Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-122-758/2022

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2022-02-21
Bylos Nr.: e2-122-758/2022
Teisminio proceso Nr.: 2-54-3-00465-2021-4
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Gintautas Būga
Ieškovas: G. K.
Atsakovas: J. V. K.
Advokatai: Pranas Makauskas, Edvinas Sergaitis, Pranas Makauskasiš, Edvinas Sergaitisiš

Civilinė byla Nr. e2-122-758/2022Proceso Nr. 2-54-3-00465-2021-4Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 2.6.38; 3.1.7.6; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.2.8.5.

UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 21 d.Zarasai

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėjas Gintautas Būga,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,dalyvaujant ieškovei G. K.,ieškovės atstovui advokatui Pranui Makauskui,atsakovui J. V. K.,

atsakovo atstovui advokatui Edvinui Sergaičiui (prisijungęs vaizdo konferenciniu būdu per ZOOM programą),

mišriame, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui J. V. K. dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė ieškiniu prašė nustatyti, kad žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai naudotųsi UAB „Inreal Geo“ 2021-07-12 parengtame „Naudojimosi žemės tvarkos planas“ nurodyta tvarka: 1.1. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 5,0239 ha); 1.2. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 2,1081 ha); 1.3. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 4,5341 ha); 1.4. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 6,0830 ha); 1.5. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „B“ (plotas – 3,0928 ha); 1.6 atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 7,9306 ha); 1.7 atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,9176 ha); 1.6 atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha); 1.8. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „A“ (plotas – 5,6939 ha); Priteisti ieškovės G. K. naudai iš atsakovo J. V. K. 2 722,50 Eur sumokėtų UAB „Inreal Geo“ už žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano parengimą; Priteisti ieškovės G. K. naudai iš atsakovo J. V. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovė nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybe teise priklauso 49/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovei nuosavybės teisę į žemės sklypų dalis, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 2005-12-09 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 1-4489 pagrindu. Kitų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), dalių nuosavybę įgijo pagal 1999-10-25 paveldėjimo teisės liudijimą Nr. 16RS-5802. Atsakovui J. V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis 51/100 žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas nuosavybės teisę į visų aukščiau išvardintų žemės sklypų dalis įgijo pagal 2011-07-26 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. G-2694. Ieškovei ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarka nėra nustatyta. Ginčo šalys žemės sklypais naudojasi pagal faktą, t. y. per naudojimosi laikotarpį susiformavusią tvarką. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovo kyla nesutarimų dėl naudojimosi aptariamu nekilnojamuoju turtu, siekiant ateityje užkirsti kelią galimiems ginčams, ieškovė pageidauja, teisės aktų nustatyta tvarka, nustatyti nuosavybės teise priklausančių žemės sklypų naudojimosi tvarką. Įvertinus proceso šalių tarpusavio nesutarimus dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos, atsižvelgiant į nusistovėjusią tarp bendraturčių žemės sklypų naudojimosi tvarką, UAB „Inreal Geo“, ieškovės iniciatyva parengė naudojimosi žemės sklypais tvarkos planą. Ieškovės iniciatyva, teisės aktų nustatyta tvarka, buvo atlikti visų anksčiau paminėtų žemės sklypų kadastriniai matavimai ir šie matavimai, suderinus su Nacionaline žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, įregistruoti VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre. Siekiant išspręsti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų/disponuojamų žemės sklypų naudojimosi tvarką, ieškovė 2021-07-15 atsakovui pateikė pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo. Atsakovas 2021-08-02 atsakydamas į 2021-07-15 ieškovės pasiūlymą nurodė, jog neprieštarauja tokios naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymui, pagal kurią ieškovei būtų skirti pilna apimtimi naudojimuisi žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Atitinkamai atsakovas neprieštarauja naudojimosi tvarkai, pagal kurią atsakovui, atitinkamai būtų skirti pilna apimtimi naudojimuisi žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Tačiau atsakovas nesutiko su pasiūlytu naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymu, pagal kurį ieškovei būtų paskirta naudotis dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovo naudojimui būtų skirtas žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovo teigimu, neva, jis savo jėgomis ir piniginėmis lėšomis atliko ūkio darbus ir sutvarkė dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis nurodytais argumentais atsakovas nesutinka, kad dalimi šio žemės sklypo, naudotųsi ir ieškovė. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas buvo išreiškęs sutikimą dėl 6 žemės sklypų naudojimosi tvarkos, 2021-08-18 atsakovui buvo pateiktas pasiūlymas dėl mainų sutarties sudarymo. Ieškovės įsitikinimu, atsiradus bendraturčių bendram sutarimui dėl 6 žemės sklypų, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), būtų protinga nustatyti šių žemės sklypų naudojimosi tvarką taip kaip to pageidauja abu bendrasavininkiai. Iš atsakovo atstovo 2021-08-25 buvo gautas atsakymas į aukščiau minėtą ieškovės siūlymą, kuriame nurodyta, kad atsakovas nesutinka su aptariamu žemės sklypų mainų sutarties sudarymo pasiūlymu. Atsakovui nesutikus su teiktais siūlymais dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, ieškovė teikia teismui ieškinį dėl žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymo. UAB „Inreal Geo“ parengtas žemės naudojimosi sklypu planas padarytas atsižvelgiant ir įvertinus žemės sklypų buvimo, išdėstymo padėtį, taip pat atitinka bendraturčių turimas nuosavybės dalis ir nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Pagal ieškovės siūlomą visų žemės sklypų naudojimosi tvarką, ieškovei atitektų viso 20,8419 ha ploto žemės, o atsakovas naudotųsi didesniu, t. y., viso 21,3084 ha dydžio žemės sklypų plotu. Pažymėjo, kad aptariamų žemės sklypų bendraturčiai esminiai nesutaria dėl žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 8,7867 ha) siūlomos nustatyti naudojimosi tvarkos. Aptariamas ginčo žemės, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 8,7867ha) sklypas yra šalia (duomenys neskelbtini) ežero. Ieškovė, dėl suprantamų priežasčių, nori naudotis šio žemės sklypo dalimi, kuria yra galimybė prieiti prie vandens telkinio (ežero). Nurodytame žemės sklype yra ariamos/dirbamos žemės dalis, kurią, būtent, ieškovė nuolat prižiūri, bei eilę metų sodina įvairias daržoves, kitus augalus. Atsakovas nesutikdamas su ieškovės 2021-07-15 pasiūlymu dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, 2021-08-02 atsakyme nurodė, kad nurodytame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) stovi išskirtinai tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai, į kuriuos jokių teisių ieškovė neturi. Ieškovė puikiai supranta ir žino, kad nurodytame žemės sklype, iš tiesų, stovi išskirtinai atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys įvairios paskirties pastatai. Atsižvelgiant į tai, nurodytą žemės sklypą, pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, atsakovui ir būtų priskiriama ta didesnė žemės sklypo dalis, kurioje ir yra, kompaktiškai stovintys ir atsakovui priklausantys visi statiniai. Atsakovui siūloma paskirti naudotis žemės sklypo dalis, UAB „Inreal Geo“ naudojimosi žemės sklypo tvarkos plane pažymėta indeksu „A“ (plotas 5,6939 ha). Būtent šioje žemės sklypo dalyje ir yra visi atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantys pastatai. Tuo pačiu, nurodomas naudojimosi tvarkos siūlymas, atitinka ir ieškovės interesus, kadangi jai prašoma paskirti naudotis žemės sklypo dalis pažymėta indeksu „B“ (plotas 3,0928 ha) yra santykinai atskira ir izoliuota bei maksimaliai nutolusi nuo atsakovo asmenine nuosavybe priklausančių statinių. Neabejotina, kad žemė prie vandens telkinio (ežero) turi didesnę vertę, negu kiti bendrasavininkių turimi žemės sklypai, todėl būtų teisinga ir racionalu, jog abiem bendrasavininkiams būtų užtikrinta galimybė lygiomis dalimis naudotis šiuo didesnę vertę turinčiu žemės sklypu. Pagal UAB „Inreal Geo“ naudojimosi žemės tvarkos planą, atsakovui nustatyta naudotis beveik dvigubai didesne žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi. Atsakovui siūloma nustatyti naudotis nurodyto žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 5,6939 ha, o ieškovei turėtų būti nustatyta naudotis nurodyto žemės sklypo dalimi, kuri sudaro 3,0928 ha. Ieškovės įsitikinimu, tokio žemės sklypo ploto pakanka atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausančių statinių išlaikymui, naudojimui bei eksploatavimui. UAB „Inreal Geo“ parengtas naudojimosi žemės sklypais planas atitinka faktinę nusistovėjusią naudojimosi tvarką, taip pat bendraturčių turimas nuosavybės dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarka atitinka turimas nuosavybės dalis, sudaro galimybę prieiti/privažioti prie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų nekilnojamojo turto objektų. Atsakydamas į 2021-07-15 pasiūlymą dėl naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, atsakovas teigia, kad jis išskirtinai savo jėgomis ir lėšomis jau išvalė dalį šio žemės sklypo nuo brūzgynų ir krūmų, išrovė kelmus ir pavertė tai ariama žeme. Ieškovė visiškai nesutinka su šiais atsakovo teiginiais, kadangi ir pati ieškovė lygiai taip pat prisidėjo prie darbų tvarkant brūzgynais ir krūmais apaugusią šio žemės sklypo teritoriją. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Zarasų skyrius 2019-08-16 atliko žemės naudojimo patikrinimo aktą. Atsižvelgiant į NŽT Zarasų skyriaus atliktą žemės naudojimo patikrinimo aktą, darytina išvada, kad atsakovas jokių darbų šiame žemės sklype neatliko. Faktą, kad ieškovė prižiūri žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikta žemės mokesčio įmokų ataskaita. Ieškovė, atlikdama žemės sklypų kadastrinius matavimus ir rengdama naudojimosi tvarkos planus viso sumokėjo 5 445,00 Eur dydžio išlaidas. Ieškovė pažymi, kad už atliktus kadastrinius matavimus ir naudojimosi tvarkos planus ji sumokėjo išimtinai savo lėšomis. Atsakovas nesutiko apmokėti matininkų atliktų žemės sklypų tvarkymo darbų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė patyrė 5 445,00 Eur dydžio išlaidas, o atsakovas yra ½ žemės sklypų savininkas, atsakovas privalo atlyginti šią dalį ieškovės turėtų išlaidų, kas sudaro 2 722,50 Eur.

