Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-12-19 · Civilinė byla Nr. e2-14544-328/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-12-19
Bylos Nr.
e2-14544-328/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-11961-2016-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalė Žukauskienė
Ieškovas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
G. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-14544-328/2016Proceso Nr. 2-06-3-11961-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.3.6..; 3.1.7.5.; 3.2.6.5.1.; 3.2.6.5.2. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gruodžio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui G. T. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8,21 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemokos už 2014 metus, 0,44 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas per nustatytą terminą nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (CPK 130 str.), atsakovas atsiliepimo per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad atsakovas buvo faktinis nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), dalies, naudotojas: atsakovui šiame žemės sklype nuosavybės teise, laikotarpiu nuo 2006 m. kovo mėn. iki 2014 m. kovo mėn. priklausė dalis ūkinių pastatų ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro išrašai reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiga mokėti už valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo naudojimą kyla iš įstatymo (Žemės Reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nevykdo pareigos mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo naudojimą, dėl ko Savivaldybės administracijai yra skolingas valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką – 8,21 Eur už 2014 metus. Taip pat atsakovui laiku nevykdančiam prievolės apskaičiuoti delspinigiai 0,44 Eur sumai. Duomenų, jog įsiskolinimas padengtas, byloje nėra.

Byloje pateikti įrodymai: žemės nuomos mokesčio deklaracija už 2014 metus (b.l. 4), mokesčių mokėtojo kortelė (b.l. 5), išrašai iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l. 6-17, 18-23) patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), atsakovas naudojosi valstybinei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu/jo dalimi, tačiau prievolės sumokėti valstybinės žemės nuomos mokestį neįvykdė, ir liko skolingas 8,21 Eur nuomos mokesčio, 0,44 Eur delspinigių, viso 8,65 Eur.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Civilinio kodekso 6.2-6.4 straipsniai, 6.551 straipsnis, 6.552 straipsnis, Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Byloje nustatyta, jog nesant rašytinės valstybinės nuomos sutarties, tarp šalių konkliudentiniais veiksmais buvo susiklostę valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai, be to pareiga mokėti už naudojimąsi valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu žemės sklypo naudotojui kyla iš įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), atsakovas naudojosi valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu/ jo dalimi, tačiau nesumokėjo nuomos mokesčio, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 punktas). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar priešpriešinių įrodymų teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys patvirtina skolos buvimo faktą, todėl konstatuotina, jog ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 8,21 Eur skola.

Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Civilinio kodekso 6.63 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis). Padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai (Civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalis). Pripažinus, jog atsakovas pažeidė prievolę laiku sumokėti už naudojimąsi Valstybei nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, iš atsakovo ieškovei priteistini 0,44 Eur dydžio delspinigiai (Civilinio kodekso 6.71 straipsnis, Klaipėdos m. savivaldybės tarybos 2013-01-31 sprendimu Nr. T2-14 patvirtinto Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo 55 p.).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-09-12) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 79 straipsnis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Remiantis Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktu, valstybės ir savivaldybių institucijos (įstaigos) bylose už ieškinius dėl lėšų išieškojimo yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl bylinėjimo išlaidos priteistinos iš atsakovo (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnis). Šioje byloje mokėtinas 15,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Ieškovės ieškinį patenkinus iš atsakovo valstybei priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 8,21 Eur (aštuoni Eur 21 ct) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 0,44 Eur (nulis Eur 44 ct) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2016-09-12 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos naudai.

Priteisti iš atsakovo G. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 15,00 Eur (penkiolika Eur 00 ct) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Dalė Žukauskienė