Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-02-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1034-932/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
1-1034-932/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-53939-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1034-932/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-53939-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2 kartus:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-08-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 284 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba mokytis, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu,

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-02-01 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme (bausmės neatlikęs),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. nežymiai sutrikdė sveikatą šeimos nariui, o būtent: jis, 2018-11-10, apie 21.00 val., kieme esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1.37 promilės etilo alkoholio), žodinio konflikto metu, priėjęs prie sugyventinės I. V., vieną kartą ranka sudavė jai į veidą ir taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą bei padarė poodinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais D. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.

Kaltinamasis D. K. savo kaltę pripažino, parodė apie 1,5 metų gyvenęs kartu su sugyventine I. V. nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini). 2018-11-10, apie 16.00 val., jis, jo sugyventinė I. V., brolis V. K. ir jo (kaltinamojo) motina J. K. atvyko pas jo krikšto motiną G. B., gyvenančią (duomenys neskelbtini), norėdami pastarąją pasveikinti su gimimo diena. Pas G. B. svečiavosi iki 20.00 val. Tuo metu tarp jo ir jo sugyventinės jokių konfliktų nekilo, nors jis išgėrė apie 0,5 litro degtinės. Po to jie išėjo iš G. namo ir susėdo į jo darbovietės taksi automobilį, kurį vairavo jo sugyventinė Ieva. Kas vyko toliau, nelabai pamena; pamena tik tą aplinkybę, kad Ieva atžagaria ranka sudavė jam ne mažiau kaip vieną kartą per veidą, tačiau dėl girtumo jis fizinio skausmo nepajuto, tačiau, būdamas susinervinęs, kaire ranka atžagariu judesiu išorine plaštakos puse sudavė sugyventinei į nosį, dėl pastarajai pradėjo bėgti kraujas. Prisipažįsta ranka trenkęs I. V. į veidą, dėl ko labai gailisi. Ligonių kasų ieškinį atlygino (b. l. 43, 48, 55).

Ikiteisminiame tyrime apklausta nukentėjusioji I. V. parodė, kad 2018-11-10, apie 21.10 val., jos vaikinas D. K., jiems važiuojant iš D. giminaičio gimtadienio, pradėjo ją tampyti už plaukų, keikė necenzūriniais žodžiais, vėliau sustojus ir išlipus iš automobilio, jai dar trenkė kumščiu į veidą. Aiškindama įvykio aplinkybes, I. V. nurodė, kad automobilį vairavo ji, kadangi D. K. buvo išgėręs. Ji nežinojo kelio, todėl važiavo labai lėtai, kas supykdė D., jis ėmė reikalauti leisti jam vairuoti, o, jai neleidus, D. K. nurodė jai sustoti stotelėje. Ji taip ir padarė, tačiau negalėjo leisti D. K. girtam vairuoti, todėl paėmė į rankas automobilio raktelius, kad šis negalėtų užvesti automobilio. Jie abu išlipo iš automobilio, po to išlipo ir jo mama su broliu. D. K. supyko, ėmė ją tampyti už rankų, norėjo rasti raktelius, griebė už rankinės, pamatęs, kad ten joje nėra raktelių, rankinę numetė. Nukentėjusioji pasakė niekur nevažiuosianti, jei automobilį vairuos jis (kaltinamasis), tą patį pasakė ir jo mama su broliu. Kai ją tampė už rankų, fizinio skausmo nejuto; kada tempė už plaukų, dabar jau neatsimena. Ji nuramino D., susitarė, kad važiuos namo ir ten pasikalbės, po ko visi vėl sulipo į automobilį, nukentėjusioji sėdo prie vairo. Šiek tiek pavažiavus, D. K. vėl pradėjo tampyti už rankos, kas vairuojant buvo nesaugu. Nukentėjusiosios teigimu, pastarąjį nuraminti bandė šio motina, tačiau D. K. pastarosios neklausė. Bandė atstumti jo ranką, nes bijojo, kad, jam tampant ją už rankų, ji nepadarytų avarijos. Kai atstūmė jo ranką, jis dar labiau supyko ir kaire ranka gana stipriai trenkė jai į nosį; kuo tiksliai trenkė - delnu ar kumščiu - ji nežino. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Atvyko pareigūnai ir medikai, ją apžiūrėjo, po to ji buvo nuvežta į RVUL, nosies lūžio nenustatė, tik sumušimą. Tuo metu, kai jai trenkė, juto skausmą, tačiau D. K. jokių pretenzijų neturi, nori, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 10-12, 17).

2019-01-23 apžiūros protokole nurodyta, kad VTMT Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs medicininius dokumentus, pateikė išvadą, kad I. V. nustatyta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Įtartam nosies kaulų lūžiui patvirtinti esamų duomenų nepakanka. Poodinė kraujosruva lūpoje atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryta ne mažiau kaip vienu kieto buko daikto poveikiu, prieš kreipiantis medicininės pagalbos (b. l. 24).

Alkotesterio kvito duomenimis, D. K. 2018-11-10, 22.47 val., nustatytas 1,37 promilės girtumas (b. l. 37).

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo savo artimą giminaitį ar šeimos narį. Pagal BK 248 straipsnį šeimos nariais laikomi kartu su kaltinamuoju gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis D. K. savo sugyventinei, su kuria nurodė kartu gyvenęs apie 1,5 metų, sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Kaltinamasis savo kaltę pripažino, nurodė konflikto metu trenkęs sugyventinei ranka į veidą. Tad minėtais duomenimis nustatyta, kad D. K. savo šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Kaltinamojo kaltė įrodyta jo paties, nukentėjusiosios I. V., apžiūros protokole nurodytais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga. Kaltinamojo D. K. veika baigta, teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Nors prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu nurodė, kad nenustatyta D. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, teismo vertinimu, kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamojo D. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas D. K. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams, kaltinamasis iki šioje byloje nagrinėjamos veikos teistas vieną kartą, šiai dienai dėl jo yra priimtas dar vienas įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (b. l. 63-64), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 65-74), vykdantis individualią veiklą (b. l. 76), duomenų apie psichikos/psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą byloje nėra.

Teismas, atsižvelgdamas į bylos duomenis ir esant visiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalies pagrindams, daro išvadą, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. D. K. sutinka tiek su tuo, kad procesas šioje baudžiamojoje byloje būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, tiek su prokuroro siūloma bausme bei jos dydžiu (b. l. 80).

Atsižvelgiant į D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad dėl jo iki nagrinėjamos nusikalstamos veikos jau buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, D. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas didesnis už galimą skirti šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su minėta bausme kaltinamajam skirtinas BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu. Taip pat teismas mano esant tikslinga įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti elgesio pataisos programoje, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (BK 48 straipsnio 7 dalis). Tuo tarpu prokuroro pareiškime nurodytas siūlymas skirti kaltinamajam įpareigojimą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos laikytinas pertekliniu, kadangi, atlikdamas paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nuteistasis ir taip turi pareigą be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (BK 48 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu D. K. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2018-11-10, 22.31 val., iki 2018-11-12, 14.39 val. (b. l. 35, 40). Laikinojo sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmę.

D. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo (b. l. 57).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir D. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, įpareigoti D. K. būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, įpareigoti D. K. dalyvauti elgesio pataisos programoje, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti D. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2018-11-10, 22.31 val., iki 2018-11-12, 14.39 val., t. y. 2 (dvi) dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti D. K., kad:1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos Probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1/ Kalvarijų g. 135 Vilnius, tel. +370 5 276 0145).

Daugiau informacijos galima rasti www.kaldep.lt.

2. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

3. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

5. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė