Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje V. P. (V. P.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, įgijęs vidurinį išsilavinimą, dirbantis MB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, neteistas

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

jis, 2023 m. sausio 14 d., apie 12.17 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Nissan“ valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,23 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. P. kaltę dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino pilnai, nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad kaltinime nurodytą dieną nuvyko į turgų, po to į parduotuvę, nupirko maisto produktų bei nusipirko butelį trauktinės, kurią išgėrė būdamas automobilyje prie parduotuvės. Tuomet automobiliu nuo parduotuvės važiavo į namus ir kaltinime nurodytoje vietoje, beparkuodamas automobilį, sukėlė eismo įvykį. Labai gailisi, kad vairavo automobilį būdamas neblaivus, savo elgesio negali pateisinti. Supranta, kokį pavojų kėlė aplinkiniams. Po įvykio visiškai atsisakė alkoholio. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojo – posūnio A. S. atsakomybėn. Jam posūnis yra autoritetas, jis jį labai gerbia ir klauso jo nuomonės, kartu su posūniu dirba, todėl dažnai matosi ir daug bendrauja. Yra įsitikinęs, kad būtent posūnis jam gali daryti teigiamą įtaką. Posūniui apie įvykį pranešė iškart po įvykio, posūnis jį labai moralizavo ir barė.

Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, gynėjas ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis V. P. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai. Paaiškino, kad automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jam. 2023 m. sausio 24 d., iš ryto, apie 10 val., jis atsikėlęs nuvažiavo į Kalvarijų turgų ir į parduotuvę. Jis nusipirko pusę litro trauktinės, ne daugiau kaip pusę jos išgėrė automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės, būdamas vienas automobilyje „Nissan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini). Jis buvo pavargęs, visą naktį nemiegojo. Žmona turi invalidumą, jis ją prižiūri, naktimis blogai miega, todėl jis nusprendė išgerti. Niekas nežinojo, kad jis vairuos išgėręs. Jis buvo automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „Maxima“, prie Kalvarijų turgaus, ten automobilyje išgėrė alkoholio ir nuvažiavo namo į (duomenys neskelbtini) g. Atvažiavus šalia namų, aikštelėje buvo mažai vietos automobiliui priparkuoti. Jis bandė ieškoti vietos, kur galėtų pasistatyti automobilį. Jis padarė du eismo įvykius, bet tiksliai visų detalių neprisimena. Jį sustabdė moteris ir jie laukė, kol atvažiuos policijos pareigūnai. Atvažiavus policijos pareigūnams jis pūtė į alkotesterį, vykdė pareigūnų reikalavimus. Tai buvo pirmas kartas, kai jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jis gailisi dėl savo tokio neatsakingo poelgio, daugiau taip nesielgs (b. l. 56-58).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja G. J. nurodė, kad 2023 m. sausio 14 d., apie 12.17 val., ji išėjo į lauką ir tuo momentu pastebėjo, kaip juodos spalvos „Nissan“ automobilis atsitrenkė į raudonos spalvos automobilį, sustojo ir pradėjo važiuoti atbulomis, tuomet nuvažiavo toliau ir apsuko ratą aplink kiemą. Ji pradėjo jam mojuoti rankomis, kad jis sustotų, nes padarė eismo įvykį. Kai jis sustojo, ji priėjo prie automobilio, nes norėjo pažiūrėti, kas vairuoja. Priėjusi prie „Nissan“ automobilio, ji pamatė, kad viduje sėdi pagyvenęs vyriškis, kuris su ja nekalbėjo, tik mojavo galva. Ji jam pasakė, kad jis padarė avariją. Vyras išlipo iš automobilio ir priėjo prie raudonos spalvos automobilio pasižiūrėti, kas atsitiko. Eidamas jis svirduliavo nuo vieno šono į kitą. Toks jo elgesys pasirodė įtartinas, todėl ji pagalvojo, kad jis gali būti neblaivus. Jis pradėjo jos rusiškai klausti „skolko?