Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utena,

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, pareiškėjui E. A. ir jo atstovei advokatei D. G., suinteresuotam asmeniui N. Š. ir institucijų, teikiančių išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. A. pareiškimą suinteresuotam asmeniui N. Š., institucijoms, teikiančioms išvadas, -Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui ir Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustato:

Institucija, teikianti išvadą, - Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą (23, 67-68 b.l.), ja siūlė pareiškimo netenkinti ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo nepanaikinti, nes pareiškėjas neteikė ir neteikia vaikui išlaikymo, bendravo su vaiku labai retai, vaikas kol kas nenori kartu su tėvu gyventi, pareiškėjas nesiekia susigrąžinti kartu su sūnumi R. pas močiutę gyvenančios dukros K., jos neišlaiko. Mano, kad pareiškėjas deda per mažai pastangų, kad vaiką susigrąžinti.

Institucija, teikianti išvadą, - Ukmergės rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą ir kitus duomenis (20, 60-63 b.l.), pirminėje išvadoje nurodęs, kad tikslinga tenkinti pareiškimą, nes pareiškėjas pakeitė savo gyvenimo būdą, požiūrį, paskesniu raštu teismą informavo, kad institucija abejoja dėl pareiškėjo reikalavimų vaikui nuolatinai gyventi kartu su pareiškėju pagrįstumo, mano, kad vaiko interesus kol kas labiau atitiktų ne gyvenimas kartu su tėvu, o ilgesnis apsilankymas pareiškėjo šeimoje, į kurią dėl nepakankamų pareiškėjo pastangų vaikas kol kas negalėjo saugiai integruotis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas atmestinas.

R. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. M. ir E. A. sūnus (7 b.l.). Civilinio kodekso (toliau tekste - CK) 3.155 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. LR Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams vengiant atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiaujant tėvų valdžia, žiauriai elgiantis ir darant žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpinant jais tėvų valdžia gali būti apribota.

Utenos rajono apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1191-82/2008 neterminuotai apribota tėvų J. M. ir E. A. valdžia jų sūnaus R. A., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, jam nustatyta nuolatinė globa, jo globėja paskirta N. Š., kartu su ja nustatyta nuolatinė gyvenamoji vieta, iki pilnametystės priteistas iš tėvų išlaikymas iš kiekvieno po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Šiuo teismo sprendimu nustatyta, kad Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-05-13 įsakymu Nr. AĮ-428 likusiam be tėvų globos vaikui R. A. buvo nustatyta laikinoji globa, o vaiko globėja laikinai paskirta N. Š., vaiko tėvai vengė atlikti savo pareigas auklėti savo vaiką, jį prižiūrėti, teikti jam išlaikymą, t.y. visiškai nesirūpino savo vaiku ir sprendimo priėmimo metu nebuvo jokių duomenų, kad padėtis galėtų ateityje pasikeisti.

LR CK 3.181 straipsnio nuostatos numato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti savo vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Teismas, spręsdamas tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimą, vadovaujasi vaiko interesais, jo teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 d. 1 p., CK 3.3 str. 1 d.).

Pareiškėjas paaiškino bei pateikė rašytinių įrodymų, kurie, jo nuomone, patvirtina, kad jis po teismo sprendimo priėmimo 2008 metais pakeitė ne tik savo mąstymą, bet ir gyvenimo būdą, sudarė reikiamas sąlygas vaikui kartu su juo gyventi, turi darbines pajamas, nevartoja alkoholio, siekia vaiką susigrąžinti, auklėti, prižiūrėti ir išlaikyti pats, padedamas gyvenimo draugės J. B., brolio.