Atsiliepimas

Atsakovas J. V. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti ir siūlo kitą žemės sklypų naudojimosi tvarką. Atsiliepime atsakovas nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovės ieškinio teiginiais, jog turi būti nustatyta ieškovės ir atsakovo bendrosios nuosavybės teise valdomo turto naudojimo tvarka, bei pats teikė siūlymus ieškovei šiuo klausimu. Tačiau su tokia ieškovės siūloma naudojimosi turtu tvarka, pagal kurią būtų padalintas į dvi dalis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra vien tik atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, bei dalis šio žemės sklypo butų paskirta ieškovės naudojimuisi, o atsakovui, kaip kompensacija už tai, būtų skirtas naudojimuisi kitoje kelio pusėje esantis žemės sklypas, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 3,7663 ha, atsakovas kategoriškai nesutinka. Atsakovo įsitikinimu, kartu su ieškiniu ieškovė sąmoningai nepateikė bendro plano, kuriame būtų matyti visų žemės sklypų, dėl kurių naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė kreipėsi į teismą, dislokacija. Visus žemės sklypus, dėl kurių naudojimosi tvarkos nustatymo yra pareikštas ieškovės ieškinys, skiria kelias. Vienoje šio kelio pusėje šiuo metu yra suformuoti žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (5,0239 ha ploto); (duomenys neskelbtini) (2,1081 ha ploto); (duomenys neskelbtini) (4,5341 ha ploto); (duomenys neskelbtini) (6,0830 ha ploto); (duomenys neskelbtini) (3,7663 ha ploto). Kitoje to paties kelio pusėje yra suformuoti žemės sklypai, kurių unikalūs numeriai: (duomenys neskelbtini) (7,9306 ha ploto); (duomenys neskelbtini) (3,9176 ha ploto); (duomenys neskelbtini) (8,7867 ha ploto). Pareikštu ieškiniu ieškovė prašo nustatyti tokią tvarką, pagal kurią jos naudojimuisi būtų paskirti keturi iš penkių žemės sklypų, esančių vienoje kelio pusėje, o vienas likęs žemės sklypas (unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), būtų paskirtas atsakovo naudojimuisi, ir šis žemės sklypas būtų atskirtas keliu nuo visų kitų atsakovo naudojimuisi ieškovės siūlomų žemės sklypų. Tuo tarpu žemės sklypas, kuriame stovi vien tik atsakovo nuosavybės teise valdomi pastatai (unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką turėtų būti dalinamas į dvi dalis ir viena dalis šio žemės sklypo atitektų ieškovės naudojimuisi, nors visi kiti jos naudojimuisi skiriami žemės sklypai yra kitoje kelio pusėje. Akivaizdu, kad tokia tvarka yra visiškai neracionali. Nei pati ieškovė nesinaudoja ir nesinaudojo žemės sklypu unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini), kuriame stovi vien tik ieškovui nuosavybės teise priklausantys statiniai, nei ieškovės tėvai taip pat šiuo žemės sklypu nesinaudojo, juo nesirūpino. Ieškovės mama yra atsakovo mamos sesuo. Ieškovės tėvai valdė žemę ir gyveno (duomenys neskelbtini) rajone, vėliau – (duomenys neskelbtini) rajone, o dar vėliau (iki mirties) – (duomenys neskelbtini). Visą tą laiką žeme ir mišku (duomenys neskelbtini) kaime rūpinosi išskirtinai tik atsakovo tėvai, kurie visą laiką iki mirties ten ir gyveno. Tik dėl šios aplinkybės visi pastatai, esantys žemės sklype unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausė išskirtinai tik atsakovo tėvams, o po jų mirties – pačiam atsakovui. Ieškovė nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra 180 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, bei niekada nesirūpino žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nei pati savo darbu, nei piniginėmis lėšomis neprisidėjo prie šio žemės sklypo tvarkymo, priežiūros, ką darė šiame žemės sklype esančioje namų valdoje nuolat gyvenantis atsakovas. Brūzgynais ir krūmais apaugusią teritoriją atsakovui teko tvarkyti samdant žemės ūkio techniką, teko ne tik šalinti krūmus ir brūzgynus, bet ir išrauti visus kelmus, prie ko ieškovė tikrai neprisidėjo. Ieškovė nurodė, kad atsakovas jokių darbų šiame žemės sklype neatliko. Atsakovas pažymi, jog ieškovė remiasi 2019 metų, tai yra dviejų metų senumo duomenimis, bei teikia dviejų metų senumo nuotraukas. Tokie ieškinio teiginiai visiškai paneigia pačios ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, jog brūzgynai ir krūmynai vis tik buvo iškirsti, bei kad tai savo triūsu padarė pati ieškovė. Šiuo metu tikrai yra dalis teritorijos, apaugusi krūmais ir brūzgynais, kurios vienas pats atsakovas, kuriam šiuo metu jau yra pilnai suėję 86 metai, sutvarkyti negali. Todėl jis visų pirma tvarko teritoriją žemės sklype, kuriame stovi jam nuosavybės teise priklausantys pastatai, ir kuria jis naudojasi. Ieškovė būtent šios atsakovo sutvarkytos teritorijos dalį ir nori atskirti nuo viso žemės sklypo, suformuoto po atsakovo valdomais pastatais, bei pasiimti savo naudojimui. Pagal atsakovo siūlomą tvarką ieškovei būtų paskirti naudojimuisi žemės sklypai, kurių bendras plotas sudaro 21,5154 ha, o atsakovui būtų paskirti naudojimuisi žemės sklypai, kurių bendras plotas yra netgi mažesnis ir sudaro – 20,6349 ha. Taigi, nustačius tokią naudojimosi žemės sklypais tvarką, ieškovės teisės ir teisėti interesai nebūtų pažeisti. Atsakovas nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu priteisti ieškovės naudai iš atsakovo 2 722,50 Eur, sumokėtų UAB „Inreal Geo“ už žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano parengimą, nes žemės sklypų kadastrinių matavimų bylų ieškovė jam nepateikė iki pat šios dienos, o naudojimosi žemės sklypais tvarkos planas yra parengtas išskirtinai ieškovės naudai ir vykdant tik jos vienos užgaidas. Ieškovės ieškinį prašo atmesti ir siūlo nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) tvarką: ieškovei paskirti naudotis žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 5,0239 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas –2,1081 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 4,5341 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 6,0830 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha); atsakovui paskirti naudotis žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 7,9306 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,9176 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 8,7867 ha).

