Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ pareiškimą dėl termino pareikšti kreditoriniam reikalavimui atnaujinimo (pratęsimo), suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalį savo reikalavimus kreditorius gali reikšti tiesiogiai įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo priėmimo administratoriui, arba pareikšti ieškinį teisme dėl paveldimo turto. Kai nėra paskirtų nei testamento vykdytojo, nei palikimo administratoriaus, kreditorių reikalavimai pareiškiami palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismui. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai.

Kreditoriaus reikalavimo pareiškimo per CK 5.63 straipsnyje įtvirtintą trijų mėnesių terminą tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes ji padeda apsispręsti, ar priimti palikimą ir kokiu būdu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas UAB KRATC informavimo veiksmą atliko praleidęs trijų mėnesių terminą. Pagal 5.63 straipsnio 4 dalį teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Kai reikalavimai arba ieškinys pavėluojamas pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį. Nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti. Aplinkybę, kad naikinamasis trejų metų terminas nepraleistas, kreditorius turi pagrįsti įrodymais.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad T. Z. mirė 2016 m. birželio 18 d.. Jam nuosavybės teise priklausė turtas: transporto priemonė „Nissan Bluebird“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei IĮ „Topigora“, kurį paveldėjimo teisės pagrindu nuo 2018 m. spalio 29 d. pagal palikimo perėjimo valstybei liudijimą perėmė Lietuvos Respublika. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 sprendimu Nr. T2-80 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ (su vėlesniais pakeitimais) Klaipėdos mieste įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo administravimas yra pavestas pareiškėjai UAB „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad iš skolininko pareiškėjos naudai buvo priteistas 262,45 Eur dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įsiskolinimas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad palikimo atsiradimo diena yra palikėjo mirties diena 2016 m. birželio 18 d., tačiau pareiškėja pateikė įrodymus, kad apie skolininko mirtį sužinojo tik gavusi antstolio 2019 m. sausio 22 d. patvarkymą dėl proceso šalies pakeitimo, o į teismą su pareiškimu kreipėsi 2019 m. kovo 6 d., todėl teismo vertinimu įstatyme numatytas naikinamasis trijų metų terminas nėra suėjęs, o praleistas terminas, palikėjo reikalavimams pareikšti, teismo gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje tinkamais kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiškimo būdais pripažįstami ne tik tiesiogiai CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įvardyti būdai, bet ir tokie teisiškai reikšmingi veiksmai bei faktai, atlikti arba įvykę įstatymo nustatytu laiku, kuriems esant įpėdiniui sudaroma galimybė žinoti apie palikėjo prievoles ir jų mastą bei kreditoriaus siekį gauti savo reikalavimų patenkinimą. Pažymėtina, kad šioje teisės normoje nėra įtvirtinta, jog kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimus būtinai turi būti įgyvendinta iki įpėdiniams priimant palikimą, kadangi tiek CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti, tiek CK 5.62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas terminas reikalavimams pareikšti yra tapatūs – trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos, todėl apie palikėjo prievoles įpėdiniams gali tapti žinoma ir po palikimo priėmimo. Pareiškėja apie skolininko mirtį ir palikimą priėmusią Lietuvos Respubliką, atstovaujamą VMI, sužinojo 2019 m. sausio 22 d.

Sprendžiant, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, visų pirma, turi būti įvertintas aplinkybių, nurodomų kaip svarbios priežastys, pobūdis: tai gali būti tam tikri įvykiai (pvz., nenugalimos jėgos aplinkybės, liga ir pan.), kurie nepriklauso nuo asmens valios, trečiųjų asmenų, susijusių (pvz., giminaičiai, atstovai ir pan.) arba nesusijusių (pvz., teismas, kitos institucijos ir pan.) su terminą praleidusiu asmeniu, taip pat paties terminą praleidusio asmens veiksmai ir šių veiksmų nulemtos aplinkybės. Svarbia įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastimi laikytinos tik termino eigos metu buvusios aplinkybės, nepriklausančios nuo terminą praleidusio asmens valios ir objektyviai sutrukdžiusios jam laiku pačiam ar per atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam nustatytas terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tikslai suponuoja ir svarbios priežasties, kaip teisinės kategorijos, aiškinimą šio straipsnio 4 dalies prasme. Svarbia priežastimi negali būti pripažintos aplinkybės, kurios priklausė nuo kreditoriaus valios, nes priešingu atveju kreditorius įgytų nepateisinamą galimybę kontroliuoti savo reikalavimo tenkinimo apimtis, kurias lemia įpėdinio jau pasirinkto palikimo priėmimo būdas. Tokia situacija neatitiktų vieno iš pamatinių civilinės teisės principų – subjektų lygiateisiškumo (CK 1.2 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009).

CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą negalėjo pareikšti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, jog visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Taigi, valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja administruoja ne vieną vietinės rinkliavos mokėtoją, todėl sutiktina su pareiškėjos pozicija, jog ne visada iš karto pavyksta sužinoti apie skolininko mirtį. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas priežastis, dėl kurių nebuvo laiku pareikšti kreditoriniai reikalavimai, taip pat siekdamas kreditoriaus bei skolininko interesų pusiausvyros, į tai, kad įpėdiniui už palikėjo skolas atsakant tik paveldėtu turtu, jo teisės nebus nepagrįstai suvaržytos, pripažįsta, kad šios priežastys laikytinos svarbiomis. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad suinteresuotas asmuo valstybė realiai nėra perėmusi jokio skolininkui priklausiusio turto nepaneigia pareiškėjos teisės pareikšti kreditorinį reikalavimą, nes kaip ir nurodo suinteresuotas asmuo valstybė atstovaujama VMI, atsako už palikėjo skolas neviršydama paveldėto turto tikrosios vertės (CK 5.62 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymas tenkintinas ir terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujintinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 5.63 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 579–582, straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“ praleistą 3 (trijų) mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti po mirusio T. Z. (T. Z.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2016 m. birželio 18 d., mirties palikimą priėmusiam įpėdiniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.