- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-09-21
- Bylos Nr.
- 2-162-220/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00107-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Atsakovas
- S. S.
- Advokatai
- Kęstutis Stankevičius
Šilalės rajono apylinkės teismo teisėjas Edmundas Žukauskas, sekretoriaujant Ritai Tverijonienei, dalyvaujant ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dobilas“ atstovams advokatui B. S. D. P., atsakovo S. S. atstovui advokatui Kęstučiui Stankevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dobilas“ ieškinį atsakovui S. S. dėl įsiskolinimo už šiluminę energiją bei komunalines paslaugas ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
į teismo posėdį atsakovas neatvyko ir pareiškimu prašė bylos nagrinėjimą atidėti. Kadangi byloje dalyvauja jo advokatas, todėl teismas laiko, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje. Atsakovo dalyvavimas nėra pripažintas būtinu, todėl byla nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant ( CPK 51 str. 2d.).
Ieškovė daugiabučio namo savininkų bendrija „Dobilas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo S. S. 2677,86 Lt mokesčių už šiluminę energiją bei komunalines paslaugas, 109,08 Lt delspinigių 84 Lt bylinėjimosi išlaidas, metines palūkanas. Nurodė, kad sutartiniais pagrindais ieškovė nuolat teikė atsakovui šildymo bei komunalines paslaugas, tačiau atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, už paslaugas mokėjo praleisdamas nustatytus terminus ir tokiu būdu nuo 2011-03-01 iki 2012-02-01 įsiskolino 2677,86 Lt už šiluminę energiją bei komunalines paslaugas.
Atsiliepimas
Atsakovas S. S. atsiliepimu į ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad šildymo sistema daugiabučiame name, kuriame jis gyvena, yra išderinta, nes daugelyje butų yra padidintas radiatorių skaičius, yra butų, kurių savininkai turi radiatorius įsirengę grindyse, balkonuose, yra išpjaustytos jungtys tarp radiatorių, seni radiatoriai pakeisti naujais ir galingesniais, nuo rankšluosčių džiovintuvų pajungtos šildomos grindys, todėl esant tokiai situacijai, pirmame aukšte, kur gyvena atsakovas yra šalta, tačiau ieškovė DNSB „Dobilas“ jokių veiksmų dėl išderintos šildymo sistemos atstatymo nesiima ir savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo šildymo ir karšto vandens sistemas neatlieka. Atsakovas nurodė, jog 2012-01-09 jis su V. G. kreipėsi į Valstybinę energetikos ministeriją dėl šilumos teikimo organizavimo ir šilumos ūkio priežiūros problemų DNSB „Dobilas“ (duomenys neskelbtini) Šilalėje. Šio skundo pagrindu Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos organizavo daugiabučio gyvenamojo namo, Šilalės m., (duomenys neskelbtini), šildymo ir karšto vandens sistemų patikrinimą, kurio metu nustatyti pažeidimai: nevykdoma šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra (eksploatacija), nepaskirtas prižiūrėtojas, nepildoma eksploatacinė dokumentacija, namo šildymo sistema išderinta ir kt. DNSB „Dobilas“ buvo įpareigota nustatytus pažeidimus pašalinti, tačiau nėra aišku ar ieškovė įsipareigojimus vykdo. Be to, ieškovė nesilaiko ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas atsisako mokėti už šilumą ir kitus komunalinius mokesčius.
