Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 124¹ straipsnio 1 dalį, 124² straipsnio 4 dalį, 124¹ straipsnio 8 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. O. 2016 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini), vairavo motorolerį, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,00 promilių girtumas, Geologų g. nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti transporto priemonę, Dariaus ir Girėno gatvėje pavojingai manevravo, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą chuliganiškai vairavo, t. y. iš chuliganiškų paskatų važiavo važiuojamosios dalies viduriu, vingiavo po kelią, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui. (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Be to, (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė motorolerio ir atsitrenkė į jį sustabdžiusius tarnybinius automobilius „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Skoda Yeti“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvykio metu apgadino du tarnybinius automobilius ir savo vairuojamą motorolerį. Vairuotojas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, motorolerio registracijos dokumentų. T. V. O. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje.

Teismo posėdžio metu V. O. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad tą dieną buvo karšta, darbavosi prie namų ir gėrė alų. Buvo popietės metas. Namie buvo su vaiku ir jis paprašė valgyti, o namie nieko ypatingo nebuvo, todėl nutarė motoroleriu nuvažiuoti nupirkti bandelių. Motoroleris buvo neseniai nupirktas ir dar neįregistruotas. Teisių su savimi neturėjo. Važiavo ir pridarė problemų. Labai gailisi, tai pamoka visam gyvenimui. Dėl bėgimo parodė, jog iš pradžių neišgirdo ir nesuprato, kad jį stabdo. Kai prispaudė jį, įvyko eismo įvykis. Labai apgailestauja. Buvo išgėręs 3-4 butelius alaus, buvo karšta ir buvo nevalgęs. Kai stabdė policininkai, nesustojo, nes iš pradžių nepagalvojo, o po to išsigando – pasielgė neatsakingai. Savo poelgį vertina neigiamai. Nesupranta, kodėl taip pasielgė, pamoka visam gyvenimui, anksčiau tokių dalykų nebuvo. Nežino, kokia žala buvo padaryta. Pirmą automobilį įbrėžė su rankena, o į automobilį „Škoda“ atsirėmė priekiniu ratu. Labai gėda prieš visus dėl savo poelgio.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neblaivus padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). V. O. savo paaiškinime, duotame tyrimo metu, teigia, kad eismo įvykį sukėlė ne jis. Jį prispaudė prie šono. Dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 2). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 25 d. gautas pranešimas, kad Rodūnios g. 2 eismo įvykis. Atvykus kreipėsi tarnybinio automobilio „Skoda Yeti“ (duomenys neskelbtini) vairuotojas vyr. patrulis M. R., kuris paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) matė važiuojantį motorolerį, kurio vairuotojas ir keleivis buvo neužsisegę šalmų ir pradėjo jį stabdyti, tačiau įjungus švyturėlius, garso signalus, bei reikalavimus sustabdyti transporto priemonę vairuotojas nereagavo, o tik padidino greitį ir bandė nuo jų bėgti. Vyr. patrulis R. A. paaiškino, kad motoroleris toliau bėgo nuo jų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Pavojingai manevravo, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą chuliganiškai vairavo, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui. Rodūnios kelias – Vaitkaus g. sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Gatvėje nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė motorolerio ir atsitrenkė į jį sustabdžiusio tarnybinio automobilio „Skoda Yeti“ (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir nuo smūgio atšokęs atsitrenkė į kitą tarnybinį automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini) vėliau atsitrenkė ratais į gatvės bortelį ir nugriuvo. Paaiškėjo, kad motorolerį vairavo V. O. (b. l. 5). Vyriausiojo patrulio M. R. ir R. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir N. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 6-7). Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad „Y. M.“ 125 BP78576 apgadintas priekinis stiklas, motociklo priekinės apdailos detalės, dešinės ir kairės pusės apdailos. „Volswagen Jetta“ (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis bamperis. „Skoda Yeti“ (duomenys neskelbtini) apgadintas užpakalinis bamperis (b. l. 13). Iš alkotesterio kvito duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 25 d. V. O. nustatytas 2,00 prom. girtumas (b. l. 15). Įvertinus policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nustatytus duomenis, papildomus eismo įvykio duomenis darytina išvada, jog V. O. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 3 d., tai yra, neblaivus padarė KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą. Paties V. O. parodymai, kad eismo įvykis įvyko, kai jį prispaudė, vertintini kaip gynybiniai. Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų matyti, kad pažeidėjas nevykdė daugkartinio reikalavimo sustoti, dėl ko jo vairuojamą transporto priemonę teko blokuoti, be to, pažeidėjas vairavo neblaivus. Teismas vertina ir tai, kad V. O. nepateikė duomenų, dėl ko policijos pareigūnai būtų linkę jį apkalbėti.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Apklausiamas teismo posėdyje V. O. parodė, kad kai jį stabdė policininkai, nesustojo, nes iš pradžių nepagalvojo, o po to išsigando, t. y. pasielgė neatsakingai. Savo poelgį vertina neigiamai ir nesupranta, kodėl taip pasielgė.

