Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjos Lidijos Liucijos Žilienės,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. (J. A.) kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 286 straipsnį laisvės atėmimu vieneriems metams. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams septyniems mėnesiams. Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį J. A. išteisintas, nenustačius jo veiksmuose nusikalstamos veikos sudėties.

Taip pat skundžiamas Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 4 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo nuosprendis pakeistas – J. A. veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į BK 180 straipsnio 1 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalies pagrindu ši bausmė subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį, ir paskirta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta laisvės atėmimas dvejiems metams vienam mėnesiui. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimus, papildomą gynėjo paaiškinimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. A. pagal BK 286 straipsnį nuteistas už tai, kad 2006 m. sausio 16 d., apie 14.10 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytu asmeniu, Vilniuje, Švitrigailos g. 10, taksi automobilyje, tuo metu, kai Vilniaus m. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo tarnybos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo skyriaus Operatyvaus reagavimo poskyrio vyresnysis patrulis R. P., prisistatęs policijos pareigūnu, uždėjo J. A. antrankį, šis, vengdamas sulaikymo, liepė nenustatytam asmeniui traukti peilį ir juo durti, pastarasis ištraukė peilį ir pradėjo mojuoti R. P. prieš veidą, taip J. A., grasindamas panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, vykdančiam viešojo administravimo funkcijas.

J. A. taip pat nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2005 m. lapkričio 25 d., apie 13.00 val., Vilniuje, T. Ševčenkos g. 17/9, prie Naujamiesčio vidurinės mokyklos, paprašė A. C. duoti telefoną paskambinti, o šiam davus, jis su telefonu „Siemens S 65“ pabėgo, taip užvaldė Ž. C. priklausantį telefoną ir padarė jai 1155 Lt turtinę žalą; pagal BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2006 m. sausio 16 d., apie 14.00 val., Vilniuje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, paėmė už alkūnės V. G. ir taip atėmęs galimybę priešintis nuvedė jį prie T. Ševčenkos g. 23–ojo namo ir pasakė, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo – jo draugas yra „sėdėjęs“, todėl V. G. turi nesipriešinti ir viską atiduoti draugui; ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui įrėmus nukentėjusiajam į pilvą peilį ir pareikalavus atiduoti mobilųjį telefoną bei grotuvą, pagrobė iš V. G. T. G. priklausantį turtą, taip padarė 830 Lt turtinę žalą, tačiau ši nuosprendžio dalis neskundžiama.

Kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas dėl šio nusikaltimo epizodo atliktas nerūpestingai ir atmestinai, nes kitas asmuo, dalyvavęs darant šį nusikaltimą, ir taksi automobilio vairuotojas nenustatyti, be to, neatlikta įvykio vietos, kur stovėjo taksi automobilis, ir automobilio apžiūra. Kasatorius nurodo, kad nenustatyto asmens, dalyvavusio įvykyje, parodymai turi didelę reikšmę sprendžiant kasatoriaus kaltės klausimą, o įvykio vietos apžiūros protokolų duomenys padėtų surasti nusikaltimo padarymo pėdsakus ir kitus daiktinius įrodymus, taip pat, jais vadovaujantis, būtų įmanoma išaiškinti įvykio situaciją. Taigi byloje nėra surinkta jokių įrodymų, galinčių patvirtinti ar paneigti nukentėjusiojo parodymus, ir visos abejonės turėtų būti aiškinamos kasatoriaus naudai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo J. A. kasacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo J. A. nusikalstamai veikai baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadaryta.

Kasacinės bylos nagrinėjimo pagrindas yra netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas ar esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai (BPK 369 straipsnis). Kasacinės instancijos teismas faktinių aplinkybių nenustato, įrodymų iš naujo netiria ir nevertina, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis sprendžia teisės taikymo klausimus (BPK 376 straipsnio 1 dalis).

Dėl BPK 20 straipsnio reikalavimų laikymosi

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatą teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo R. P. parodymai kaip įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalių reikalavimus – jie gauti įstatymo nustatyta tvarka, patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu ir turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kasatoriaus teiginys, kad teismo nuosprendis dėl jo kaltės padarius BK 286 straipsnyje numatytą veiką nepagrįstas ir neteisėtas dėl to, kad pagrįstas tik nukentėjusiojo R. P. parodymais, atmestinas. Nukentėjusiojo R. P. parodymai teismų įvertinti atsižvelgiant į kitų įrodymų visumą ir nustatyta, kad R. P. ir liudytojas S. L. kaip policijos pareigūnai patruliavo prie Naujamiesčio vidurinės mokyklos ir pastebėjo kaip J. A. ir nenustatytas asmuo, nusivedę vieną mokinį, kažką jam darė, o antrasis vaikinas laikė rankose daiktą, panašų į peilį. Po kelių minučių pastarieji nubėgo link Švitrigailos gatvės ir įsėdo į taksi automobilį, stovėjusį taksi stotelėje, ir tada pribėgo R. P., prisistatęs iš policijos bei parodęs pažymėjimą, atidarė priekines taksi automobilio dureles ir pradėjo dėti J. A. vieną antrankį. Tada J. A. liepė nenustatytam asmeniui išsitraukti peilį ir durti R. P. Teismo nuosprendžiu J. A. nuteistas už plėšimą, padarytą prieš pat jo sulaikymą, tai patvirtinta ir R. P. parodymais. Šių aplinkybių J. A. neginčija, todėl teismui nebuvo pagrindo netikėti R. P. parodymais ir apie J. A. sulaikymo aplinkybes.

Kasatoriaus minimas BPK 301 straipsnio 2 dalyje esantis draudimas liečia nukentėjusiųjų ar liudytojų, kuriems taikomas anonimiškumas, parodymus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. P. ne kartą buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvavo akistatose su J. A. kaip įtariamuoju, taip pat apklaustas ir teismo posėdyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažinta, kad nukentėjusiojo parodymai išsamūs ir nuoseklūs, be to, juos patvirtina objektyviai nustatyta aplinkybė, kad nenustatytas asmuo peilį turėjo ir jį panaudodamas kartu su J. A. įvykdė plėšimą ir kad šis asmuo iš taksi automobilio, sulaikius J. A., pabėgo. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys paneigia kasatoriaus argumentus dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Kasatoriaus argumentai dėl neatliktos įvykio vietos apžiūros (taksi stovėjimo aikštelės ir taksi automobilio) pripažintini nemotyvuotais, nes nėra aišku, kokią įrodomąją reikšmę šie duomenys gali turėti sprendžiant J. A. atsakomybės pagal BK 286 straipsnį klausimą.

Kasatoriaus teiginiai, kad jis ne tik nesipriešinęs (neliepęs panaudoti peilį), bet ir nesupratęs, kad yra sulaikomas policijos pareigūno, taip pat atkartoti iš jo apeliacinio skundo. Dėl jų apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išsamiai pasisakyta ir motyvuotai atmesta, pripažinus, kad R. P., sulaikydamas nusikaltimą padariusį asmenį J. A., Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo vykdant tarnybines pareigas prisistatyti nepažeidė – prieš uždėdamas antrankius J. A. žodžiu informavo, kad yra policijos pareigūnas, parodė pažymėjimą. Paneigti šių aplinkybių kasacinės instancijos teismo kolegija neturi pagrindo.

Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.