Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Rimas Švirinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-709-319-2013

Teisėja Laima Šeputienė Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00444-2012-3

2013 m. spalio 3 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, nuteistiesiems K. B., L. V., R. I., nuteistojo K. B. gynėjai advokatei Alvydai Medišauskienei, nuteistojo L. V. gynėjui advokatui Povilui Jegorovui, nuteistojo R. I. gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, nuteistojo L. V. atstovei pagal įstatymą ir civiliniams atsakovei D. L., nukentėjusiojo įgaliotam atstovui advokatui Vaclovui Kaminskiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. P. atstovės pagal įstatymą N. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

K. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 (dviems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., 63 str. 9 d., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas K. B. suėmimo laikas nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir bausmės dalis, iš dalies atlikta pagal 2013 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį.

L. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 2 d. 2 p., 5 p., 3 d. 4 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, paskiriant L. V. auklėjamojo poveikio priemonę: elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant jį tęsti mokslą arba dirbti, dalyvauti valstybinių ir nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse bei uždrausti jam bendrauti su R. I. ir K. B..

R. I. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., ir jam skirta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2013 m. balandžio 22 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta subendrinta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, jas iš dalies sudedant ir R. I. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas R. I. suėmimo laikas nuo jo faktinio sulaikymo pagal šį nuosprendį iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiojo A. P. pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jam iš nuteistųjų R. I., K. B. ir L. V. solidariai priteista 4 035 Lt (keturi tūkstančiai trisdešimt penki litai) turtinei žalai ir 6 000 Lt (šeši tūkstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Nuteistiesiems L. V. ir K. B. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jų padarytai žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. P. solidariai priteisti iš L. V. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų D. L. ir V. V. – 1345 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinei ir 2 000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti ir iš K. B. atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų V. B. ir M. B. solidariai priteisti 1345 Lt (vieną tūkstantį tris šimtus keturiasdešimt penkis litus) turtinei ir 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad ši atstovų pagal įstatymą pareiga pasibaigia, kai jų vaikai - L. V. bei K. B. sulaukia pilnametystės, taip pat, kai jie prieš pilnametystę įgyją turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti. Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. P. pilnametystės nustatyta jo atstovė pagal įstatymą N. P..

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. B., L. V. ir R. I. nuteisti už tai, kad jie, būdami nepilnamečiai, 2012 m. balandžio 20 d., apie 14 val. 30 min., veikdami bendrininkų grupėje, R. I. atvedus nepilnametį nukentėjusįjį A. P. į „Ramybės“ parką, netoli Trakų g. namo Nr. 25, Kaune, L. V. panaudojant fizinį smurtą - vieną kartą ranka suduodant nukentėjusiajam A. P. į veidą ir vieną kartą į pilvą, tuo sukeliant jam fizinį skausmą, K. B. grasinant peiliu ir tuo bendrai atimant galimybę jam priešintis, iš nukentėjusiojo A. P. pagrobė 240 litų, laikrodį „Emporio Armani“ - 1 339 litų vertės, auksinę grandinėlę - 3 105 litų vertės, auksinį pakabuką kryželio formos - 690 litų vertės, tokiu būdu iš nukentėjusiojo nepilnamečio A. P. pagrobė svetimą, jo motinai - nukentėjusiajai N. P., priklausantį 5 374 litų turtą.

Nukentėjusiojo A. P. atstovė pagal įstatymą N. P. skundžia Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį, prašo jį pakeisti - K. B., L. V., R. I. nuteisti minimalia laisvės atėmimo bausme, numatyta BK 180 str. 2 d. sankcijoje, bausmę atliekant pataisos namuose, ir iš nuteistųjų, o jiems neišgalint - iš jų atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų D. L. ir V. V., V. B. ir M. B., jos sūnaus A. P. naudai solidariai priteisti 50 000 (penkiasdešimt tūkstančių) litų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiojo A. P. pilnametystės paskiriant N. P..

