo gyvenimo ir elgesio sritis, kurios gali turėti reikšmės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, todėl būtent jų koregavimas yra reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą. Aplinkybė, kad dalis dinaminių rizikos veiksnių vis dar išlieka, sudaro pagrindą spręsti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje dar nėra pasiektas pakankamai aiškus ir ilgalaikis A. Z. elgesio pokytis.
16. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik ankstesnį A. Z. elgesį, bet ir jo elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, taip pat atsižvelgiant į pokalbių su resocializacijos specialistais metu jo išsakytas mintis, psichologinę būseną, siekius ir tikslus. Todėl objektyvaus pagrindo abejoti socialinio tyrimo išvadoje nurodytų kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra. Šiame kontekste aukštesnysis teismas neneigia, kad šiuo metu stebimi tam tikri šių veiksnių valdymo požymiai. Vis dėlto vien tai, kad nuteistasis deda pastangas keisti savo elgesį ir šios pastangos vertinamos teigiamai, savaime nereiškia, kad jo pažanga jau yra tokio lygio, kuris leistų konstatuoti pakankamą pasirengimą likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotam nuo visuomenės.
17. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo, nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas nėra vertinami izoliuotai ar kaip savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti šį institutą. Vis dėlto šios aplinkybės yra reikšmingos vertinant, ar nuteistojo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra pakankami būtent tos rizikos, kuri lėmė nusikalstamą elgesį, sumažėjimui konstatuoti. A. Z. atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą, kurio padarymas, kaip nustatyta įsiteisėjusiu nuosprendžiu, buvo susijęs su siekiu gauti neteisėtos turtinės naudos. Ši aplinkybė reikšminga ne pakartotinai vertinant jo kaltę ar bausmės teisingumą, bet sprendžiant, ar bausmės atlikimo metu pakankamai sumažinti tie kriminogeniniai veiksniai, kurie siejami su nuteistojo ankstesniu teisės pažeidimų pobūdžiu, finansinės naudos siekimu neteisėtais būdais, problemų atpažinimu ir teisėtų elgesio alternatyvų pasirinkimu. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta A. Z. kriminalinė istorija, ankstesni teistumai, nusikalstamų veikų sunkėjimo ir teisės pažeidimų pasikartojimo požymiai, taip pat vis dar išliekantys dinaminiai rizikos veiksniai – nepakankamas problemų atpažinimas, tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka, atlaidus požiūris į savo elgesį ir bendrųjų elgesio taisyklių nesilaikymo aspektai. Vien tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. Z. nepripažino kaltės, savaime negali būti vertinama kaip kliūtis lygtiniam paleidimui. Tačiau nagrinėjamu atveju reikšminga ne ankstesnė jo procesinė pozicija, o tai, kad dabartiniai socialinio tyrimo duomenys dar neleidžia konstatuoti pakankamai aiškaus nuteistojo požiūrio, problemų sprendimo bei elgesio pasirinkimų pasikeitimo. Todėl nusikalstamos veikos pobūdis, jos motyvas ir socialinio tyrimo išvadoje nustatyti rizikos veiksniai, vertinami kartu su kitais nuteistojo asmenybę ir elgesį apibūdinančiais duomenimis, pagrįstai neleido pirmosios instancijos teismui daryti išvados, kad A. Z. pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu yra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti.