Šalies argumentai

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad ieškovė nepateikė bendro plano todėl, kad tokio plano, kuriame būtų matyti visi žemės sklypai ieškovė neturi. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas, remdamasis paminėtu argumentu ginčija ieškinio reikalavimus ir išreiškė norą pamatyti bendrą planą, kuriame matytųsi visų žemės sklypų, priklausančių bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovei ir atsakovui, dislokaciją, ieškovė kreipėsi į matininką D. D. dėl tokio plano (schemos) sudarymo. Matininkas D. D., parengė ieškovės ir atsakovo žemės sklypų kadastro ir registro bylas, taip pat parengė naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, 2021-11-23 parengė bendrą žemės sklypų schemą M 1:2 000, kurioje matosi visų žemės sklypų, dėl kurių naudojimosi tvarkos nustatymo ieškovė kreipėsi į teismą, dislokacija. Pagal 2021-11-23 bendrą žemės sklypų schemą M 1:2 000, papildomai leidžia teigti, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka yra racionali ir suteikia galimybę kiekvienam bendraturčiui efektyviai naudotis visais žemės sklypais. Iš schemos M 1:2 000 galima matyti, jog visi atsakovui siūlomi priskirti naudotis žemės sklypai pagal UAB „Inreal GEO“ naudojimosi tvarkos planą yra kompaktiškai išsidėstę vienas šalia kito. Ginčijamo žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis numatyta ieškovei yra visai šalia ieškovei priskirtino žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, ieškovė įsitikinusi, kad tokia naudojimosi tvarka yra racionali ir sukeltų mažiausiai ginčų ateityje, kadangi pagal tokią naudojimosi tvarką būtų sudarytos sąlygos bendraturčiam optimaliai izoliuotai naudotis jiems nuosavybės teise priklausančiais žemės sklypais. Ieškovė neginčija faktinės aplinkybės, kad žemės sklypus, dėl kurių naudojimosi tvarkos nustatymo yra pareikštas ieškovės ieškinys, skiria kelias. Ieškovė negali sutikti su tuo, kad žemės sklypu (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) būtų nepatogu naudotis, ar naudojimasis juo papildomai pasunkėtų. Ieškovė savo argumentus grindžia tuo, kad kelias nėra kaip nors aptvertas, tai nėra magistralinis kelias ar viešosios reikšmės, intensyvaus naudojimo kelias. Atsakovas nepateikia papildomų argumentų, kodėl ieškovės iniciatyva parengti žemės sklypų naudojimosi tvarkos planai ir juose numatyti sprendiniai yra neracionalūs ir nesuteikia galimybės kiekvienam bendraturčiui efektyviai naudotis žemės sklypais. Vien tik tas argumentas, kad žemės sklypus skiria vietinės reikšmės kelias, negali būti laikomas neginčijamu pagrindu teigiant, kad tokia naudojimosi žemės sklypais tvarka yra neracionali, neužtikrina kiekvienam bendraturčiui efektyviai naudotis žemės sklypais, pažeidžia kurio nors bendrasavininkio interesus. Ieškovė nuo 2019 metų viena rūpinasi žemės sklypu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl kurio šiuo metu yra kilęs ginčas. Ieškovė visas vasaras leisdavo dabar atsakovui nuosavybes teise priklausančiuose namuose, šią aplinkybę gali patvirtinti ieškovės dukterėčia E. K., kuri taip pat vasarodavo šiuose namuose. Taip pat šią aplinkybę gali patvirtinti ir E. K. brolis M. K., kuris taip pat vasaras praleisdavo šiuose namuose ir prisidėdavo prie žemės sklypų priežiūros, žemės dirbimo darbų. Šias aplinkybes taip pat gali patvirtinti ir R. M. P., kuri yra V. K. (atsakovo brolio) našlė. Ieškovė nurodo, kad bendrai, tiek ieškovės tiek atsakovo buvo samdomas kaimynas turintis traktorių, kitą tam skirtą specialią techniką, kuris išpjaudavo žemės sklypuose natūraliai susiformavusius krūmus, brūzgynus, kitus menkaverčius medžius, t. y. abiejų bendraturčių iniciatyva ir bendru sutikimu, šis asmuo tvarkė krūmais ir menkaverčiais medžiais apaugusią teritoriją, taip pat bendraturčiams apdirbdavo ir žemę. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad „ieškovė sąmoningai nutyli, kad šalia žemės sklypų kitoje kelio pusėje prateka upelis“. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad šalia žemės sklypų prateka upelis, kuris įteka į (duomenys neskelbtini) ežerą. Atsižvelgiant į paminėto upelio dydį, juo pratekančio vandens kiekį, atsakovo atsiliepimo argumentas apie šio upelio rekreacinę/poilsinę vertę ir šių verčių palyginimą su besiribojančiu su ginčo žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ežeru, yra visiškai neteisingas, ir nekorektiškas. Visų aštuonių žemės sklypų kadastro bylos buvo pasirašytos abiejų šalių, t. y. ieškovės ir atsakovo 2021-02-08. Ieškovė 2021-03-12 per kurjerį gavo paruoštas visų ginčo žemės sklypų kadastro ir registro bylas. Pažymėtina tai, kad ieškovė gavo šias žemės bylas todėl, kad sutartį su UAB „Inreal GEO“ buvo sudariusi būtent ji ir žemės kadastro bylos priklausė jai, kadangi tik ji ir mokėjo už šiais kadastro bylas atsakovui atsisakius mokėti už šias paslaugas. Nepaisant to, atsakovas turėjo (ir šiuo metu tai gali padaryti) galimybę VĮ „Registrų centre“ pasiimti šias žemės sklypų ir registro bylas sumokant papildomą mokestį už kopijų paruošimą. Atsakovas iš VĮ „Registro centro“ pasiėmė tik nekilnojamojo turto registro išrašus, nors turėjo galimybė pasiimti