“. Ji pasakė, kad čia ne jos mašina. Ji praeivių klausė, gal kas žino, kieno yra raudonos spalvos automobilis ir vienas iš praeivių – vyras, padėjo surasti raudono automobilio savininką. „Nissan“ vairuotojas automobilyje buvo vienas. Atėjo automobilio šeimininkas, kuriam ji davė savo telefono numerį ir išėjo. Po kiek laiko jis jai paskambino ir pasakė, kad atvažiavo pareigūnai ir ji turi paliudyti apie vairavimo faktą (b. l. 42-44). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir G. J. 2023 m. sausio 14 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 12).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. R. nurodė, kad patruliuojant kartu su K. T. iš OVS buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kieme į pranešėjo automobilį „Ford“ atsitrenkė automobilis „Nissan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį galimai vairuoja neblaivus asmuo, nes svirduliuoja. Atvykus minėtu adresu, gatvėje stovėjo automobilio „Nissan“ vairuotojas V. P., kuriam iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, svirduliavo į šonus, ir automobilio „Ford“ savininkas, kuris paaiškino, jog jam kaimynai pranešė, jog V. P. vairuodamas automobilį atsitrenkė į jo žmonos automobilį „Ford“ ir bandė šalintis, tačiau kaimynai jį sulaikė. Priėjęs prie automobilio „Ford“, rado jį apgadintą, šalia buvo V. P., kuris svirduliavo į šonus, kalba buvo nerišli, todėl kilo įtarimas, kad jis gali būti neblaivus ir buvo iškviesta policija. Į įvykio vietą atėjusi liudytoja G. J., nurodė, kad ji matė, kaip automobilis „Nissan“ atsitrenkė į automobilį „Ford“, ir bandė šalintis, tačiau ji sustabdė automobilio „Nissan“ vairuotoją ir neleido niekur šalintis. Pabendravus su V. P., jis nieko negalėjo paaiškinti, į užduodamus klausimus neatsakydavo, sunkiai orientavosi aplinkoje; paklausus, ar vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad vartojo prieš 1 valandą, asmeniui buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą. Pirmu pūtimu asmeniui nustatytas 3,25 prom. girtumo laipsnis, antru – 3,65 prom. (b. l. 33). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir šio pareigūno 2023 m. sausio 14 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 11).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. V. nurodė, kad 2023 m. sausio 14 d., apie 12:30 val., jis sužinojo, kad į jo automobilį „Ford Focus“ įvažiavo kitas automobilis ir vairuotojas yra sustabdytas. Atėjęs į įvykio vietą pamatė, kad jo automobilio „Ford Focus“ galinis bamperis iš vairuotojo pusės yra nubrozdintas iki plastmasės. Nuo jo automobilio apie 20 metrų stovėjo juodas automobilis „Nissan“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), „Nissan“ automobilio vairuotojo nepažįsta. Įvykio liudytoja jam papasakojo, kad ji matė, kaip „Nissan“ kliudė jo automobilį ir pradėjo važiuoti toliau. Liudytoja sustabdė „Nissan“ automobilį. „Nissan“ automobilio vairuotojas buvo nesiorientuojantis aplinkoje ir vis kartojo „kiek?“, kaip suprato – norėjo tartis. Pastebėjo, kad jis buvo akivaizdžiai neblaivus ir buvo iškviesta policija. Vyras elgėsi keistai, mėtėsi iš vieno šono į kitą, sklido alkoholio kvapas, elgėsi gan dezorientuotai (b. l. 38-40).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2023 m. sausio 14 d., 12.47 val. ir 13.07 val., Bendruoju pagalbos telefonu buvo gauti pranešimai apie tai, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neblaivus vairuotojas apgadino kelis automobilius ir buvo sulaikytas (b. l. 4-6).