Pareiškėjas ir liudytoja J. B. (53 b.l.) paaiškino, o pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apie 4 metus pareiškėjas gyvena kartu su J. B. nuomojamame 3 kambarių name (duomenys neskelbtini) mieste, jis nuo 2011-07-05 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur jo sulygtas darbo užmokestis yra minimalus, o J. B. nuo 2008 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, jai mokama vidutiniškai 1.200,00 Lt dydžio alga, abu darbdavių yra charakterizuojami teigiamai, pagal gyvenamąją vietą pareiškėjas taip pat charakterizuojamas teigiamai, nėra teistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, J. B. augina du sūnus, gimusius (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) metais ( 8-11, 42-47, 58, 62, 65-66 b.l.).

Liudytoja J. B. patvirtino, kad ji yra pasiryžusi pareiškėjui padėti auginti ir auklėti jo sūnų R. Liudytojas V. A., pareiškėjo brolis, patvirtino (54 b.l.), kad jis pagal galimybes padėtų broliui, jei iškiltų sunkumų, tačiau mano, kad pačiam pareiškėjui reikia rodyti daugiau iniciatyvos, jei nori sūnų auginti pats.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Pareiškėjo sūnaus R. nuomonė buvo du kartus išklausyta betarpiškai teismo posėdžio metu, vaikas abu kartus išsakė savo pageidavimą toliau likti gyventi kartu su globėja jo močiute N. Š., paaiškino, kad kartu su tėvu gyventi kol kas nenorėtų, nes nėra įpratęs gyventi ne tik mieste, tačiau ir namuose, kur kartu su jo tėvu gyvena J. B. ir du jos sūnūs, su vienu, jaunesniuoju, jis nelabai sutaria, o vyresniojo sūnaus nėra matęs, pastarojo apsilankymo tėvo šeimoje, kuris truko 3 dienas, metu tėvas neskyrė jam dėmesio, nes dirbo, po darbo žiūrėjo televizorių ir anksti eidavo miegoti, o J. B. paprašė globėją, kad jį pasiimtų. R. sutinka, jei bus kviečiamas, ateityje svečiuotis tėvo šeimoje. (LR CK 3.183 str. 3d.).

Suinteresuotas asmuo N. Š. paaiškino, kad paskutinis R. apsilankymas tėvo gyvenamojoje vietoje truko tik 3 dienas, nes, jos įsitikinimu, pareiškėjas vartojo alkoholį ir pats negalėjo rūpintis sūnumi, todėl jo gyvenimo draugė paskambino jai ir paprašė R. pasiimti, ką ji ir padarė.

Kaip minėta, pareiškėjui tėvo valdžia neterminuotai apribota dėl to, kad jis visiškai nesirūpino savo sūnumi: neprižiūrėjo, neauklėjo, neišlaikė.

Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus, kad nuo 2008 metų jis periodiškai dirbdavo ir šiuo metu, t.y. nuo 2011-07-05 dirba, jam taip pat nuo 2011-06-01 buvo paskirta mokėti socialinė pašalpa (8-9, 62, 66 b.l.), tačiau išlaikymo vaikui niekada neteikė, net ir po pareiškimo teismui padavimo, motyvuodamas tuo, kad neturi pajamų, nors teigė, kad dirba nelegaliai, o kai įsidarbino teigė, kad dar nėra gavęs darbo užmokesčio.

Taigi iki šiol pareiškėjas pats asmeniškai dar nevykdė Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtintos tėvo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnametį sūnų.

Pareiškėjas, ketindamas pats auklėti ir išlaikyti sūnų, tikisi visokeriopos savo gyvenimo draugės J. B. pagalbos. Pastaroji teisme teigė, kad palaiko pareiškėjo ketinimą susigrąžinti sūnų ir yra pasiryžusi padėti jam jį auginti, auklėti ir išlaikyti.