ir žemės sklypų planus, bei apyrašus. Ieškovė geranoriškai savo lėšomis ir iniciatyva padarė būtinus visų aštuonių žemės sklypų planų ir apyrašų kopijas ir 2021-05-05 įteikė jas atsakovui. Atsakovas turėjo visas galimybes iš VĮ „Registrų centras“ išsiimti žemės sklypų planus, apyrašus ir kitą jam aktualią informaciją, tačiau to nepadarė, kadangi nepanoro mokėti papildomo mokesčio už kopijų parengimą. Ieškovė pati pateikė atsakovui žemės sklypų planus ir apyrašus, todėl atsakovas šiuos dokumentus turi. Ieškovė nurodo, kad atsakovas nuo 2003-03-06 iki 2019-07-03 pats buvo registruotas (duomenys neskelbtini), todėl pačio atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta buvo nutolusi 180 km atstumu nuo (duomenys neskelbtini) kaimo, kuriame neva atsakovas dirbo įvairius darbus. Ieškovė pažymi, kad turimais duomenimis pats atsakovas retai būdavo (duomenys neskelbtini) kaime. Atsakovas kartu su savo 2021-11-03 atsiliepimu į ieškinį nesiūlo/nepateikia jokio atidalijimo projekto, kuriame būtų atskirtos sklypo dalys, parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiam tenkančių dalių dydį ir išdėstymą. Atsakovo reikalavimai, kokia jo įsivaizdavimu turėtų būti nustatyta naudojimosi žemės sklypais tvarka, turėtų būti atmesti kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė tripliką, kuriame nurodė, kad ieškovės siūloma naudojimosi tvarka ne tik nesudaro sąlygų bendraturčiams optimaliai izoliuotai naudotis jiems priklausančiais žemės sklypais, o atvirkščiai – iššaukia tolimesnius nesibaigiančius ginčus, pykčius ir konfliktus, nes žemės sklypas, kuriame stovi vien tik atsakovo nuosavybės teise valdomi pastatai (unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini)), pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką turėtų būti dalinamas į dvi dalis ir viena dalis šio žemės sklypo atitektų ieškovės naudojimuisi, nors visi kiti jos naudojimuisi skiriami žemės sklypai yra kitoje kelio pusėje. Ir atvirkščiai, už dirbtinai sumažintą žemės sklypą, suformuotą po atsakovui priklausančiais pastatais, pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovui būtų suteikta teisė naudotis kitu žemės sklypu, kuris keliu atskirtas nuo visų kitų jo žemės sklypų. Šioje konkrečioje situacijoje žemės sklypus skiriantis kelias sudaro galimybę nustatyti tokią naudojimosi tvarką, pagal kurią ieškovės naudojimuisi paskyrus žemės sklypus vienoje kelio pusėje, o atsakovo naudojimuisi – žemės sklypus kitoje kelio pusėje, ir būtų nustatyta vienareikšmiai optimaliausia naudojimosi tvarka, siekiant išvengti bet kokių ginčų ir konfliktų ateityje. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas ir pasiūlė nustatyti tokią naudojimosi tvarką. Pagal atsakovo siūlomą tvarką ieškovei būtų paskirti naudojimuisi žemės sklypai, kurių bendras plotas 21,5154 ha, o atsakovui būtų paskirti naudojimuisi žemės sklypai, kurių bendras plotas yra netgi mažesnis – 20,6349 ha. Atsakovas pažymi, kad ieškovės dublike minimas kelias yra vietinės reikšmės viešasis kelias. Aplinkybes, kad atsakovas rūpinosi tuo, kad žemė būtų dirbama, jog jis, o ne ieškovė, prižiūrėjo nurodytą žemės sklypo dalį, gali patvirtinti liudytojas P. J., o taip pat liudytoja I. Š., kuriuos atsakovas prašo apklausti. Ieškovė gavo iš UAB „Inreal GEO“ dvi kadastrinių matavimų bylas, iš kurių nė vienos nepateikė atsakovui. Darbus UAB „Inreal GEO“ užsakinėjo ieškovė asmeniškai ir atsisako pateikti atsakovui UAB „Inreal GEO“ paruoštą kadastrinių matavimų bylą, nors gavo ir turi du egzempliorius, akivaizdu, kad atsakovui nekyla pareiga apmokėti tokias ieškovės išlaidas. Atsakovas prašo ieškovės ieškinį atmesti ir nustatyti tokią naudojimosi žemės sklypais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) tvarką: 1.1. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 5,0239 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 2,1081 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 4,5341 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 6,0830 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha); 1.2. atsakovui paskirti naudotis žemės sklypus, kurių unikalūs numeriai: Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 7,9306 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,9176 ha); Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 8,7867 ha).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu ieškovė G. K. ir atsakovas J. V. K. ginčą iš dalies išsprendė taikiai ir pateikė 2022 sausio 31 d. taikos sutartį, kurią prašė patvirtinti ir šioje dalyje ginčo nenagrinėti.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 140 straipsnio 3 dalies nustato, kad bylos šalys bet kurioje proceso stadijoje turi teisę baigti bylą taikos sutartimi. Taikos sutarties sąlygos išreiškia bylos dalyvių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį ginčą. Tai atitinka civilinio proceso tikslus (CPK 2 straipsnis). Šalys ginčą dėl dalies reikalavimų išsprendė taikiai, sudarė taikos sutartį ir prašė ją patvirtinti, o civilinę bylą toje dalyje nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. sausio 31 d. taikos sutartyje šalys ieškovė G. K. ir atsakovas J. V. K. susitarė :