Iš 2023 m. sausio 14 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūrėtas automobilis „Nissan“, kurio valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros eiga ir jos rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole (b. l. 22-25).???

Iš 2023 m. sausio 14 d. Neblaivumo nustatymo akto nustatyta, jog V. P.2023 m. sausio 14 d. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, neadekvati elgsena, po ko atlikus tikrinimą prietaisu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0262, pirmu pūtimu 2023 m. sausio 14 d., 13.12 val., V. P. nustatytos 3.23 prom. alkoholio, o 13.32 val. – 3.65 prom. alkoholio (b. l. 14-15, 16).

Iš UAB „Nordic Metrology Science“ patikros sertifikato nustatyta, kad alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0262 patikra galioja iki 2023 m. birželio 6 d. (b.l. 13).

Iš VĮ „Regitra“ išrašo nustatyta, kad transporto priemonės „Nissan Micra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas ir valdytojas yra V. P. (b.l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad V. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Ši nusikalstama veika gali būti padaroma tyčia ir dėl neatsargumo.

Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme V. P. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad vartojo alkoholį prieš pradėdamas vairuoti, automobilį vairavo būdamas neblaivus. Kaltinamojo kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos tiesiogiai vairavimo faktą mačiusios liudytojos G. J. parodymai, alkotesterio Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKB 0262 rodmenų kvitai, kuriuose užfiksuota, jog asmeniui 2023 m. sausio 14 d. d., 13.12 val., nustatyta 3.23 promilių alkoholio koncentracija iškvėptame ore, o 13.32 val. – 3.65 prom. alkoholio koncentracija iškvėptame ore, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime bei jo apklausos metu užfiksuoti duomenys, Neblaivumo nustatymo akto duomenys. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, sprendžia, kad V. P. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 prom. neblaivumas. Taigi kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis)

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. P. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. V. P. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau nėra teistas, nors ne sykį baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, bet padaryti nusižengimai nebuvo itin šiurkštūs, taip pat jie nesusiję su alkoholio vartojimu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo šioje byloje nėra.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sąlygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, V. P. šią sąlygą atitinka. Kaip minėta, V. P. anksčiau neteistas, baustas už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, nuobaudas sumokėjęs, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, kaltinamasis yra brandaus amžiaus, dirbantis. Teismo posėdyje V. P. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų, sumažinti jų pavojingumo. V. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad V. P. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. P. laiduotoju prašo būti paskirtas jo posūnis A. S., kuris teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad kaltinamasis jam yra kaip tėvas, užauginęs jį nuo vaikystės ir visada juo besirūpinęs. Yra įsitikinęs, kad būtent jis gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, nes jį ir kaltinamąjį sieji labai artimi ir glaudūs santykiai, jie kartu dirba, todėl kaltinamąjį mato kasdien, mano, kad gali prižiūrėti, kad toks neigiamas kaltinamojo elgesys nepasikartotų. Be to, kaltinamasis gyvena su jo sergančia motina, jis (A. S.) dažnai lanko tėvus namuose, dabar yra pasiryžęs, siekdamas prižiūrėti tėvo elgesį, juos lankyti dar dažniau. Yra įsitikinęs, kad jis kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis jį gerbia ir klauso jo nuomonės. Apie įvykį jie daug kalbėjosi, jis pats nepateisina savo patėvio tokio elgesio, apie situaciją sužinojo iškart po įvykio.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad laiduotojas A. S. yra vertas teismo pasitikėjimo: dirbantis, darbdavio charakterizuojamas išimtinai teigiamai, neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismo posėdžio metu nurodė kritiškai vertinantis V. P. elgesį, negalintis jo pateisinti. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad A. S. yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam.

Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant A. S. sutikimui ir prašymui, teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį V. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant A. S. atsakomybėn, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į kaltinamojo ir laiduotojo itin ilgalaikius ir artimus santykius, nagrinėjamu atveju, papildomų priemonių, t. y. užstato, taikymas, nėra būtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Kadangi BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką V. P. padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis šia teise. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkių metų.

Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir šiurkštus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Atsižvelgiant į tai, kad praeityje V. P. per vienerius metus net 7 kartus buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, į tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, neteistas, bei į tai, kad įvykio metu jam visgi nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (3.23 prom.), kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), automobilį būdamas tokios būsenos vairavo daugiabučių namų kieme, dienos metu, taip keldamas didelį pavojų aplinkiniams, jų sveikatai, gyvybei ir turtui, kaltinamajam nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, lygus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo vidurkiui. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 PK –ojo veiklos skyriaus tyrėjos 2023 m. sausio 18 d. nutarimo, kuriuo paskirta V. P. kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 65).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Turtas konfiskuojamas BK 72 straipsnyje nustatytais pagrindais. Šiame straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso kaltinamajam (b. l. 27). Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog kaltinamojo V. P. atžvilgiu taikytinos ir BK 72 straipsnio nuostatos, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Nissan Micra“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. sausio 18 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai, t. y. nuo 2023 m. sausio 18 d. iki 2023 m. liepos 18 d. apribotos nuosavybės teisės į automobilį „Nissan Micra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), turto saugotoju paskiriant automobilio savininką V. P. (b. l. 39). Atsižvelgiant į tai, kad šioje baudžiamojoje byloje automobilis „Nissan Micra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialios teisės sustabdymas, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – naikintinos.

Daiktai, turėję reikšmės bylos nagrinėjimui, nuosprendžiui įsiteisėjus: kompaktinis diskas su garso įrašais (voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio), paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

V. P. (V. P.), padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. S. atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 2 (dvejiems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Paskirti V. P. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos t. y. 2023 m. sausio 18 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti V. P. priklausantį automobilį „Nissan Micra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2023 m. sausio 18 d. nutarimu paskirą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį turtą - automobilį „Nissan Micra“, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – specialios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) – įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus įsiteisėjo nuosprendžio nuorašą bei V. P. vairuotojo pažymėjimą (voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio) išsiųsti VĮ „Regitra“.

Daiktus, turėjusius reikšmės bylos nagrinėjimui: kompaktinį diską su garso įrašais (voke, prisegtame prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. S., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.