V. O. paaiškinime, duotame tyrimo metu, kaip jau minėta aukščiau, nurodyta tik tai, jog eismo įvykį sukėlė ne jis, jį prispaudė prie šono, dėl savo veiksmų gailisi (b. l. 2). Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio N. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2016 m. birželio 25 d. gautas pranešimas, kad Rodūnios g. 2 eismo įvykis. Atvykus kreipėsi tarnybinio automobilio „Skoda Yeti“ (duomenys neskelbtini) vairuotojas vyr. patrulis M. R., kuris paaiškino, kad Geologų g. matė važiuojantį motorolerį, kurio vairuotojas ir keleivis buvo neužsisegę šalmų ir pradėjo jį stabdyti, tačiau įjungus švyturėlius, garso signalus, bei reikalavimus sustabdyti transporto priemonę vairuotojas nereagavo, o tik padidino greitį ir bandė nuo jų bėgti. Vyr. patrulis R. A. paaiškino, kad motoroleris toliau bėgo nuo jų Dariaus ir Girėno gatvėje. Pavojingai manevravo, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą chuliganiškai vairavo, savo veiksmais kėlė pavojų eismo saugumui. Rodūnios kelias – Vaitkaus g. sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalui. Gatvėje nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo, nesuvaldė motorolerio ir atsitrenkė į jį sustabdžiusio tarnybinio automobilio „Skoda Yeti“ (duomenys neskelbtini) galinį bamperį ir nuo smūgio atšokęs atsitrenkė į kitą tarnybinį automobilį „VW Jetta“ (duomenys neskelbtini) vėliau atsitrenkė ratais į gatvės bortelį ir nugriuvo. Paaiškėjo, kad motorolerį vairavo V. O. (b. l. 5). Vyriausiojo patrulio M. R. ir R. A. tarnybiniuose pranešimuose nurodytos analogiškos aplinkybės kaip ir N. B. tarnybiniame pranešime (b. l. 6-7). Papildomai A. A. tarnybiniame pranešime nustatyta, kad 2016 m. birželio 25 d. 17.59 val. gautas pranešimas, kad AP-29 patruliui reikalinga pagalba. V. O. kelis kartus jį paraginus naudojant garso signalus ir švyturėlius nesustojo, dėl ko net buvo iškviestas papildomas policijos ekipažas. Įvertinus policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nustatytus duomenis, papildomus eismo įvykio duomenis bei paties V. O. teismo posėdžio duotus parodymus, darytina išvada, jog V. O. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 124² straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už chuliganišką vairavimą, keliantį pavojų eismo ir žmonių saugumui, kai pažeidėjas transporto priemonę vairavo neblaivus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. O. savo veiksmais padarė keturis Kelių eismo taisyklių pažeidimus, chuliganiškai vairavo, važiavo važiuojamosios dalies viduriu, taip būdamas abejingas savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, todėl V. O. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 124² straipsnio 4 dalį.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės. Iš bylos medžiagos matyti, jog V. O. R. kelias-Vaitkaus gatvių sankryžoje pravažiavo degant draudžiamam raudonos spalvos šviesoforo signalu, todėl V. O. pažeidimas važiuojant degant draudžiamam šviesoforo signalui kvalifikuotinas pagal ATPK 124¹ straipsnio 1 dalį.

ATPK 124¹ straipsnio 8 dalis numato atsakomybę už kitus kelių eismo taisyklių pažeidimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. O. sustabdytas nepateikė vairuotojo pažymėjimo, motorolerio registracijos dokumentų. Teismo posėdžio metu V. O. parodė, kad motoroleris buvo neseniai nupirktas ir dar neįregistruotas, teisių su savimi neturėjo. Atsižvelgiant į tai, V. O. padarytas pažeidimas kvalifikuotinas pagal ATPK 124¹ straipsnio 8 dalį.

