- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-9384-842/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00246-2026-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Stukaitė
- Pareiškėjas
- D. K., M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonės „Turto bankas“
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vilma Stukaitė, veikdama Vilniaus regiono apylinkės teismo vardu,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų D. K. ir M. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo – valstybės įmonės „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjos D. K. ir M. K. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jos po J. K. mirties priėmė palikimą faktiniu turto valdymu.
2. Pareiškėjos nurodė, kad jų tėvas K. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nuolat gyveno su savo močiute J. K. jai nuosavybės teise priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir namas). J. K. 2013 m. gruodžio 9 d. dovanojimo sutartimi perleido savo vaikaitėms nuosavybės teises į po 7393/20000 dalis namo bei po 731/3724 dalis žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų močiutė J. K. (duomenys neskelbtini), mirus pareiškėjų senelei J. K., pastarosios gyvenimo metu įgytą turtą, kurį sudarė baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika, knygos, indai, papuošalai, žemės ūkio veiklos įrankiai ir kiti daiktai priėmė ir pradėjo jį valdyti pareiškėjos. Pareiškėjos visus paveldėtus daiktus naudojo pagal jų paskirtį, rūpinosi šių daiktų išsaugojimu, juos prižiūrėjo. Šie pareiškėjų veiksmai, valdant paveldėtą turtą, nenutrūko ir tęsiasi iki šiol. Dėl turto paveldėjimo pagal įstatymą liudijimo išdavimo pareiškėjos į notarų biurą nesikreipė, nes senelės įgytas turtas buvo valdomas ir naudojamas po senelės mirties toliau, todėl turto valdymas nenutrūko ir buvo tęsiamas valdymas. Tokiu būdu, po senelės mirties pareiškėjos priėmė ir pradėjo valdyti senelės turtą. Pareiškėjoms tapo žinoma, kad J. K. iki mirties priklausė nuosavybės teisės į ½ dalis žemės ūkio paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1,200 ha ploto. Kadangi pareiškėjos negali kitokiu būdu įrodyti palikimo priėmimo ir valdymo fakto, todėl būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, o, būtent, kad po J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties palikimą priėmė pareiškėjos, pradėjusios turtą valdyti. Po senelės mirties niekas į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, nebuvo pradėta paveldėjimo byla. Kitų paveldėtojų nėra.
3. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos J. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį J. K. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad D. K. ir M. K. priėmė palikimą faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjų prašymo patenkinimui.
4. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nesant ginčo, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
5. Proceso dalyviai apie bylos nagrinėjimą informuoti tinkamai (CPK 133 straipsnio 3 dalis, 175¹ straipsnio 9 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Žemesnės instancijos teismas
6. Kad įgytų palikimą įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo ir šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiui nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 ir 2 dalys).
7. Iš byloje esančio mirties įrašo ir Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis nustatyta, kad J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Mirė būdama našle, iki jos mirties (duomenys neskelbtini) mirė jos vienintelis sūnus K. K.
8. Iš bylos medžiagos, pateiktų gimimo liudijimų nustatyta, kad pareiškėjos D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) yra K. K. dukros, J. K. vaikaitės.
9. Palikimas po J. K. mirties atsirado (duomenys neskelbtini). Po jo mirties, pagal į bylą pateiktus duomenis bei pareiškėjos paaiškinimus, liko turtas – 1/2 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėjos nurodė, kad po senelės mirties priėmė palikimą pradėdamos turtą – baldus, namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, knygas, indus, papuošalus, žemės ūkio veiklos įrankius ir kitus daiktus valdyti. Šiuo daiktus pareiškėjos naudojo pagal jų paskirtį, rūpinosi daiktų išsaugojimu, juos prižiūrėjo. Šie veiksmai tęsiasi iki šiol. Apie likusią žemės sklypo dalį pareiškėjo sužinojo tvarkydamos namus, tarp senų žurnalų ir laikraščių radusios dokumentus.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
12. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės, duomenys apie deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėjos po senelės J. K. mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdamos jį valdyti kaip savo.
13. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po J. K. mirties jos palikimą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Nurodytų aplinkybių visetas teikia pagrindą išvadai, pareiškėjos D. K. ir M. K. po senelės J. K. mirties faktiškai savo aktyviais veiksmais pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jos laikomos priėmusiomis palikimą.
14. Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad D. K. ir M. K. po J. K. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjų D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad D. K., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. K., a.k. (duomenys neskelbtini) po senelės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties – (duomenys neskelbtini) – priėmė palikimą, faktiškai pradėdamos valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas pareiškėjoms D. K. ir M. K. nustatomas tikslu paveldėti po senelės J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) likusį turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.