1. Nustatyti, kad žemės sklypais (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai naudotųsi nurodytais žemės sklypais:

1.1. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5,0239 ha).

1.2. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 2,1081 ha).

1.3. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 4,5341 ha).

1.4. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 6,0830 ha).

1.5. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 7,9306 ha).

1.6. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 3,9176 ha).

Šalys prašo patvirtinti pateiktą taikos sutartį ir civilinę bylą Nr. e2-122-758/2022, dalyje dėl taikos sutartyje aptartų reikalavimų, nutraukti.

Šalių sudaryta taikos sutartis, kurios rašytinis tekstas pridedamas prie bylos, neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis), todėl prašymas patvirtinti taikos sutartį ir nutraukti civilinę bylą dalyje dėl dalies reikalavimų, tenkintinas (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 3 dalies, 293 straipsnio 5 punktas). Šalys taikos sutartyje nurodė, kad joms yra žinomos bylos nutraukimo pasekmės.

Teismas ieškovės G. K. ir atsakovo J. V. K. prašymu nutarė, šalims taikiai susitarus dėl dalies ieškinio reikalavimų, toliau posėdyje jų nenagrinėti nesant ginčo, o taikos sutarties tvirtinimo klausimą išspręsti galutiniu sprendimu, išnagrinėjus ginčą dėl likusių ieškinio reikalavimų, dėl kurių šalims susitarti nepavyko, o būtent ieškinio reikalavimų: ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „B“ (plotas – 3,0928 ha); Atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „A“ (plotas – 5,6939 ha); Atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha); Priteisti ieškovės G. K. naudai iš atsakovo J. V. K. 2 722,50 Eur sumokėtų UAB „Inreal Geo“ už žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano parengimą; Priteisti ieškovės G. K. naudai iš atsakovo J. V. K. turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovė G. K. ieškinį šių reikalavimų dalyje palaikė. Ji ir jos atstovas advokatas Pranas Makauskas iš esmės atkartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir aplinkybes. Prašė ieškinį reikalavimų dalyje, dėl kurių ji su atsakovu J. V. K. nesusitarė, tenkinti visiškai bei patvirtinti pateiktą taikos sutartį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu atsakovas J. V. K. su G. K. ieškinio reikalavimais dalyje, kurioje jie nesutarė taikos sutartyje, nesutiko, ji ir jo atstovas advokatas Edvinas Sergaitis iš esmės atkartojo procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir aplinkybes. Prašė ieškinį reikalavimų dalyje, dėl kurių jis su atsakovu J. V. K. nesusitarė, atmesti o nustatyti jo atsiliepime pasiūlytą naudojimosi šiais sklypais tvarką bei patvirtinti pateiktą taikos sutartį ir priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu liudytoja E. K. parodė, kad ieškovė jai yra teta, t. y. jos tėvo sesuo. (duomenys neskelbtini) kaime ji lankydavosi nuo vaikystės. Po žemės grąžinimo savininkams ji taip pat atvažiuodavo aplankyti močiučių, tetų. Žemės ūkio darbų pas G. K. ji nedirbdavo, tačiau padėdavo palaistyti daržoves, rinkdavo uogas. Iki 2019 metų atvykusi apsigyvendavo name, kuris dabar priklauso J. V. K., o po to pas kaimynystėje, gretimame kaime esantį A. L. name. Atvykdavo beveik kiekvieną vasarą. Padėdavo G. K. tvarkytis darže. Pasodinti, nukasti bulves. G. K. dirbdavo žemės sklypą esantį paežerėje, toliau nuo V. J. K. sodybos, už upelio link (duomenys neskelbtini) kaimo. Tame sklype dirbančio J. V. K. niekada nematė, jis dirbdavo žemę prie savo sodybos. Žemę sodinimui apardavo, lėkščiuodavo kaimynas L. J., nes kitų turinčių techniką ten ir nėra. Jis apdirbdavo tiek šį G. K. sklypą tiek prie J. V. K. sodybos esantį sklypą.

Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. parodė, kad G. K. jam yra teta. (duomenys neskelbtini) kaime jis lankydavosi nuo vaikystės. Iki 2019 metų apsistodavo name, kuris dabar priklauso J. V. K., o vėliau pas tetą netoliese esančioje sodyboje. Vasarą jis padėdavo tetai G. K. sodinant bulves, jei reikdavo atnešdavo vandens palaistyti, nukasti bulves. Pradžioje bulves sodindavo keisdami sklypus, vienais metais bulves sodindavo prie J. V. K. sodybos, kitais metais už upelio toliau nuo sodybos. Kažkur po 2019 metų kiekvienas – J. V. K. dirbdavo sklypą prie savo sodybos, o G. K. toliau nuo jo sodybos už upelio. Jis padėdavo G. K., J. V. K. tame sklype nematydavo.

Žemės sklypų kadastriniai matavimai buvo atliekami tetos G. K. iniciatyva. Jis pats kelis kartus vežė tetą pas J. V. K., kur ji rodydavo planus ir jie kalbėdavosi.

Teismo posėdžio metu liudytoja R. L. parodė, kad jos sodyba yra netoli G. K. žemės. Atsakovo J. V. K. ji nepažįsta. Vasaros metu ji dažnai pravažiuoja pro jos sklypą. Mato, kaip ji dirba darže. Su ja pasikalba. G. K. sakė, kad prašys kaimyno J., kad apartų sklypą. Jai pačiai padėti G. K. neteko.

Teismo posėdžio metu liudytojas P. J. parodė, kad jis gyvena kaimynystėje su J. V. K.. Turi traktorių ir padargus. J. V. K. prašydavo parengti daržus sodinimui jis padėdavo, apardavo tiek sklypą prie J. V. K. sodybos, tiek kitą esantį toliau. Sklype esančiame toliau nuo sodybos jis ir krūmus išorė – parengė dirvą. Tame sklype sodindavo bulves ir G. K., ji sakydavo, kad J. V. K. leido. Gal prieš du metus aparti dirvą prašė ir G. K., tačiau jis tokių padargų neturi ir atsisakė.

Už darbus J. V. K. atsilygindavo mediena - leisdamas savo miškuose pasiruošti malkų, išsikirsti sausuolius.

Teismo posėdžio metu liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra J. V. K. sugyventinė. Paaiškino, kad J. V. K. žemės ūkio darbus dirba pats, padeda ji. Kada reikia technikos padeda J.. Gal pora kartų J. V. K. G. K. leido pasisodinti bulvių žemės sklype esančiame toliau nuo sodybos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys dalyje reikalavimų, dėl kurių šalys nesusitarė taikos sutartyje, tenkintinas visiškai.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. CK 4.73 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du tokios nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys (CK 4.73 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje bendrosios nuosavybės teisės dalys dažnai vadinamos idealiosiomis dalimis, šios dalys bendrosios dalinės nuosavybės teisėje nenusako, kokia daikto dalis kam priklauso ir apibūdinamos tik matematine išraiška. Bendraturčių tarpusavio sutarimu, o tokio sutarimo nesant – per teismą, gali būti nustatoma naudojimosi daiktu, kuris yra bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas, tvarka. Tokios naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas dažnai vadinamas realiųjų dalių nustatymu. Realiosios dalys – tai bendro turto dalys, kuriomis turi teisę naudotis atskiri bendraturčiai, kitaip tariant, kai nustatyta naudojimosi bendru turtu tvarka. Realiosios dalys nustatomos siekiant užtikrinti galimybę įgyvendinti vieną iš nuosavybės teisės turinį sudarančių teisių – naudojimosi teisę. Skirtingai nei idealioji dalis, realioji dalis parodo, kokia konkrečia daikto dalimi (zona) koks bendraturtis naudojasi. Naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas reiškia naudojimosi teisės konkrečia daikto dalimi nustatymą. Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybės teisė nei visiškai, nei iš dalies nepasibaigia, o tam tikros nekilnojamojo daikto dalys ir toliau gali būti bendraturčių naudojamos bendrai. Naudojimosi tvarkos nustatymo procesas yra labai svarbus aspektas tinkamo nuosavybės teisės įgyvendinimo požiūriu, nes naudojimosi teise, t. y. teise pritaikius daikto naudingąsias savybes gauti jo duodamą naudą, pasireiškia nuosavybės socialinis ir ekonominis vertingumas. Be to, tik tokiu būdu apskritai įmanomas daikto, esančio bendrąja daline nuosavybe, naudojimas. Savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje toks naudojimosi tvarkos nustatymas ne visada yra galimas, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka. Neteisėtu naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymu gali būti pripažinti tokie atvejai, kai šia tvarka inter alia nepagrįstai suteikiamas prioritetas vienam iš bendraturčių; paskirtos naudotis dalys labai skiriasi nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių ir už tai nekompensuojama; kai tvarka objektyviai įtvirtina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; kai tvarka neracionali, nustato neefektyvų, neekonomišką daikto naudojimą; kai tvarka pažeidžia teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų teises.

Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovei G. K. bendrosios dalinės nuosavybe teise priklauso 49/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 49/100 dalis žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovui J. V. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 51/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 51/100 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis 51/100 žemė sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Šalys 2022-01-31 taikos sutartimi ginčą dėl dalies ieškinio reikalavimų išsprendė taikiai ir prašė šioje dalyje toliau bylos nenagrinėti, teismo sprendimu, kuriuo bus išspęstas likę reikalavimai, patvirtinti jų sutartį. Šalys sutarė užbaigti civilinę bylą dalyje dėl dalies ieškinio reikalavimų, šiomis sąlygomis: 1. Nustatyti, kad žemės sklypais (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai naudotųsi nurodytais žemės sklypais: 1.1. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5,0239 ha); 1.2. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 2,1081 ha); 1.3. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 4,5341 ha); 1.4. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 6,0830 ha); 1.5. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 7,9306 ha); 1.6. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 3,9176 ha).

Tarp šalių liko ginčas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini).

Ieškovė prašo nustatyti, kad žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai naudotųsi UAB „Inreal Geo“ 2021-07-12 parengtame „Naudojimosi žemės tvarkos planas“ nurodyta tvarka: ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „B“ (plotas – 3,0928 ha); atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha); atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „A“ (plotas – 5,6939 ha).

Atsakovas prašo ieškovei paskirti naudotis žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha), o atsakovui paskirti naudotis žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 8,7867 ha).

Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį, nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti (CK 4.72 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos ne trečiųjų asmenų naudai, bet kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų, kaip jis pats (bendraturčių), naudai. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Nustačius naudojimosi tvarką atskiri nuosavybės teisės objektai nesuformuojami ir bendroji dalinė nuosavybė lieka. Teismų praktikoje suformuoti naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais tvarkos nustatymo kriterijai, tarpe jų teisėtumo ir adekvatumo, kuriuos abu planai atitinka ir ginčo tarp šalių dėl jų išpildymo nėra (2009-12-09 Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga). Tačiau naudojimosi bendru daiktu tvarka (planas) turi atitikti ir socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ginčas dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju daiktu tvarkos sprendžiamas vadovaujantis CK 4.81 straipsnio 1 dalies nuostata, jog, nustatant naudojimosi bendru daiktu tvarką, atsižvelgiama į bendraturčių dalis, turimas pagal bendrąją dalinę nuosavybės teisę, į galimybę skirti kiekvienam bendraturčiui izoliuotas namo patalpas. Ar yra galimybių nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką, priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės aplinkybių; teismai taip pat privalo vertinti, ar bendraturčio pasirinktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-611/2017).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, įvertinus ieškovės pateiktus ginčo žemės sklypų planus, laikytina, kad ieškovės pateiktame plane siūloma naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka aptartus teismų praktikoje suformuotus naudojimosi bendru turtu tvarkos nustatymo kriterijus, yra racionalesnė, lankstesnė, proporcingesnė abiejų bendraturčių atžvilgiu, pagal savo naudingąsias savybes šalims tenka vienodo vertingumo ir konfigūracijos žemės sklypų dalys.

Teismui patvirtinus tokią žemės sklypų naudojimosi tvarką ieškovė G. K. galėtų naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „B“ (plotas – 3,0928 ha), turėtų galimybę naudotis sklypo dalimi su prieiga prie ežero pakrantės ir tuo pačiu ši dalis aiškiai būtų atribota upeliu nuo sklypo dalies žemės tvarkos plane M 1:2 000, pažymėtos indeksu „A“, (plotas – 5,6939 ha) dalies, kuria naudotųsi ir kurioje stovi atsakovui J. V. K. nuosavybės teise priklausantys statiniai - sodyba. Toks šio sklypo naudojimosi tvarkos nustatymas leistų abiem bendrasavininkiams pilna apimtimi ir nevaržomai naudoti, valdyti ir disponuoti jai priklausančia žemės sklypo dalimi tiek šiuo metu ten esančios dirbamos žemės naudojimu, tiek jos naudojimu rekreaciniais tikslais, o aiškus naudojimosi ribų nustatymas, per šį sklypą esančiu upeliu, užkirstų bet kokias prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto, t. y. žemės sklypo naudojimo. Juolab kaip matyti iš byloje esančių įrodymų – šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, - tokia tvarka abi šalys šiuo žemės sklypu naudojosi paskutiniu metu, t. y. nuo 2019 metų.

Atsakovui J. V. K., paskyrus naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha) būtų bent minimaliai išlaikytas abiejų bendrasavininkų esamų idealiųjų nuosavybės dalių proporcingumas naudojimosi tvarkose tiek teismo sprendimu, tiek pateiktoje šalių taikos sutartyje nustatytiems naudojimuisi žemės sklypų dalims.