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį (padaryti visuomenei pavojingi KET pažeidimai, V. O. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti, t. y. padarė vieną iš pavojingiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, taip pat nepakluso teisėtam policijos pareigūno reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, be to, kartu su juo važiavo V. O. nepilnametis sūnus, abu buvo be šalmų), pažeidėjo asmenybę – anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ir nors galiojančių nuobaudų neturi, spręstina, jog išvadų iš ankstesnių administracinių nuobaudų nedaro. V. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi dėl pažeidimų padarymo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), jo atsakomybę pažeidimų, numatytų ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje atveju sunkina tai, kad jie padaryti V. O. esant neblaiviam, jam nustatytas vidutinis, t. y. 2,00 promilių neblaivumo laipsnis.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas P. K. teismo posėdžio metu prašė taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir paskirti V. O. mažesnę nei sankcijoje numatyta nuobauda, t. y. teisę vairuoti transporto priemones atimti 1 metų laikotarpiui. Nurodė, kad V. O. dirbantis, charakterizuojamas teigiamai, per 5 metų laikotarpį nesikreipė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, nepiktnaudžiauja alkoholiu, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, sutuoktinei suplanuota planinė stuburo operacija. Be to, V. O. vaikai lanko būrelius, tačiau po minėtos operacijos bent porą mėnesių V. O. sutuoktinė negalės pilnavertiškai pasirūpinti nei savimi, nei vaikais.

Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje (padaryto teisės pažeidimo pobūdis, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę sunkinančios bei lengvinančios aplinkybės), taip pat ir šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų leidėjo nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nei numatyta sankcijoje arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Administracinė nuobauda, taikant (duomenys neskelbtini) straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-4-2011).

Teismas sprendžia, jog tai, kad V. O. dirba, charakterizuojamas teigiamai, per 5 metų laikotarpį nesikreipė į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, yra vedęs, turi du nepilnamečius vaikus, kurie lanko įvairius užsiėmimus, o sutuoktinei suplanuota planinė stuburo operacija, vertintinos tik kaip aplinkybės, reikšmingos parenkant administracinę nuobaudą sankcijose ribose. Tačiau taip pat vertintina ir tai, kad V. O. linkęs pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir anksčiau jam taikytos nuobaudos nebuvo efektyvios, be to, jo padaryti pažeidimai buvo itin šiurkštūs ir sukėlė realią grėsmę ne tik kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, bet ir paties V. O. bei su juo kartu važiavusio nepilnamečio vaiko sveikatai bei gyvybei. Be to, V. O. elgėsi abejingai savo ir kitų eismo dalyvių saugumui, jo padaryti pažeidimai nelaikomi mažareikšmiais, priešingai, jie vertinami kaip vieni pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantys pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bei ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Įvertinus visų reikšmingų nuobaudų paskyrimo klausimo aplinkybes, konstatuotina, kad aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti V. O. (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatas, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, todėl vien neigiamų pasekmių atsiradimas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gyvenime negali būti vertinama kaip ypatinga aplinkybė, leidžianti švelninti skiriamą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra teisės pažeidimo padarymo natūrali pasekmė. V. O. buvo nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis, todėl nagrinėjamu atveju ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas ir tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas, akivaizdžiai neatitiktų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, kartu formuotų lengvabūdišką pažeidėjo bei kitų panašiose situacijose atsidūrusių asmenų požiūrį į KET reikalavimus. Pažeidėjo asmeniniams interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Teismo vertinimu, sankcijoje numatytos nuobaudos švelninimas remiantis vien tik administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį teigiamai charakterizuojančiais duomenimis bei atimant teisę vairuoti transporto priemones 1 metų terminui, neatitiktų įstatymo reikalavimų, nagrinėjamu atveju būtų neproporcingas pažeidimo pavojingumui ir neatitiktų teisingumo bei proporcingumo reikalavimų. Tuo tarpu V. O. ir jo atstovo nurodytos aplinkybės įvertintos nustatant pagrindinės ir papildomos nuobaudos dydžius.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, V. O. skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124² straipsnio 4 dalyje, 124¹ straipsnio 8 dalyje, numatytos nuobaudos – baudos, kartu taikant papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, kurio trukmė nustatytina minimali.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24, 27, 30, 124¹, 1242, 127, 130, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 dalyje, ir skirti jam 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

V. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

V. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

V. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124² straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam 870 Eur (aštuonių šimtų septyniasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

V. O. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 124¹ straipsnio 8 dalyje, ir skirti jam 6 Eur (šešių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtąsias nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti V. O. galutinę administracinę nuobaudą – 1160 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto šešiasdešimties eurų) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikavimo numerį (ROIK) 16059121331 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.