- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-05-31
- Bylos Nr.
- 1-2068-311/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-01741-11-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimantas Grigas
- Kaltinamasis
- R. L.
Kauno miesto apylinkės teismo teisėjas Rimantas Grigas, išnagrinėjęs Kauno miesto apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje
R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis R. L. grasino nužudyti žmogų, o būtent, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2011-12-31 apie 01.50 val. būdamas bute, adresu (duomenys neskelbtini), savo mamos A. L. namuose, grasino ją nužudyti sakydamas „padarysiu tau galą, ilgai negyvensi, sava mirtimi nemirsi“ ir vykdydamas šiuos savo grasinimus sugriebė motiną rankomis už veido, panaudodamas fizinę jėgą pirštais spaudė akis, nosį, burną, tampė už plaukų, rankomis sudavė smūgius į galvos sritį, tuo sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad tamsoje pabučiavo ir pasakė „Sveikinu su naujaisiais metais“. Motina staigiai pašoko iš lovos sušuko „Juk dar ne naujieji metai, ką tu čia darai, išgėrei tai būk savo vietoje“. Supratęs, kad sumaišė dienas, 2011-12-30 ryte parduotuvėje nusipirko du butelius vyno, turinčio 18 % alkoholio. Grįžęs namo, begerdamas vyną apie 18.00 val. užmigo. Prabudo nakties metu šaudant fejerverkams, pagalvojo, kad jau 2012 metai, todėl atsikėlęs priėjo prie motinos lovos, nueidamas nuo motinos delnu prilietė jai kaklą, ir tarsi atsistūmė nuo jos parodydamas, kad ji be reikalo šaukia. Motina toliau šaukė, išbėgo pas kaimynus kviestis pagalbos, neva jis motiną skriaudžia, skambino į policiją. Savo kaltę dėl grasinimo sutrikdyti savo motinai sveikatą ar nužudyti, pripažįsta iš dalies, kadangi dėl girtumo neprisimena ką konkrečiai barnio metu pasakė motinai, (b.l.17,20).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo R. L. dalinio prisipažinimo, jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios A. L., liudytojo V. B. parodymais, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu, pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, tarnybiniu pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje, kita bylos medžiaga.
Nukentėjusioji A. L. parodė, kad 2011-12-31 apie 01.50 val. ji miegojo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Grįžęs namo neblaivus sūnus R. L. tyčia uždegė šviesą ir priėjęs prie lovos, kurioje ji miegojo tyčia prikėlė garsiai sakydamas „Sveikinu su Naujaisiais metais“. Ji nuo triukšmo pabudo, labai išsigando prieš save išvydusi neblaivų sūnų bei suprato, jog jis nusiteikęs agresyviai ir gali prieš ją panaudoti fizinį smurtą. Ji pasakė sūnui, jog dabar ne Nauji metai. Šis įsiuto ant jos ir pradėjo plūsti sakydamas „ką tu man aiškini durne, silpnaprote į beprotnamį tave“. Taip pasakęs R. L. staiga pirštais griebė jai gulinčiai už veido ir pradėjo spausti. Pirštais spaudė akis, nosį, burną. Ji pradėjo šauktis pagalbos, muistytis, R. L. atsitraukė. Tuomet ji atsikėlė ir pajutusi, kad jai silpna ir svaigsta galvą, išėjo iš buto į laiptinę ir beldėsi į 51 buto duris, kvietėsi pagalbos, kad apgintų nuo sūnaus. R. L. išgirdęs, kad ji išėjo į koridorių, ją pradėjo tampyti už plaukų, kad nekviestų pagalbos. Kai kaimynai atidarė buto duris, ji papasakojo, kad sūnus prieš ją smurtauja. R. L. teisinosi, kad jai nieko nedarė, kad ji išsigalvoja. Kaimynai nenorėjo kištis į šeimyninius santykius, ji grįžo į butą. Sūnus jai grasino, kai jei ji iškvies policiją, tai jis jai padarys galą. Ji, pasitaikius progai, paskambino į policiją, tai išgirdęs R. L. pasakė, kad ji ilgai negyvens, tačiau prie jos nesiartino, sėdėdamas ant lovos plūdosi toliau, ją įžeidinėjo įvairiais žodžiais. Atvykus policijos pareigūnams, R. L. neigė smurtavęs prieš motiną, sakė, kad ji viską išsigalvoja. Sūnaus grasinimai, jog ji sava mirtimi nemirs, jai atrodo, turi rimtą pagrindą, nes nuolat terorizuojant, suduodant smūgius į įvairias kūno vietas, ypatingai į galvos sritį, gali sukelti jos sveikatai ar net gyvybei pavojų, nes ji yra sena ir silpnos sveikatos. Po sūnaus smurto jai skaudėjo akis, svaigo galvą, pakilo kraujospūdis, todėl jai reikalinga medikų apžiūra. Nuolat prieš ją yra vartojamas psichologinis ir fizinis smurtas, kuris sekina jos sveikatą, nes po kiekvieno sūnaus išpuolio ji jaučia kaip silpsta sveikata. Būna priversta gerti vaistus, (b.l.11).
