Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, 2A-29/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2014-11-17
Bylos Nr.: 2A-29/2014
Teisminio proceso Nr.: 55-3-02501-2011-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Gasiūnienė, Audronė Jarackaitė, Alvydas Poškus
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“
Ieškovas: E. B.

Kategorijos

42.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
63.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-29/2014Proceso Nr. 55-3-02501-2011-7Procesinio sprendimo kategorija: 42.11.3, 63.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Alvydo Poškaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1397-1640/2012 pagal ieškovo E. B. ieškinį paminėtam atsakovui dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas E. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Tysart“, kurį patikslinęs, CK 6.874 straipsnio 2 dalies pagrindu, prašė priteisti iš atsakovo 356 460 Lt skolos, 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 1, 2, 105, 106 b. l.).

Ieškovas nurodė, kad 2009 m. sausio 27 d. tarp UAB „SEB lizingas“, pradinio skolininko UAB „MF namai“ ir naujojo skolininko UAB „Tysart“ buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPSPSP2006-120199, pagal kurią UAB „MF namai“ negrąžinta UAB „SEB lizingas“ paskolos dalis (1 145 107,44 Lt) pagal 2006 m. gruodžio 21 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-120199 buvo perkelta naujam skolininkui UAB „Tysart“, kuris taip pat įgijo teisę įsigyti lizinguojamą turtą po visiško skolos padengimo, atsakovui buvo perduotas pagal lizingo sutartį UAB „MF namai“ valdomas turtas (toliau – Skolos perkėlimo sutartis). Ieškovo teigimu, 2009 m. sausio 28 d. UAB „MF namai“ ir atsakovas UAB „Tysart“ pasirašė Susitarimą prie Skolos perkėlimo sutarties, pagal kurį atsakovas patvirtino, kad jo skola UAB „MF namai“ sudaro 384 892,56 Lt, kuriuos atsakovas įsipareigoja sumokėti iki 2018 m. sausio 1 d., iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos apmokėdamas ne mažesnę kaip 20 000 Lt sumą į UAB „MF namai“ sąskaitą; už laiku nesumokėtą skolą atsakovas įsipareigojo mokėti 0,1 proc. delspinigius už kiekvieną praleistą dieną nuo nesumokėtos sumos (toliau – Susitarimas). Pasak ieškovo, 2009 m. balandžio 17 d. tarp UAB „MF namai“, atsakovo UAB „Tysart“ ir ieškovo E. B. buvo pasirašyta trišalė Skolų užskaitymo sutartis, pagal kurią UAB „MF namai“ skolos reikalavimo teisė perleista ieškovui E. B., o sutarties sudarymo dieną skola buvo 383 000 Lt; sutarties 3.1 punktu atsakovas įsipareigojo skolą ieškovui E. B. grąžinti tokia pačia tvarka, kuri buvo numatyta Susitarime (toliau – Skolų užskaitymo sutartis). Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas 2009, 2010 m. nevykdė mokėjimų, nors per tą laiką pagal Skolų užskaitymo sutartį turėjo grąžinti jam 40 000 Lt, tačiau mokėjimai buvo atnaujinti tik 2010 m., o iki 2011 m. rugsėjo 1 d. atsakovas sumokėjo 22 700 Lt sumą, kurios dalis – 4 160 Lt buvo įskaityta į delspinigius; taigi įsiskolinimas už 2009, 2010 m. sudarė 21 460 Lt, o bendra skolos suma – 364 460 Lt, tačiau po pradinio ieškinio padavimo atsakovas sumokėjo 8 000 Lt. Ieškovas dublike (I b. t., 68, 69 b. l.) nurodė, kad su atsakovu nebuvo sudaręs žodinių susitarimų dėl skolos mokėjimo atidėjimo, nereiškė reikalavimo nutraukti sutartį, neįrodinėja esminio sutarties pažeidimo, todėl jo reikalavimo dydis – 356 460 Lt.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Tysart“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (I b. t., 53-56 l.). Nurodė, kad nesutinka su ieškovo argumentu, jog nežymus vėlavimas padengti mokėjimus Skolų užskaitymo sutarties ir Susitarimo pagrindais laikytinas esminiu pažeidimu, nes šalys buvo žodžiu susitarusios atidėti mokėjimus, tačiau atsakovas neturi galimybių pateikti tokio susitarimo sudarymą pagrindžiančių įrodymų. Atsakovo nuomone, ieškovas neturi teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti prieš terminą grąžinti visą skolą. Atsakovas atsiliepime į ieškovo dubliką nurodė, kad ieškovas nevertino ir nepasisakė, dėl to, jog atsakovas, pablogėjus šalių tarpusavio santykiams (iki teismo ginčo pradžios), pradėjo mokėti maždaug dvigubai didesnes įmokas negu šalių sutarta pagal Susitarimą prie Skolos perkėlimo sutarties, tokiu būdu padengdamas anksčiau nemokėtas įmokas (74-76 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 23 d. sprendimu patenkino ieškovo E. B. ieškinį, priteisdamas iš atsakovo UAB „Tysart“ 356 460 Lt skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, sprendimo vykdymą išdėstydamas dvejiems metams, įpareigojant atsakovą mokėti po 14 852,50 Lt ieškovui (115-117 b. l.).