18. Sutiktina, kad palaikomi socialiniai ryšiai su šeimos nariais – tėvais ir ankstesnėje santuokoje gimusiu vaiku, taip pat tai, kad trumpalaikių išvykų metu pažeidimų nenustatyta, teigiamai apibūdina nuteistąjį. Vis dėlto šios aplinkybės nėra pakankamos paneigti pirmiau aptartus rizikos veiksnius. Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. Z. taip pat turėjo socialinių ryšių su artimaisiais, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio. Nors nuteistasis neturi finansinių įsiskolinimų, jo padaryta nusikalstama veika buvo susijusi su siekiu gauti neteisėtos turtinės naudos. Iš nuosprendyje nustatytų aplinkybių taip pat matyti, kad pats nuteistasis yra nurodęs, jog jo pragyvenimo šaltinis buvo neteisėta veikla, susijusi su disponavimu cigaretėmis; jis buvo baustas administracine tvarka už cigarečių kontrabandą. Taigi nuteistojo deklaruojami ketinimai dirbti ir pajamas gauti teisėtais būdais vertintini teigiamai, tačiau jie savaime nepaneigia socialinio tyrimo išvadoje nustatytų rizikos veiksnių, susijusių su ankstesne darbo patirtimi, lėšų valdymu ir teisėtų tikslų siekimo būdų pasirinkimu.
19. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad neatlikta A. Z. laisvės atėmimo bausmės dalis išlieka santykinai reikšminga. Nors nuteistasis yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos bausmės dalį, ši aplinkybė, vertinama kartu su padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu, pavojingumu, nustatytais kriminogeniniais veiksniais ir dar nepakankamai įtikinamu jų sumažinimu, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad lygtinio paleidimo taikymas šioje bausmės vykdymo stadijoje būtų pagrįstas. Elgesio, mąstymo ir nuostatų pokyčiai turi būti ne formalūs ar deklaratyvūs, bet realūs, aiškūs ir ilgalaikiai. Šiuo atveju visų A. Z. apibūdinančių aplinkybių visuma dar neleidžia daryti išvados, kad atlikta bausmės dalis padarė jam pakankamą poveikį ir kad likusią bausmės dalį jis galėtų atlikti neizoliuotas nuo visuomenės, laikydamasis įstatymų ir nedarydamas naujų nusikalstamų veikų.
20. Pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyti apsauginiai veiksniai – lygtinio paleidimo atveju turima gyvenamoji vieta ir stiprūs šeiminiai ryšiai – vertintini teigiamai, tačiau nagrinėjamu atveju jie nepaneigia pirmiau aptartų rizikos veiksnių. Šie socialiniai ryšiai egzistavo ir nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau nesulaikė A. Z. nuo nusikalstamo elgesio. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad vien šios aplinkybės yra pakankamos konstatuoti jo pasirengimą savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Skundo argumentai iš esmės grindžiami nuteistąjį palankiai apibūdinančiais duomenimis, tačiau jie nepaneigia socialinio tyrimo išvadoje ir Komisijos nutarime nurodytų reikšmingų rizikos veiksnių, todėl nesudaro pagrindo priimti kitokį procesinį sprendimą.
21. Nors lygtinio paleidimo atveju A. Z. būtų prižiūrimas probacijos pareigūnų, ši aplinkybė savaime nepaneigia būtinybės įvertinti, ar jo elgesio ir nuostatų pokyčiai yra pakankami likusiai bausmės daliai atlikti neizoliuotam nuo visuomenės. Probacijos kontrolė negali pakeisti išvados dėl nuteistojo realios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, juolab kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje nuteistųjų elgesys kontroliuojamas intensyviau nei probacijos vykdymo metu.
22. Įvertinusi pirmiau išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apylinkės teismo išvada, kad šioje bausmės vykdymo stadijoje nėra pagrindo taikyti A. Z. lygtinį paleidimą. Lygtinis paleidimas nėra automatiškai taikomas vien nustačius formaliąsias jo taikymo sąlygas; jo taikymas galimas tik tada, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, pažanga ją mažinant ir kiti jo asmenybę bei elgesį apibūdinantys duomenys sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad likusi bausmės dalis gali būti atliekama neizoliuojant nuteistojo nuo visuomenės. Nors byloje esantys A. Z. teigiamai apibūdinantys duomenys patvirtina tam tikrus jo elgesio pokyčius, jų visuma dar nėra pakankama konstatuoti, kad šie pokyčiai yra aiškūs, stabilūs ir nuoseklūs, o pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką – tokia pakankama, kad leistų pagrįstai manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. Z. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2026 m. kovo 31 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.