Atsakovo V. J. K. atsiliepime siūloma nustatyti šių dviejų žemės sklypų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) tvarka: nustatant ieškovei G. K. naudotis žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 3,7663 ha), o atsakovui visu žemės sklypu unikalusis Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 8,7867 ha), apribotų bendrasavininkės G. K. galimybę nevaržomai naudoti, valdyti ir disponuoti jai priklausančia žemės sklypo dalimi su ežero pakrante ir tuo būtų pažeistas proporcingumo principas naudojant abiejų bendraturčių sklypus, pagal savo naudingąsias savybes.

Teismas taip pat įvertina ir tai, kad visumoje nustatant tokią žemės sklypų naudojimosi tvarką, kuria atsakovui J. V. K. iš visų bendrojoje dalinėje nuosavybėje su ieškove turimų sklypų, būtų priskirti visi trys sklypai su ežero pakrante, o atsakovė J. K. galėtų naudotis tik žemės sklypais nesiribojančiais su ežeru. Tokia naudojimosi žemės sklypais tvarka teismo manymu sudarytų prielaidas kilti galimiems nesutarimams tarp šalių ateityje.

Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovės ieškinys tenkinamas. Ieškovės pateiktas projektas atitinka šalių turimas nuosavybės teisės į žemės sklypą ir nekilnojamąjį turtą dalis, užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo ½ dalį išlaidų, patirtų už kadastrinių matavimų atlikimą bei naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano parengimą. Ieškovė siekdama tinkamai sutvarkyti turimų žemės sklypų kadastrinius matavimus, apie tai informavusi ir atsakovą, su UAB „Inreal GEO“ 2019-10-16 sudarė sutartį Nr. INGEO/2019-GEOV047 dėl kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo. Ieškovė UAB „Inreal GEO“ sumokėjo 4 235,00 Eur pagal sutartį Nr. INGEO/2019-GEOV047. Papildomai ieškovė matininkams sumokėjo 484,00 Eur už atliktus papildomus darbus pagal sudarytos sutarties 1.5. punktą. Prie ieškinio ieškovė pateikė, atitinkamai, 2019-10-16, 2020-02-25 ir 2020-07-20 suteiktų paslaugų ir pateiktų dokumentų perdavimo ir priėmimo aktus. Ieškovė už žemės sklypų kadastrinių matavimų darbus viso sumokėjo 4 719,00 Eur, ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimų pavedimų išrašus. Ieškovė taip pat 2021-05-25 sudarė sutartį Nr. INGEO/2020-GEOV020 su UAB „Inreal GEO“ dėl kadastrinių matavimų paslaugų atlikimo. Ieškovė ir UAB „Inreal GEO“ susitarė dėl dviejų žemės sklypų naudojimosi tvarkos planų parengimo. Sutarties kaina, kurią ieškovė įsipareigojo sumokėti UAB „Inreal GEO“ yra 726,00 Eur. Ieškovė prie ieškinio pateikė 2021-07-07 suteiktų paslaugų ir pateiktų dokumentų perdavimo ir priėmimo aktą bei apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. Ieškovė, atlikdama žemės sklypų kadastrinius matavimus ir rengdama naudojimosi tvarkos planus viso sumokėjo 5 445,00 Eur dydžio išlaidas. Pagal CK 4.76 straipsnį, bendraturtis turi teisę į nuostolių, kuriuos jis turėjo dėl bendro daikto valdymo, atlyginimą. Kadastrinių matavimų byla suformuota dviejų bendraturčių interesais, kurioms žemės sklypai priklauso lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovei iš atsakovo priteistina ½ dalis, t. y. 2 722,50 Eur išlaidų už kadastrinių matavimų atlikimą ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano parengimą.

Bylinėjimosi išlaidos

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato dalyvavusio nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šalies išlaidos susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teisminio proceso metu ieškovė turėjo 144 Eur dydžio žyminio mokesčio išlaidas, 4 719,00 Eur teisinės pagalbos išlaidas, 72,60 Eur išlaidas už plano (schemos) parengimą. Nurodytas išlaidas ir jų dydį pagrindžia pateikti dokumentai. Įvertinus ieškovei advokato suteiktos teisinės pagalbos apimtį, turinį, pagrindo mažinti išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą nėra (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Kitos išlaidos, įvertinus jų turinį, atsiradimo priežastis, laikytinos būtinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, nurodytų išlaidų (4 935,60 Eur) atlyginimas ieškovei priteisiamas iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteisiamos, kadangi jų dydis mažesnis už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, nustatytą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakyme Nr. 1R-298/1K-290 (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 293 straipsnio 5 punktu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Patvirtinti 2022 m. sausio 31 d. tarp ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo J. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė užbaigti civilinę bylą dalyje dėl dalies ieškinio reikalavimų, šiomis sąlygomis:

1. Nustatyti, kad žemės sklypais (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiai naudotųsi nurodytais žemės sklypais:

1.1. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 5,0239 ha).

1.2. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 2,1081 ha).

1.3. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 4,5341 ha).

1.4. ieškovei G. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 6,0830 ha).

1.5. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 7,9306 ha).

1.6. atsakovui J. V. K., paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas – 3,9176 ha).

Civilinę bylą Nr. e2-122-758/2022, dalyje dėl taikos sutartyje aptartų reikalavimų, nutraukti.

Šalims išaiškinti, kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama.

Nustatyti, kad žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai naudotųsi UAB „Inreal Geo“ 2021-07-12 parengtame „Naudojimosi žemės tvarkos planas“ nurodyta tvarka: ieškovei G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „B“ (plotas – 3,0928 ha), o atsakovui J. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (plotas – 3,7663 ha) ir žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi pagal naudojimosi žemės tvarkos planą M 1:2 000, pažymėta indeksu „A“ (plotas – 5,6939 ha).

Priteisti ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovo J. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 722,50 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų dvidešimt dviejų eurų 50 ct) sumokėtų UAB „Inreal Geo“ už žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimą ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos plano parengimą.

Priteisti iš atsakovo J. V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 4 935,60 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt penkis eurus 60 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėjas Gintautas Būga