Šalies argumentai
Ieškovės DNSB „Dobilas“ atstovė D. P. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir nurodė, kad UAB „Šilalės šilumos tinklai“ centralizuotai tiekia šilumos energiją į daugiabutį gyvenamąjį namą, esantį Šilalės m., (duomenys neskelbtini). Šiame name esantis butas Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso atsakovui S. S. ir yra šildomas iš centralizuotų sistemų. Minėtą namą valdo bendrija „Dobilas“, kurios narys yra ir S. S.. 2011-05-02 tarp UAB „Šilalės šilumos tinklų“ ir DNSB „Dobilas“ buvo pasirašyta šilumos pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 625, kurioje nustatytos šilumos pirkimo, pardavimo, jos vartojimo ir tarpusavio atsiskaitymo sąlygos. Minėta sutartis pakeitė 2001-10-01 šilumnešio ir šilumos tiekimo, vartojimo ir atsiskaitymo sutartį. Šilumos energija pastate, kuriame yra atsakovui priklausantis butas, skirstoma ir mokesčiai atsakovui skaičiuojami vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintu šilumos paskirstymo metodu Nr. 4., t. y. pagal plotą. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovas už šildymą bei kitas komunalines paslaugas turi apmokėti. Šildymo ir karšto vandens sistemas tikrino komisija, kuri nustatė tam tikrus pažeidimus, tačiau pažeidimai nurodytais terminais yra šalinami. Nors ir buvo nustatyta, jog šildymo sistema yra išbalansuota, tačiau komisijos tikrinimo metu nė viename bute nenustatyta mažesnė nei 18 laipsnių patalpos temperatūra.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas advokatas K. Stankevičius su ieškiniu nesutiko atsiliepime į ieškinį nurodytais pagrindais ir nurodė, kad mokesčiai už šilumą turi būti mokami pagal radiatorių sekcijų skaičių butuose. Reikia pagal naujai daromą namo projektinę dokumentaciją nustatyti radiatorių sekcijų skaičių ir tik tada apskaičiuoti mokesčius už teikiamą šilumą. Ankstesniuose teismo posėdžiuose palaikė atsiliepimą į ieškinį jame išdėstytais motyvais. Atsakovas, dalyvaudamas ankstesniame teismo popsėdyje, nurodė, jog jau 18 metų negauna pakankamai šilumos. Šiluma žiemą jo bute tesiekia 8 ar 10 laipsnių. Kaip viso to priežastį nurodė kitų butų savininkų atliktus šilumos sistemos įrenginių pertvarkymus. Pasak S. S. jis ne vieną kartą dėl šilumos kreipėsi į bendrijos pirmininkus, tačiau šie jokių veiksmų nesiėmė. Ieškovas bendrijos prašė, jog šiluma būtų skaičiuojama ne pagal plotą, o pagal turimų radiatorių skaičių, todėl kad kiti gyventojai turi pasijungę papildomų radiatorių ir dėl to gauna daugiau šilumos, tačiau moka tiek kiek kitų butų gyventojai, tame tarpe ir jis, pas kuriuos mažesnis radiatorių skaičius. DNSB „Dobilas“ tokio jo prašymo netenkino, motyvuodama tuo, jog neturi projektinės dokumentacijos ir todėl negali mokesčio už šilumą skaičiuoti pagal radiatorių skaičių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovui S. S. nuo 1996-04-30 nuosavybės teise priklauso butas, 66.27 kv. m. ploto, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 17). Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų patalpų savininkai, tarp kurių yra ir atsakovas, 1995-09-26 yra įsteigę daugiabučio namo savininkų bendriją „Dobilas“ (b. l. 44 - 48). DNSB „Dobilas“ apskaičiuoja namo patalpų savininkams mokesčius už suteiktas komunalines, elektros, šildymo ir kitas eksploatavimo paslaugas, juos surenka ir atsiskaito su atitinkamomis paslaugų teikimo įmonėmis pagal sudarytas sutartis. Ieškovė pateikė teismui rašytinius dokumentus, t.y. 2011-05-02 bei 2001-10-01 šilumos pirkimo – pardavimo sutartis (b. l. 50-52, 101-102), 2007-06-12 atliekų tvarkymo viešąją sutartį (b. l. 57), skolos ir delspinigių paskaičiavimo lenteles (b. l. 5, 6, 155), kurių pagrindu prašo iš atsakovo priteisti įsiskolinimą, susidariusį už šiluminę energiją bei komunalines paslaugas. Iš byloje esančios skolos skaičiuotės matyti, kad atsakovas už šilumos energijos tiekimą bei komunalines paslaugas laikotarpiu nuo 2011-03-01 iki 2012-02-01 skolingas 2677,86 Lt (b. l. 155), atsakovui už laikotarpį nuo 2011-03-01 iki 2012-01-31 paskaičiuoti 109,08 Lt delspinigiai (b. l. 5). Atsakovas ieškinio paskaičiavimo teisingumo neginčija.