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas paskyrė per švelnias bausmes nuteistiesiems ir pažeidė BK 61 str. 2 d. nustatytas bausmės skyrimo taisykles, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. BK 180 str. 2 d. sankcija asmeniui numato laisvės atėmimą iki septynerių metų. BK 91 str. 3 d. nustato, kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, numatytos šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje. Apeliantės įsitikinimu, BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės minimumas nepilnamečiui yra 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų. Teismas pripažino, jog nuteistųjų K. B. ir R. I. veikoje yra viena jų atsakomybę lengvinanti ir viena jų atsakomybę sunkinanti aplinkybės. Nuteistojo L. V. veikoje teismas pripažino, jog yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Todėl akivaizdu, jog pirmos instancijos teismas už padarytą tyčinį, baigtą sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., K. B., paskirdamas 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, L. V. - 1 m. ir 7 mėn. laisvės atėmimo bausmę, ir R. I. - 1 m. ir 6 mėn. laisvės atėmimo bausmę, nuteistiesiems paskyrė aiškiai per švelnias bausmes.

Skunde taip pat nurodoma, kad nukentėjusysis A. P. buvo pareiškęs 50 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir nurodė, jog dėl plėšimo jis patyrė stiprų fizinį skausmą, gilų emocinį šoką, dvasinį diskomfortą bei nervinį sukrėtimą, nebegali miegoti naktimis, vargina dvasinis skausmas, atsirado baimės, nesaugumo jausmai, nepasitikėjimas savimi bei aplinkiniais žmonėmis, sumažėjo bendravimo galimybės. Šias aplinkybes nukentėjusysis patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu, o taip pat teismui parodė, jog po šio nusikaltimo jam sutriko atmintis, pablogėjo mokymosi rezultatai, jaučia nuolatinę baimę. Šiuo metu, dėl 2012-04-20 užpuolimo, sūnus lankosi VĮ Kauno Dainavos poliklinikoje. Konsultuojamas neurologo ir psichologo, jam nustatyta diagnozė F 51-miego sutrikimas ir F48- neurostemija. Sūnui skirtas medicininis gydymas medikamentais bei psichologo konsultacijos. Tai jo užpuolimo ir plėšimo liekamieji reiškiniai (medicininė pažyma pridedama). Apeliantės nuomone, įvertinus užpuolimo pasekmes sūnaus sveikatai, liekamuosius padarinius, pareikštas 50 000 litų civilinis ieškinys nelaikytinas per dideliu, adekvatus tiek nusikaltimo pavojingumui, tiek atsiradusiems padarimiams, dėl ko turėjo būti patenkintas pilnai.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai bei prokuroras sutiko su nuosprendžio motyvais ir prašė apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiųjų atstovas prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. P. atstovės pagal įstatymą N. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nukentėjusiojo atstovė neginčija nuteistųjų nuteisimo ir veikos kvalifikavimo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 320 str. 3 d., baudžiamoji byla apeliacine tvarka patikrinama tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde.

Dėl paskirtų bausmių. Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė, vadovavosi BK 41 str. 2 d. nuostatomis dėl bausmės paskirties, BK 54 str. numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgė į bausmių skyrimo nepilnamečiams ypatumus. Apeliantė skunde neteisingai vertina BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytos bausmės minimumą nepilnamečiui, teigdama, kad jis yra 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, kuo remiantis argumentuoja kaltinamiesiems per švelnių bausmių skyrimą. Kolegija pažymi, kad pagal BK 180 str. 2 d. sankciją minimali laisvės atėmimo bausmė yra 3 mėnesiai (BK 50str. 2d.), o vadovaujantis BK 91 str. 3 d. nuostata, nepilnamečiui skiriamos bausmės minimumą sudaro pusė minimalios bausmės, tad šiuo atveju minimalią laisvės atėmimo bausmę sudarytų 1 mėnuo ir 15 dienų, o ne 3 metai 7 mėnesiai ir 15 dienų, kaip nurodyta skunde.

BK 62 str., reglamentuojančio bausmės skyrimą esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, 2 dalyje nurodoma, jog skiriamos bausmės dydis skaičiuojamas nuo jos vidurkio, įvertinus ne tik nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, tačiau ir kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes. Skundžiame nuosprendyje šios įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo – sprendžiant bausmės dydžio klausimą, buvo įvertintos ne tik kaltinamųjų atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės, bet ir į jų asmenybes, charakterizuojančią medžiagą, amžių, jų elgesį po nusikalstamo veikos padarymo, todėl net ir nustačius tik asmens atsakomybę sunkinančias aplinkybes, įvertinus ir BK 54 str. numatytas su bausmės skyrimu susijusias aplinkybes, švelnesnės nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis bausmės paskyrimas negali būti laikomas neteisingu ir prieštaraujančiu įstatymo normoms.

