- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-23
- Bylos Nr.
- 2S-1568-260/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04180-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Raimondas Buzelis
- Atsakovas
- R. A.
- Ieškovas
- V. A.
Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. A. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo paduodant priešieškinį civilinėje byloje Nr. 2-195-652/2015 pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovui R. A. dėl santuokos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė V. A. 2014 m. spalio 7 d. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl santuokos su atsakovu R. A. nutraukimo, kuriame pareiškė reikalavimus nutraukti santuoką, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ja, t.y. vaikų motina, priteisti iš atsakovo nepilnamečiams vaikams išlaikymą, padalyti santuokoje šalių įgytą turtą.
Atsakovas R. A. 2015 m. balandžio 28 d. Alytaus rajono apylinkės teismui pateikė priešieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus dėl santuokos nutraukimo, vaikų gyvenamųjų vietų nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. Atsakovas, sumokėjęs 120 eurų žyminį mokestį, pareiškė prašymą jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies atleisti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 29 d. nutartimi atsakovo R. A. prašymą dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio dalies už pateiktą priešieškinį atmetė. Šioje nutartyje teismas nurodė, kad sprendžiant atsakovo pateiktą prašymą dėl jo dalinio atleidimo nuo žyminio mokesčio svarbu įvertinti, ar atsakovas nėra finansiškai pajėgus sumokėti visą įstatymu nustatytą žyminį mokestį. Atsakovas nurodo neturintis asmeninio nekilnojamojo turto, iš darbo užmokesčio mokantis išlaikymą vaikams ir draudimo įmokas. Iš teismui UAB „Aldavita“ pateiktos darbo užmokesčio pažymos matyti, kad atsakovo gaunamas darbo užmokestis yra 364,53 per mėnesį, tačiau nurodytas ne eurais, bet neegzistuojančia valiuta – litais, todėl to imti už pagrindą teismas negali. Išlaidas per mėnesį atsakovas pagrindė 200,00 Eur išlaikymo mokėjimu vaikams ir 52,13 Eur draudimo mokėjimu. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas turi nekilnojamojo turto (žemę, namą, ūkinį pastatą, sandėlius, administracinį pastatą, kiemo statinius), esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe kartu su sutuoktine, akcijų, kas eliminuoja sunkią atsakovo turtinę padėtį. Teismas vertino, kad atsakovas iki galo neatskleidė tikrosios savo finansinės padėties, nes jis yra ir vienintelis UAB „Aldavita“ akcininkas. Šių aplinkybių pagrindu teismas atmetė atsakovo prašymą atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies, nesant pagrindo vertinti atsakovo padėtį kaip materialiai sunkią.
Žemesnės instancijos teismas
Atmetęs atsakovo prašymą dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, nesant prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki sprendimo byloje priėmimo, teismas atsakovą įpareigojo sumokėti valstybei trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 885,34 (41+964,34-120) Eur.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Atsakovas atskirajame skunde prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, pripažįstant sumokėtą žyminį mokestį tinkamai įvykdyta procesine pareiga. Jis nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevisiškai įvertino svarbias faktines ir teisines aplinkybes, teismui pateiktus įrodymus apie jo pajamas ir galimybę sumokėti žyminį mokestį. Priešieškinyje jis nurodė, kad negali sumokėti viso žyminio mokesčio, aplinkybes, kurios sąlygoja negalėjimą sumokėti mokėtiną žyminį mokestį, t.y. kad neturi jokio asmeninės nuosavybės teise valdomo turto, kurį realizavęs galėtų sumokėti žyminį mokestį, kad turimas turtas yra bendroji jungtinė su atsakove nuosavybė, kad gauna tik darbo užmokestį, šias pajamas panaudoja mokėdamas išlaikymą vaikams, draudimo įmokas, pasilikdamas minimalias lėšas pragyvenimui. Nepagrįstai teismas įvertino, kad byloje pateikti duomenys apie turimą bendrai su ieškove turtą, taip pat turimas įmonės akcijas, leidžia vertinti, kad jo turtinė padėtis nėra sunki. Todėl, atsakovo vertinimu, teismo nutartyje nurodyti motyvai grindžiami nepagrįstomis prielaidomis, nepagrįsti ir teiginiai esą atsakovas iki galo neatskleidė tikrosios savo turtinės padėties. Taip pat atsakovas nurodė, kad apskųstoji nutartis varžo jo galimybes ginti savo teises teisme, be to teismas nesilaikė šalių procesinio lygiateisiškumo principo, kadangi ieškovei, kurios turtinė padėtis geresnė, buvo suteikta galimybė nemokėti viso žyminio mokesčio.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.
Žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas yra viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų. CPK imperatyviai reglamentuoja žyminio mokesčio dydį, atleidimo nuo viso ar dalies mokesčio mokėjimo sąlygas ir tvarką. CPK 83 straipsnio 3 dalis nustato, kad asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, o prie jo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą. Sprendžiant, ar yra pagrindas atleisti asmenį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo sumos, svarbu nustatyti, ar asmens turtinė padėtis sunki ir nuo kokios dalies žyminio mokesčio jį reikėtų atleisti. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį.
Byloje 2015 m. balandžio 29 d. priimta nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismas išsprendė atsakovo prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio, kurį jis privalo sumokėti paduodamas priešieškinį, šio prašymo netenkino.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto atskirajame skunde nurodytais teiginiais, kad paminėta teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta teismui netinkamai įvertinus atsakovo turtinę padėtį. Teismas pagrįstai nurodė, kad jis įvertina tai, jog atsakovas turi nemažai nekilnojamojo turto, visas UAB „Aldavita“ akcijas, dėl ko nepripažįsta, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki. Tokia teismo padaryta išvada yra pagrįsta, todėl negalima pripažinti, kad teismas nepagrįstai neatleido atsakovo nuo dalies mokėtino paduodant priešieškinį žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos nuomone, jei atsakovas tikrai negali šiuo metu sumokėti visos trūkstamos žyminio mokesčio dalies, jis turi teisę prašyti atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą. Tačiau atsakovas to neprašė. Pirmosios instancijos teismas apskųstojoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad atsakovui neprašant atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, teismas tokio klausimo nesvarsto.
Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo argumentais, kad neatleidimas nuo žyminio mokesčio pažeidžia atsakovo teises, varžo jo galimybes ginti savo teises teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatleido atsakovo nuo žyminio mokesčio, o be to atsakovas ir neišnaudojo įstatymo numatytų galimybių prašyti, kad teismas atidėtų žyminio mokesčio sumokėjimą, kas leistų atsakovui tinkamai ginti savo teises teisme, jei jis šiuo metu tikrai negali sumokėti reikiamo dydžio žyminio mokesčio.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesilaikė šalių procesinio lygiateisiškumo principo. Teismas, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, 2015 m. balandžio 29 d. toje pačioje byloje priimta nutartimi netenkino ir ieškovės prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio, bet patenkino prašymą atidėti jai dalies žyminio mokesčio sumokėjimą.
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria atmestas atsakovo prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, yra pagrįsta ir teisėta, todėl nutartis paliekama nepakeista.
Palikdamas nepakeistą Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 29 d. nutartį, apeliacinės instancijos teismas nustato atsakovui 20 dienų terminą įrodymams apie paduodant priešieškinį sumokėtą valstybei trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 885,34 Eur – pateikti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti atsakovui R. A. terminą iki 2015 m. liepos 13 dienos pateikti Alytaus rajono apylinkės teismui įrodymus apie paduodant priešieškinį sumokėtą valstybei trūkstamą žyminio mokesčio dalį – 885,34 Eur.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.