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje konstatuota, kad daugiaaukščiame name gyvenantys asmenys turi dvejopą padėtį šilumos energijos vartojimo požiūriu. Iš vienos pusės jie yra vartotojai, nes šilumos tiekėjas parduoda šilumos energiją kiekvienam iš gyventojų suvartojimui buityje. Kaip vartotojas gyventojas - abonentas turi apmokėti už tiek energijos, kiek suvartojo savo poreikiams. Kartu jis yra šilumos kiekio vartotojas ir kita prasme – kaip turto savininkas. Tiekiama į namą šilumos energija yra naudojama patalpoms šildyti, „gyvatukui“. Visa energija, tiekiama į namą, turi būti pagal sutartis apskaitos prietaisais apskaitoma ir pagal įstatymą paskirstoma. Dalis energijos yra apmokama kaip suvartota konkrečių vartotojų. Kita dalis, kurią sudaro neapmokėtoji kaip vartotojų dalis, turi būti apmokėta tiekėjui kaip namo savininkų. Ši dalis turi būti tarp jų paskirstoma pagal bendrasavininkių nuosavybės dalį gyvenamajame name, nes pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Namo gyventojai gauna šilumą kaip vartotojai ir kaip savininkai, todėl už ją ir sumoka ir kaip vartotojai (pagal individualaus vartojimo prietaisų rodmenis) ir kaip savininkai (likusią dalį, fiksuotą tiekėjo apskaitos prietaisu, paskirstytą tarp jų kaip bendraturčių) (LAT 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-514/2004).
CK 4.82 str. 1 d. numato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, proporcingai jiems nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui, priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kitokia įranga. Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų teisės į bendrąja daline nuosavybe esantį turtą grindžiamos proporcingumo principu (CK 4.82 str. 5 d.). Taigi, daugiabučio namo savininkų bendrija yra viena iš bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo formų (CK 4.83 str. 3 d., Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 str. reglamentuojančiame daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-515/2009).
Energijos pirkimo-pardavimo sutartis, kaip akivaizdu iš pačios sutarties pobūdžio ir paskirties, yra atlygintinė, tai reiškia, jog vartotojas turi sumokėti tiekėjui už gautą paslaugą (CK 6.160 str. 1 d., 6.383 str. 1 d.). Atsakovas už patalpos, (duomenys neskelbtini), šildymą turi apmokėti kaip vartotojas, taip pat kaip turto bendrasavininkis turi apmokėti už jam nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų daliai tenkančių bendrojo naudojimo patalpų šildymą. Ieškovė atsiskaitymo laikotarpiu apmokėjimą už šilumos energiją skaičiuoja pagal Šilumos skirstymo metodą Nr. 4 (2005-05-05 patvirtintas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. O3-19). Pagal šį metodą, per ataskaitinį laikotarpį suvartotas šilumos kiekis name nustatomas pagal pastato šilumos tinklų įvade įrengto šilumos apskaitos prietaiso rodmenis, o butuose suvartotas šilumos kiekis nustatomas karšto vandens skaitikliais arba pagal karšto vandens suvartojimo normas. Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas namo šilumos balansas. Apmokėjimo už sunaudotą energiją tvarką nustato Lietuvos Respublikos CK 6.388 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 12 str. CK 6.388 str. 1 d. nustatyta, jog abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal energijos apskaitos prietaisų rodmenis, jeigu sutartis nenustato ko kita. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. pakartoja CK 6.388 str. 1 d. nustatytą normą - šilumos vartotojai atsiskaito tiekėjui už patiektą šilumą ir karštą vandenį pagal šilumos ir karšto vandens rodmenis, jeigu sutartimis nenustatyta kitaip. Kaip matyti, DNSB „ Dobilas“ įstatuose( b.l 44), nei kituose byloje esančiuose dokumentuose nėra nustatyta, kad atsiskaitymas už šilumą būtų apskaitomas pagal butuose esančių radiatorių sekcijų skaičių.