Liudytojas V. B. parodė, kad 2011-12-31 dirbant radijo šaukiniu 447 kartu su patruliu R. Z. apie 01.53 val. iš Kauno apskr. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta konfliktas tarp motinos ir sūnaus. Atvykę nurodytu adresu, rado R. L. ir A. L., kuri nurodė, kad jos sūnus R. L., būdamas neblaivus triukšmavo, rėkavo, kabinėjosi prie jos, naudojo prieš ją psichologinį smurtą, tai yra prikėlė iš miego, neleido ilsėtis, suėmė ranka už veido ir spaudė. Grasino ateityje susidoroti - padėti į vietą. Nors akivaizdžių sužalojimų nebuvo, tačiau matėsi, kad A. L. yra išsigandusi ir įbauginta, skundėsi pakilusiu kraujospūdžiu, skaudančia galva. Minėtame bute grumtynių žymių nesimatė. R. L. elgėsi įžūliai, sakė jog motina išsigalvoja viską, o vienas sudavimas motinai ranka per veidą, jo manymu nėra smurtas. Įvykio vietoje bei R. L. vežant į Dainavos PK, jis grasino savo motinai, kad su ja susidoros, jeigu ji rašys pareiškimą, (b.1.13).
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad prieš A. L. jos sūnus R. L. naudojo smurtą, tyčia ją pažadindamas, neleisdamas ilsėtis, triukšmaudamas, rėkaudamas, suduodamas jai ranka į veidą bei spausdamas veidą, (b.l. 8-9).
Pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje nustatyta, kad 2011-12-31 apie 01.50 val. namuose, (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus ranka spaudė veidą, grasino nužudyti, (b.l. 10).
Pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 1398 nustatyta, kad 2011-12-31 d. 02.55 val. R. L. buvo nustatytas 3,97 promilių girtumas, (b.l. 33).
BK 145 straipsnis kriminalizuoja pavojingiausias psichinės prievartos rūšis. Normoje vartojamas terminas „grasinimas“, kuris laikomas psichinės prievartos išraiškos forma. Psichinė prievarta (kaip ir grasinimas) – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti (bauginant), kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Objektyviai psichinę prievartą apibūdina tokie požymiai kaip bauginamasis poveikis psichikai, pavojingumas, poveikio psichikai išraiškos įvairovė, realumas. Subjektyvusis jos elementas pasireiškia tiesioginės tyčios forma. Psichinis bauginantis poveikis gali būti išreikštas įvairiai: žodžiu, raštu, tam tikru kitu elgesiu. Pabrėžtina tai, kad fizinis smurtas kaip žmogaus mušimas, kankinimas, laikymas nelaisvėje ir kiti panašūs smurto veiksmai taip pat gali būti bauginamosios paskirties ir traktuojami kaip psichinė prievarta. BK 145 str. kriminalizuoja ne bet kokio turinio grasinimus, o tik pačius pavojingiausius, kai grasinama mirtimi, sunkiu sveikatos sutrikdymu. Juridinę reikšmę turi tik realus grasinimas. Teismų praktikoje grasinimas laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, neapsiribojant tik nukentėjusiojo suvokimu (2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 “Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose”, P.4 // Teismų praktika. 2005. Nr. 23). Taigi realus grasinimas reiškia ne tariamas, realiai egzistuojantis. Sprendžiant grasinimo realumo (tikrumo) klausimą, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko veiksmai apskritai galėtų įbauginti žmogų nagrinėjamu kontekstu, ar jis turėjo tyčią įbauginti konkretų nukentėjusįjį.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad R. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, būtent, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, jis grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą. R. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.
Kaltinamojo R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis R. L. neteistas, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, (b.l. 42). Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Nuo 1988 metų administracine tvarka nebaustas, (b.l. 35 – 38).
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į tai, kad nusikalstama veika yra priskiriama nusikaltimų kategorijai, sunkių pasekmių nesukėlė, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamojo asmenybę, neteistas, nedirbantis, vedęs, R. L. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Kaltinamasis su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu bei bauda sutinka.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatyta LR BK 145 str. 1 d. ir skirti 7 minimalių gyvenimo lygių (MGL) 910 Lt (devynių šimtų dešimties litų) dydžio baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011-12-31 iki 2012-01-01 ir R. L. paskirtą baudą sumažinti 2 MGL (260 Lt) ir laikyti paskirtą 5 MGL (650) Lt (šešių šimtų penkiasdešimties litų) dydžio baudą.
Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB (banko kodas 73000), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą jis privalo pateikti teismo raštinės (kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
Kardomąsias priemones - įpareigojimą gyventi skyrium nuo A. L. ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Kaltinamasis per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.