Kaip patvirtina byloje pateikti įrodymai, per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį R. pas tėvą svečiavosi du kartus. Antrąjį kartą, praėjus vos 3 dienoms, vaiką jo globėjai teko parsivežti namo, nes to paprašė J. B.. N. Š. teigimu, J. B. paaiškino, kad jai vienai per sunku, nes pareiškėjas vaikui dėmesio neskiria ir juo nesirūpina, iš darbo grįžta girtas. Kad J. B. prašė globėją atvykti jo pasiimti, patvirtino ir pareiškėjo sūnus R. Pareiškėjo atstovė paaiškino, kad J. B. po to teigė pasikarščiavusi, savo ketinimo padėti pareiškėjui auginti jo vaiką neatsisakanti. Kaip matyti iš pareiškėjo paaiškinimo 2011-07-27 Ukmergės nestacionarinių socialinių paslaugų centrui (63 b.l.), jis nurodė tikrovės neatitinkančią, tačiau jam palankią vaiko išvykimo namo priežastį,– vaikui buvo liūdna. Pareiškėjas pripažino, kad vieną dieną buvo vartojęs alkoholio. Pareiškėjo sūnus R. patvirtino, kad tėvas jam dėmesio neskyrė, nes grįžęs iš darbo žiūrėdavo televizorių ir anksti eidavo miegoti.

Šių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjas dar nėra pasirengęs pats auginti, auklėti ir išlaikyti savo sūnų, nes tikisi, kad minėtas tėvo pareigas vaiko atžvilgiu už jį vykdys J. B., kuri nėra vaiko motina ir jokių pareigų vaiko atžvilgiu neturi. Kad bet kada, esant tam pagrindui, kaip buvo pastarąjį kartą vaikui svečiuojantis pareiškėjo namuose, J. B. gali atsisakyti pareiškėjui duoto pažado padėti auginti ir auklėti jo sūnų, patvirtina minėtas faktas. Minėtas faktas taip pat patvirtina ir tai, kad nėra gero sutarimo tarp pareiškėjo ir jo gyvenimo draugės J. B., kaip pastarieji teigė teisme, kad būtent pareiškėjas kol kas neatsakingai ir aplaidžiai žiūri į tėvo pareigų vykdymą vaiko atžvilgiu.

Pareiškėjo atstovės nurodyti argumentai, kad vaiką reikia kuo greičiau grąžinti tėvui, nes sūnus turėtų gyventi kartu su tėvu, nes niekas kitas, o tik tėvas galėtų atsakyti į sūnui paauglystėje kilsiančius klausimus, nepagrįsti, nes vaikų globėjams be kitų pareigų numatyta ir pareiga rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR CK 3.248 str.).

Institucijos, teikiančios išvadą, nerekomendavo (20, 23, 60-63,67-68 b.l.) kol kas sūnų R. grąžinti pareiškėjui, nes jis nėra pasirengęs pats auginti, auklėti ir išlaikyti vaiką, institucijų nuomone, tai neatitiktų vaiko interesų, galima būtų kalbėti tik apie tolimesnį ir glaudesnį tėvo bendravimą su vaiku, ilgesnius vaiko apsilankymus pareiškėjo šeimoje.

Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas iki teismui priimant sprendimą nerodė pakankamos iniciatyvos susigrąžinti vaiką, o vien deklaruojamo noro susigrąžinti vaiką nepakanka.

Šioje byloje įvertinus įrodymus skyrium ir jų visetą bei kartu su vaiko teisių apsaugos institucijų pateiktomis išvadomis dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad priėmus Utenos rajono apylinkės teismo 2008-10-09 sprendimą padėtis iš esmės nepasikeitė, todėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimas ir vaiko grąžinimas tėvui esant dabartinei situacijai neatitinka vaiko interesų, pareiškėjas dėl savo paties neveikimo, atsainaus požiūrio į tėvo pareigų vykdymą dar nepasirengęs užtikrinti sūnui R. jo teises, numatytas Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamam savo tėvų šeimoje, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Pareiškimas atmestinas.

Pareiškėjui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2010-08-09 sprendimu Nr. (1.7)-S-2119-10 buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų (13-14 b.l.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., str., teismas

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.