Vadovaujantis CPK 12 str. įtvirtintu rungimosi principu ir CPK 178 str. apibrėžta įrodinėjimo pareigos paskirstymo tarp proceso dalyvių tvarka, teisme reikalavimą reiškiantis asmuo privalo įrodyti tokio reikalavimo pagrįstumą. Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimą priteisti iš atsakovo mokestį už suteiktą šilumos energiją bei komunalines paslaugas už laikotarpį nuo 2011 m. kovo 1 d. iki 2012 m. vasario 1 d. Atsakovas neginčija tų aplinkybių, kad jis reikalaujamą priteisti sumą sumokėtų, jeigu jis gautų tinkamą buto apšildymą. Byloje neginčijama ir faktinė aplinkybė, jog atsakovas nemokėjo už ieškinyje nurodytu laikotarpiu pateiktą energiją bei komunalinius mokesčius. Taigi, ginčas byloje kyla ne dėl atsakovo pareigos mokėti už teikiamą šilumos energiją, bet dėl negaunamo pakankamo kiekio šilumos, kaltinant dėl to DNSB“ Dobilas“ administraciją. Ieškovė ieškinyje nurodytoms sumoms pagrįsti pateikė teismui konkrečius rašytinius įrodymus – skolos ir delspinigių paskaičiavimo lenteles (b. l. 5, 6, 155), kuriose nurodyti dydžiai apskaičiuoti ieškovės parengtose ir atsakovui pateiktose mokesčių apskaičiavimo sąskaitose. Vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d., jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Kaip buvo minėta skirstant šilumos kiekį name, esančiame (duomenys neskelbtini), esamiems vartotojams yra taikomas pasirinktas namo gyventojų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 4, o tai reiškia, kad kiekvienam patalpos savininkui, taip pat ir atsakovui, gaunamas energijos kiekis yra apskaičiuojamas pagal nuosavybės teisėmis turimą patalpų plotą. Kadangi namo butuose nėra įrengti individualūs suvartotos šilumos energijos apskaitos skaitikliai, todėl patiektos energijos kiekis apskaitomas pagal įvadinio skaitiklio rodmenis. Ieškovo teiginiai, jog žiemos metu jis šąla, jo buto temperatūra tesiekia 10 laipsnių šilumos, niekuo nepagrįsti, tai patvirtinančių įrodymų atsakovas teismui nepateikė. Be to, teismo posėdžio metu pats ieškovas nurodė, jog neturi rašytinių įrodymų, patvirtinančių 10 laipsnių šilumos temperatūra jo bute. Priešingai, kaip matosi iš komisijos narių, sudarytoje iš UAB „Šilalės šilumos tinklai“ meistro V. S., Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyresniojo inžinieriaus inspektoriaus J. G. bei DNSB „Dobilas“ buhalterės D. P. paaiškinimų, apžiūrėjus daugiabučio gyvenamojo namo šildymo ir karšto vandens sistemas( b.l. 78) ir lankantis gyventojų butuose, matuojant patalpų temperatūrą, nė viename iš butų nebuvo nustatyta temperatūra mažesnė nei 18 laipsnių. Tik viename bute( K.) buvo ant sienos termometras rodantis mažesnę temperatūra, tačiau tai jie negalėjo vertinti tinkamai, nes temperatūra bute rodė ant laukinės sienos pakabintas termometras, o tai yra neteisingas matavimas. Netikėti šių liudytojų paaiškinimais, kad jie apžiūrėdami sistemas matavo butuose ir patalpų temperatūrą, nėra pagrindo. Taigi, laikyti, kad buvo įrodyta, jog komisijos tikrinamuose butuose buvo pažeistos