Įvertinus aptartas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad bausmės kaltinamiesiems paskirtos teisingai ir tinkamai, nepažeidžiant įstatymo normų, o apeliantės nurodytos aplinkybės nėra pagrindas daryti išvadą, kad jiems paskirtos bausmės būtų aiškiai per švelnios ir prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui.

Dėl neturtinės žalos dydžio. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti pagrįstumo, atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, jas išanalizavo ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, priėmė teisingą bei pagrįstą sprendimą.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šie kriterijai teismo sprendime turi būti išnagrinėti, įvertinant kiekvieno jų reikšmę konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui.

Neginčytinai įrodyta, jog dėl nuteistųjų šioje byloje nusikalstamos veikos nukentėjusysis A. P. patyrė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, diskomfortą, pablogėjo bendra savijauta, todėl ginčo dėl jo teisės į neturtinės žalos atlyginimą nėra.

Apeliantė prašo priteisti prašomą 50 000 litų sumą neturtinei žalai atlyginti argumentuodama tuo, jog tokia jos prašoma priteistina suma yra adekvati padaryto nusikaltimo sunkumui, bei su tuo susijusiems nukentėjusiajam atsiradusiems liekamiesiems reiškiniams. Kaip nurodo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo, teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus. Tai daroma išsamiai aiškinantis bei vertinant individualias tiek su nukentėjusiojo, tiek su žalą padariusio asmens situacija susijusias faktines bylos aplinkybes ir dėl konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio sprendžiant pagal teismo reikšmingais pripažintų bei nukentėjusio asmens pagrįstų šios žalos įvertinimo pinigais kriterijų visumą (LAT 3K-3-582/2009).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgė į nukentėjusiojo patirtus išgyvenimus, fizinį skausmą, taip pat į nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo mąstą, taip pat įvertino nuteistųjų, kaip žalą padariusių asmenų, kaltę, jų turtinę padėtį – nuteistieji nepilnamečiai, moksleiviai, savo pajamų neturi, yra išlaikomi tėvų. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tą aplinkybę, kad nors apeliantė, kaip nepilnamečio nukentėjusiojo įstatyminė atstovė, teisme ir apeliaciniame skunde akcentavo ir tvirtino, jog būtent po užpuolimo jos sūnui diagnozuoti nervinio pobūdžio sutrikimai, paskirtas gydymas, kas patvirtina liekamuosius užpuolimo padarinius, tačiau iš nepilnamečio nukentėjusiojo parodymų akivaizdu, kad jis ir pats sugeba pakankamai aiškiai ir rišliai išreikšti savo patirtus išgyvenimus. Iš jo parodymų matyti, kad dėl apiplėšimo jis labiau linkęs akcentuoti jam padarytą turtinę žalą, o apie patirtą fizinį skausmą, išgąstį, dvasinius išgyvenimus A. P. parodė minimaliai, dėl suduotų smūgių į medikus nesikreipė, kelias dienas paskaudėjo, apie dėl išgąsčio, dvasinės traumos atsiradusius liekamuosius reiškinius, dėl sutrikimų skirtą gydymą, apskritai parodymuose nemini. Kolegijos nuomone, ši aplinkybė duoda pagrindo teigti, kad iš tiesų pats nukentėjusysis nėra tiek smarkiai nukentėjęs, kaip tą apibūdina jo atstovė ir ši aplinkybė yra svarbi vertinant nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį.

Esant tokioms aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo A. P. pareikštas 50 000 litų dydžio civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti iki 9000 litų ( vienam ir kaltinamųjų dalį – 3000 litų jo patenkinus, sumažintas iki 6000 litų) sumažintas pagrįstai, nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų bei nenukrypstant nuo teismų praktikos. Nuosprendis šioje dalyje yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, keisti jį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nukentėjusiojo A. P. atstovės pagal įstatymą N. P. apeliacinį skundą atmesti.