- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 2S-920-516/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21277-2010-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Rasa Gudžiūnienė, Andžej Maciejevski
- Atsakovas
- A. S.
- Ieškovas
- VŠĮ Paslaugų teikimo centro
- Kategorijos
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski,
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo VŠĮ Paslaugų teikimo centro ieškinį atsakovui A. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas VšĮ Paslaugų teikimo centras kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo A. S. priteisti 7000 Lt skolos ir 726,85 Lt palūkanų. Reikalavimui užtikrinti ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, pinigines lėšas, neviršijant ieškinio sumos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 14 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo atžvilgiu tenkino. Teismas areštavo atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausantį 7726,85 Lt vertės kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, turto nesant ar jo nepakankant, areštavo turtines teises ir pinigines lėšas, esančias atsakovo vardu atidarytose sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, paliekant teisę įmokėti pinigus į sąskaitą (-as), uždrausti disponuoti ar naudotis areštuotoje sąskaitoje (-ose) esančiomis lėšomis, leisti iš šių lėšų atsiskaityti tik su ieškovu.
Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, reikalavimo suma atsakovui fiziniam asmeniui yra didelė, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas A. S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-14 nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti.
Teigia, kad jis asmeniškai nėra įsiskolinęs ieškovui, nes niekada nepasirašinėjo jokio paprasto neprotestuotino vekselio. Nurodo, jog teismui pateiktoje vekselio kopijoje nenurodytas pagrindas A. S. 7000 Lt mokėjimui UAB „Stiklita“ naudai, prie parašo nėra ranka parašytos pavardės ir net pirmosios vardo raidės. Taigi akivaizdu, kad vekselis yra suklastotas. Ieškovas klaidina teismą pateikdamas negaliojantį dokumentą su aiškiai suklastotu parašu ir nepateikė dokumento, kurio pagrindu tarp UAB „Stiklita Vilnius“ ir UAB „ArtūrasS“ 2008-07-28 buvo susidaręs įsiskolinimas 7000 Lt sumai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas VĮ Paslaugų teikimo centras prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-14 nutartį palikti nepakeistą, o atsakovo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad buvęs UAB „Stiklita“ darbuotojas D. G. matė kaip atsakovas pasirašė 2008-10-16 paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Šio vekselio tikrumą, ir atsakovo parašą vekselyje taip pat patvirtina ir pirmasis atsakovo kreditorius UAB „Stiklita Vilnius“. Dėl šių priežasčių atsakovo teiginys, kad 2008-10-16 Paprastojo neprotestuotino vekselio jis nepasirašinėjo, neatitinka tikrovės.
Šalies argumentai
Ieškovas taip pat nurodo, jog iš atskirojo skundo turinio sunku suprasti kokias teisinais argumentais, aplinkybėmis ir įrodymais atsakovas grindžia pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarčių negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, atskirojo skundo, bei atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą. Skundžiamą nutartį panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais įstatyminių pagrindų nėra.
Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo pagrįstumo.
Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog ieškovas 2010 m. rugsėjo 21 d. su UAB „Stiklita Vilnius“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 020, kurios pagrindu UAB „Stiklita Vilnius“ perleido turėtą reikalavimo teisę išieškoti skolą, delspinigius, palūkanas, baudas ir kitus mokėjimus iš atsakovo A. S., o ieškovas įgijo reikalavimo teisę 7 000 Lt sumai pagal 2008 m. spalio 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį. 2010 m. spalio 14 d. ieškovas išsiuntė atsakovui raštą dėl reikalavimo perleidimo ir skolos apmokėjimo, tačiau atsakovas registruoto laiško neatsiėmė, todėl ieškovas 2010 m. lapkričio 10 d. viešai paskelbė pranešimus dėl reikalavimo perleidimo laikraščiuose „Vilniaus diena“ ir „Lietuvos aidas“. Atsakovas skolos nesumokėjo iki šios dienos, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 7000 Lt skolos, 726, 85 Lt metinių palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
CPK 6 straipsnyje įtvirtintas teisingumo principas reiškia, kad pažeista ar ginčijama subjektinė teisė bus apginta tik tada, kai teismo sprendimas, kuriuo patenkintas ieškinys, bus pilnai įvykdytas. Tuo tikslu įstatymų leidėjas CPK 144-152 straipsniuose įtvirtino laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą.
Jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Taikant laikinąsias apsaugos priemones siekiama, kad visą bylos nagrinėjimo laiką šalių finansinė padėtis išliktų tokia, kokia buvo prieš nagrinėjant bylą, kad būtų reali galimybė įgyvendinti priimtą teismo procesinį sprendimą.
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą - laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikę asmenys tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimą. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.
Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina, ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Teismas, taikydamas CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima arba, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Tuo pačiu vertinamas ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.
Apeliantas teigia, kad ieškovas klaidina teismą pateikdamas negaliojantį dokumentą su aiškiai suklastotu parašu ir nepateikė dokumento, kurio pagrindu tarp UAB „Stiklita Vilnius“ ir UAB „ArtūrasS“ 2008-07-28 buvo susidaręs įsiskolinimas 7000 Lt sumai. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius atsakovo atskirojo skundo argumentus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio pagrįstumo preliminarus (prima facie) įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, jog ieškinys jog ieškinys galėtų būti patenkintas arba, kad ieškinys yra akivaizdžiai netenkintinas. Tuo tarpu vertinant ieškinio pagrįstumą preliminariai (prima facie) pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės bei atitinkamai teismas netiria ir nevertina ieškinio bei atsiliepimo faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Atsižvelgiant į išdėstytą, atsakovo argumentai, kuriais jis įrodinėja ieškinio nepagrįstumą remiantis tuo, kad ieškovas asmeniškai nėra įsiskolinęs ieškovui, nes niekada nepasirašinėjo jokio paprasto neprotestuotino vekselio, taip pat, argumentai, kad vekselis yra suklastotas, nes teismui pateiktoje vekselio kopijoje nenurodytas pagrindas A. S. 7000 Lt mokėjimui UAB „Stiklita“ naudai, prie parašo nėra ranka parašytos pavardės ir net pirmosios vardo raidės, vertintini kaip argumentai, sudarantys dalį šios bylos ginčo objekto, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones. Todėl šie atsakovo atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti ir neįtakojantys laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).
Atsakovui taip pat išaiškinama, jog pagal CPK 148 straipsnio pirmąją dalį teismas gali dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Teismas taip pat gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į teismo specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama (CPK 148 str. 2 d.). Be to, atsakovas gali nurodyti, kokį konkretų turtą areštuoti, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės apskritai nesukeltų arba sukeltų kuo mažesnius nuostolius. Be to, atsakovas, manydamas, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jis gali patirti žalą, turi teisę prašyti teismo taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.). Taigi atsakovas turi keletą procesinių galimybių išvengti arba maksimaliai sumažinti nuostolius, galinčius kilti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Remiantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas, dėl to ieškovo prašymą išsprendė teisingai, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.), o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,80 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-12-14 nutarties, iš atsakovo A. S. priteistina 5,80 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo A. S. 5,80 Lt (penkis litus ir 80 centų) pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).