higienos normos, reikalaujančios užtikrinti, kad patalpose būtų ne mažiau kaip 18 laipsnių šilumos, negalima. Be to, byloje yra duomenų, jog atsakovas S. S., kai bendrijoje buvo keliami klausimai ir renkami parašai dėl paduodamos į namą šilumos temperatūros sumažinimo, išreikšdavo savo sutikimą, jog šiluma būtų sumažinta (b. l. 108, 113). Šio fakto neginčija ir pats atsakovas. O tai patvirtina komisijos narių parodymus, kad tikrinimo metu butuose nebuvo nustatyta žemesnė, negu minimali higienos normose nustatyta šilumos norma butuose. Kitas S. S. argumentas dėl ko jis atsisako mokėti už šildymą yra tai, jog dėl gyventojų papildomai prisijungtų radiatorių sekcijų, išpjaustytų jungčių tarp radiatorių, įrengtų apšildymų grindyse, balkonuose yra išderinta namo šildymo sistema, ir būtent dėl šios priežasties jis gauna žymiai mažesnį šilumos kiekį. Atsakovas kaltina DNSB „Dobilas“, kad pastaroji nevykdo savo įsipareigojimų, nesiima jokių veiksmų, kad būtų atkurta išderinta šildymo sistema ir pažeidinėja teisės aktų reikalavimus. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog pagal S. S. ir V. G. 2012-01-09 prašymą (b. l. 64), Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos inicijavo patikrinimą gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kurio metu nustatyta, jog namo šildymo sistema išderinta, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra nevykdoma (b. l. 60-62). DNSB „Dobilas“ buvo įpareigota per tam tikrus terminus nurodytus pažeidimus pašalinti (b. l. 79-80). Iš ieškovės teismui pateiktų rašytinių dokumentų( b.l. 67-68,69-77,84-86,103-107,116-126) nustatyta, jog DNSB „Dobilas“ Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos įpareigojimus nustatytais terminais vykdo: paskirtas atsakingas asmuo už DNSB „Dobilas“ šilumos ir karšto vandentiekio tinklų šilumos ūkį, sudaryta pareiginė instrukcija, atliekama šildymo ir karšto vandens sistemų apžiūra, vedamas žurnalas, užfiksuoti šilumos ir karšto vandens vartotojų padaryti taisyklių pažeidimai, surašyti patikrinimo aktai, nustatytu terminu patikrinus kaip pažeidėjai vykdo DNSB „Dobilas“ reikalavimus, nustatyta, jog beveik visi pažeidimai pašalinti, išskyrus bute Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį buto savininkas neįsileido, o buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame vonios grindų šildymas nepanaikintas, gyventojai už šio buto šildymą moka papildomai. Energijos tiekimo tikslas yra užtikrinti atitinkamą vartotojo patalpos temperatūrą, tačiau tuo atveju, jei toks tikslas nėra pasiekiamas – vartotojo butas ar kitokia patalpa nėra pakankamai šilta - būtina nustatyti to priežastis, ar tai yra dėl netinkamos energijos kiekio ir kokybės tiekimo (tiekėjo kaltės), ar dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, ar dėl kitų priežasčių. Tuo atveju, jei energijos tiekimo tikslo nepasiekiama dėl šilumos energijos tiekimo tinklų (įrenginių) netinkamos techninės būklės, svarbu yra nustatyti, kam jie priklauso, nes pagal CK 6.383 str. 1 d. energijos pirkimo – pardavimo sutarties abonentas (vartotojas) yra atsakingas už jam priklausančius energijos tinklus (įrenginius) (LAT 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-651/2004). Byloje duomenų, kad tiekėjas būtų patiekęs netinkamos kokybės šilumos energiją ar ji būtų nepakankamo kiekio, nėra. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad namo šildymo sistema kiekvienais metais prieš šildymo sezono pradžią hidrauliškai išbandoma. Paskutiniai hidrauliniai šildymo sistemos bandymai buvo atlikti 2011-09-29, surašytas pastato šilumos įrenginių parengties šildymo sezonui aktas, kuriame konstatuojama, jog pastato šilumos įrenginiai paruošti 2011-2012 metų šildymo sezonui (b. l. 72-73). Liudytojai V. S., dirbantis UAB „Šilalės šilumos tinklai“ meistru ir J. G., dirbantis Valstybinės energetikos inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vyresniuoju inžinieriumi inspektoriumi parodė, kad padidinus radiatorių sekcijų skaičių butuose, faktiškai šiluma sumažėti negali, nebent nežymiai, nes pridėjus bute papildomų radiatorių, kompiuteris fiksuoja, jog yra sunaudojama daugiau temperatūros, todėl yra paduodamas didesnis karšto vandens kiekis, kuris suvienodina temperatūrą. Abu liudytojai sutiko, jog jungčių tarp radiatorių pašalinimas gali turėti įtakos šilumos pasikeitimui, tačiau norint tai nustatyti reikia atlikti atitinkamus matavimus. Tačiau jie negali tinkamai pagrįsti, kad būtent dėl šių jungčių pašalinimo sumažės kituose butuose temperatūra tai tik yra jų nuomonė. Liudytojas J. G. nurodė, jog vonios grindų šildymas pajungtas nuo karšto vandens nuo gyvatuko, neturi įtakos kambarių šildymui ir dėl to šiluma kituose butuose nesumažėja. Vertinant šių liudytojų parodymus, negalima laikyti, kad dėl minėtų šildymo sistemos pakeitimo, kaip yra aktuose nustatyta- šilumos sistemos išderinimo, kituose butuose buto temperatūra sumažėja ir tampa mažesnė negu 18 laipsnių. Taigi, abu liudytojai pripažino, jog aukščiau nurodyti gyventojų butuose atlikti įrenginių pakeitimai šildymo sistemą kažkiek išbalansuoja, tačiau butas vis tiek turi gauti minimalią temperatūrą. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra įrodyta, kad šilumos temperatūra atsakovo bute neatitinka teisės aktais nustatytos minimalios šilumos temperatūros, taip pat nėra įrodyta, kad dėl šildymo sistemos perdirbimo sumažėjo šilumos temperatūra butuose. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas nepateikė teismui rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teiginius, kad jis anksčiau yra kreipęsis į DNSB „Dobilas“ administraciją dėl galimai negaunamo tinkamo kiekio šilumos, o tai pareiškė tuo metu, kai ieškovė kreipėsi į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. Byloje yra įrodymų, kad jo žmona J. S. nuo 2005m rugpjūčio iki 2006 m. balandžio mėn. buvo bendrijos pirmininkė ( b.l. 146-147), o tai davė pagrindą atsakovui žodžiu ir raštu kelti bendrijoje klausimą dėl netinkamo šildymo ir apskaičiavimo už šildymą tvarkos nustatymo.
