Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, administracine tvarka baustas, turintis galiojančią nuobaudą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį ir 126 straipsnio 4 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. S. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 08.25 val. kieme, esančiame Technikumo g. 11, Aukštadvaryje, Trakų r. sav., vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė automobilį Renault Latitude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadino abu automobilius, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 126 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

J. S. 2016-09-21 Vilniaus apskrities VPK Trakų r. PK vyr. patrulio D. M. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 87P-72380824-16 dar ir už tai, kad J. S. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 08.25 val. kieme, esančiame Technikumo g. 11, Aukštadvaryje, Trakų r. sav., vairuodamas transporto priemonę Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo atbulas, buvo neatsargus, nepaliko tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, kliudė automobilį Renault Latitude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs abu automobilius, nepranešęs apie tai nukentėjusiajam automobilio savininkui bei policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino, tuo pažeisdamas KET 219, 222 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., bei vengė neblaivumo patikrinimo po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tuo pažeisdamas KET 14, 17, 221 punktų reikalavimus, tai yra padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d.

Pažeidėjas savo kaltės dėl ATPK 127 str. 2 d. numatyto teisės pažeidimo nei neigė, nei pripažino; nurodė nepajutęs, kad kliudė kitą automobilį, tačiau jei kliudė, tai dėl to labai gailisi. Dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d., savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad įvykio dieną jis atvežė seseriai bulves į (duomenys neskelbtini). Aikštelėje privažiavo atbulas prie bortelio ir prisiparkavo tarp dviejų stovinčių automobilių, prisiparkavo ne iš karto; iškrovė bulves, uždarė bagažinę ir išvažiavo namo. Tuo metu jis išgėręs nebuvo, nes prieš tai buvo nuvažiavęs su kaimynu į jo rūsį pasiimti bulvių, kurias nuvežė seseriai. Grįžęs namo, jis pastatė automobilį šalia namų esančioje aikštelėje ir nuėjo namo. Namuose jis išgėrė ne visą skardinę alaus, vėliau nuėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės, pabuvęs namuose apie 10-15 min., išgėrė brendžio, atsigulė prie televizoriaus ir užsnūdo. Vėliau grįžo jo žmona, dar vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai jo paklausė, ar jis vežė bulves; jis atsakė, jog jis vežė bulves. Tuomet policijos pareigūnai jam pasakė, kad reikia pūsti į alkotesterį, nes jis apgadino kitą automobilį. Jis atsakė, kad nejautė, jog užkabino kitą automobilį, atsisakė pūsti į alkotesterį, nes būdamas namuose buvo išgėręs alaus ir brendžio, todėl negalvojo, jog būtinai reikia pūsti. Nurodė, kad jei būtų pajautęs, kad užkabino kitą automobilį, būtų neišvažiavęs ir ieškojęs automobilio savininko, nes bulves buvo iškrovęs kaimynystėje, toje pačioje gatvėje tik kitoje pagrindinio kelio pusėje. Kai išvažiavo policijos pareigūnai, jis nuėjo apžiūrėti savo automobilio, ant automobilio priekio buvo du įbrėžimai. Su kito automobilio savininku jis nekalbėjo, savininko nematė.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama institucijos atstovui nedalyvaujant.

Pagal ATPK 284 str. 1 d. organui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, numatyta pareiga išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, yra kaltas pažeidimo padarymu bei kitas bylai reikšmingas aplinkybes.

Pagal ATPK 256 str. nuostatas, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

ATPK 257 str. nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą, galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pažymėtina, kad jokie įrodymai, esantys administracinio teisės pažeidimo byloje, teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011, 2011 m. vasario 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-619/2011).

Pagal ATPK 9 str., administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal ATPK 130 str. 1 d. administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Minėto teisės pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės požymis – kaltė – gali pasireikšti tik tyčia, t. y. sąmoningu veiksmu, todėl būtina nustatyti, kad asmuo pasitraukė iš eismo įvykio vietos tyčia, t. y. kad jis tai padarė sąmoningai, siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės. Taigi, asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. savo kaltę dėl pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., padarymo, neigia; nurodė, kad jei būtų pajautęs, kad užkabino kitą automobilį, būtų neišvažiavęs ir ieškojęs automobilio savininko. Liudytojais apklaustų policijos pareigūnų M. B. ir L. L. parodymai nepatvirtina, kad J. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nes kaip parodė patys liudytojai, jie įvykio nematė. Kad J. S. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia, nepatvirtina ir liudytojos G. B. rašytiniai paaiškinimai. Tiesiogiai įvykio nematė ir pats nukentėjusysis, todėl jo parodymai, išdėstyti rašytiniame paaiškinime (b. l. 7), taip pat nepatvirtina J. S. kaltės. Iš jos parodymų matyti, kad J. S. niekur neskubėjo, sunešė atvežtus maišus jai į rūsį, tai yra jokio bandymo greičiau pasišalinti tikslu nuslėpti kito automobilio sugadinimo, nenustatyta, automobilį jis pasistatė šalimais savo namų už kelių namų nuo įvykio, nuėjo namo, po to nuėjo į parduotuvę ir vėl liko namuose.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, jog nepakanka įrodymų išvadai, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. 2016 m. rugsėjo 11 d., apie 08.25 val. kieme, esančiame Technikumo g. 11, Aukštadvaryje, Trakų r. sav., apgadinęs automobilį Renault Latitude, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepranešęs apie tai nukentėjusiajam automobilio savininkui bei policijai, iš eismo įvykio vietos pasišalino sąmoningai (tyčia), siekdamas dėl savo veiksmų išvengti atsakomybės. Pažymėtina, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė, jog J. S. suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino bei tuo pažeidė KET 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., o visos abejonės ir neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).

Asmens kaltės dėl ATPK 130 str. 1 d. numatyto teisės pažeidimo neįrodžius neginčijamais įrodymais ir byloje nesant duomenų apie tai, jog asmuo sąmoningai (tyčia) pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, nėra pagrindo jo veiką kvalifikuoti ir pagal ATPK 130 str. 1 d.

Teismo nutarimas, grindžiamas prielaidomis ar spėliojimais, negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, todėl administracinio teisės pažeidimo byla dalyje dėl J. S. patraukimo administracinėn atsakomybės pagal ATPK 130 str. 1 d. nutrauktina nesant šio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nenustačius, kad J. S. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., taip pat nėra pagrindo jo traukti administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 126 str. 4 d. už neblaivumo patikrinimo vengimą, kadangi byloje nėra įrodymų, jog J. S. ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą padarė neblaivus.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, J. S. administracinio teisės pažeidimo byla dalyje nutrauktina, nesant jo veiksmuose ATPK 130 str. 1 d. ir 126 str. 4 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų įvykių ir sudėties.

Skiriant nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., atsižvelgiama į tai, kad pažeidėjas savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; pažeidėjo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad būdamas 2016-01-22 padaręs KET pažeidimą, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda, pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies (pažeidimai transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje) teisės pažeidimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pažeidėjui skiriama vidurkio dydžio ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p.,

nutaria:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 42 Eur baudą.

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje, nutraukti.

Pažeidėjui išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16061723595 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.