Ieškovas taip pat akcentuoja taikomo šilumos paskirstymo metodo Nr. 4 neatitikimą teisingumo principui ir reikalauja, jog mokestis už šildymą būtų skaičiuojamas pagal turimų radiatorių sekcijų skaičių. Kaip jau minėta, mokestis už namo šildymą yra skaičiuojamas pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. O3-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Teismas pažymi, jog konkretaus metodo iš rekomenduojamųjų sąrašo parinkimo klausimas sprendžiamas CK 4.85 str. nustatyta tvarka priimamu patalpų savininkų sprendimu, kuris galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams. Jokiuose byloje esančiuose dokumentuose nenurodyta, kad šiuo metu bendrija buvo nusprendusi mokesčius už šilumą apskaičiuoti pagal butuose esančių radiatoriaus sekcijų skaičių. Todėl, nors ir atkūrus namo projektinę dokumentaciją, neesant bendrijos atitinkamo sprendimo, šilumos kiekis būtų skaičiuojamas nuo buto ploto ir tai nesuteikia teisės atsakovui nemokėti už visas komunalines paslaugas, tame tarpe ir šildymą bei karšto vandens tiekimą. Dėl to nėra pagrindo bylos nagrinėjimą atidėti iki to momento, kol bus padaryta namo projektinė dokumentacija.
Atsakovas, nemokėdamas už suteiktas paslaugas, pažeidė savo prievolinius įsipareigojimus tretiesiems asmenis nes pagal CK 4.76 str. kiekvienas iš bendraturčių atsako tretiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jis gavo šilumą kaip bendrijos narys ir namo bendrasavininkis. Dėl jo nemokėjimo mokesčių net tik už šilumą, bet ir už kitus komunalinius patarnavimus bendrija įsiskolina tiekėjams, o tai pažeidžia ne tik jo, bet ir kitų bendrijos narių interesus. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kadangi atsakovas prievolę vykdė netinkamai, t. y. neužtikrino apmokėjimo už suteiktas šilumos energijos tiekimo bei komunalines paslaugas, jis laikomas pažeidusiu prievolę. Todėl remiantis išdėstytais argumentais iš atsakovo priteistina ieškovės naudai 2677,86 Lt skola.
Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles, o jas neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs privalo atlyginti sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 1 d., 2 d.). Delspinigiai yra viena iš netesybų rūšių, kuria, remiantis CK 6.70 str., gali būti užtikrinamas prievolių įvykdymas. Vadovaudamasi LR Vyriausybės 1995-01-25 nutarimu Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ ieškovė nuo 2011-03-01 iki 2012-01-31 nuo kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos skaičiavo delspinigius po 0,04 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Remiantis išdėstyta, 109,08 Lt sudarantys delspinigiai, priteistini iš atsakovo ieškovės naudai.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti procesines palūkanas iš atsakovo taip pat laikytinas pagrįstu ir tenkintinas, nepriklausomai nuo to, kad nenurodytas palūkanų dydis, nes įstatymas numato tvirtą priteistiną palūkanų dydį 5 procentus.
Kadangi ieškovės ieškinys tenkintinas visiškai, todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistinas 84 Lt dydžio žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovė pateikė teismui įrodymą, patvirtinantį, kad ieškovė sumokėjo advokatui 1000 Lt už jo suteiktas paslaugas ir prašo jas priteisti iš atsakovo. CPK 98 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies atstovavimo išlaidas. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Teismas atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, taip pat į tai, kad ieškinys tenkintinas visiškai, laiko, kad ieškovės turėtos advokato atstovavimo išlaidos 1000 Lt yra pagrįstos ir turi būti priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 23,85 Lt išlaidos, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263 - 270 str., 279 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 2677,86 Lt (du tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt septynis litus 86 ct.) įsiskolinimą, 109,08 Lt (vieną šimtą devynis litus 8 ct.) delspinigius, viso: 2786,94 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt šešis litus 94 ct.), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2786,94 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2012 m. kovo 19 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 84 Lt (aštuoniasdešimt keturis litus) žyminį mokestį, 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti, daugiabučio namo savininkų bendrijos „Dobilas”, į. k. 176638711, Šilalės m., (duomenys neskelbtini), a. s. Nr. (duomenys neskelbtini), AB DnB NORD bankas, naudai. Priteisti iš atsakovo S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 23,85 Lt (dvidešimt tris litus 85 ct.) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pašto išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, kodas 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.