Teismas nurodė, kad 2009-04-17 Skolų užskaitymo sutartimi, sudaryta tarp UAB „MF namai“, atsakovo UAB „Tysart“ ir ieškovo E. B., buvo susitarta, jog UAB „MF namai“ skolos reikalavimo teisė į atsakovą yra perleidžiama ieškovui E. B.; sutarties sudarymo dieną skola buvo 383 000 Lt (sutarties 2.1 p.), o Skolų užskaitymo sutarties 3.1 punktu atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti tokia pačia tvarka, kuri buvo numatyta Susitarime prie 2009-01-27 skolos perkėlimo sutarties Nr. SPSPSP2006-120199, t. y. skolą sumokėti iki 2018 m. sausio 1 d., pervedant iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos ne mažesnę kaip 20 000 Lt sumą; Skolos perleidimo sutarties 3.2 punktu šalys susitarė, kad, atsakovui vėluojant sumokėti ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų, skola gali būti išieškoma teismine tvarka be raštiškų įspėjimų įvykdyti prievolę. Pasak teismo, nėra duomenų, kad atsakovas būtų vykdęs savo įsipareigojimus pagal sutartį 2009-2010 metais, 2011 m. atsakovas sumokėjo dalį įsiskolinimo ir ieškinio padavimo dieną skola buvo 364 460 Lt, po ieškinio pareiškimo teisme atsakovas sumokėjo dalį skolos, todėl skolos sumą sudaro 356 460 Lt; 2011-06-23 ieškovas kreipėsi į atsakovą su reikalavimu grąžinti visą skolos sumą prieš terminą, nes atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas.

Teismo teigimu, atsakovas neginčija šalių sudarytos Skolos užskaitymo sutarties galiojimo ir nesumokėtos skolos dydžio, tačiau nesutinka, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visą skolos sumą prieš terminą; pagal šalių sudarytą sutartį matyti, jog galutinis skolos grąžinimo terminas yra 2018-01-01, atsakovas du metus po sutarties sudarymo savo įsipareigojimų nevykdė ir iš viso nemokėjo, 2011 metais atsakovas buvo atnaujinęs savo mokėjimus ir sumokėjęs dalį skolos, tačiau ne visą sutartyje numatytą sumą, o paskutinis mokėjimas buvo atliktas 2011-11-03.

Teismas nurodė, kad nevertina atsakovo argumentų dėl esminio sutarties pažeidimo, nes ieškovas nurodė, jog jis neprašo nutraukti 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartį, o remiasi CK 6.874 straipsnio 2 dalimi. Teismas konstatavo, kad atsakovas nemokėjo laiku pagal Skolų užskaitymo sutartį įmokų, todėl, vadovaujantis CK 6.874 straipsnio 2 dalimi, ieškovas įgijo teisę reikalauti visos sumos grąžinimo iš karto, be to, tokią teisę nustato ir šalių sudarytos sutarties 3.2 p., o atsakovo argumentai, kad šalys buvo žodžiu sutarusios atidėti mokėjimus, atmestini kaip nepagrįsti, nes atsakovas nepateikė duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius, o ieškovas neigia buvus tokį susitarimą. Teismas pažymėjo, kad šalių Skolų užskaitymo sutarties 5.4 punktas numato, jog visi sutarties pakeitimai turi būti sudaromi raštu, todėl konstatuotina, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimų pagal sutartį, t.y. nemokėjo eilinių įmokų, ir ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti visą sumą iš karto (CK 6.874 str. 2 d.), taigi iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 356 460 Lt suma.

Teismas teigė, kad įstatymas numato kreditoriui teisę už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą prašyti priteisti iš skolininko UAB „Tysart“ įstatymo nustatyto dydžio palūkanas, ir ieškovas pareiškė tokį reikalavimą, todėl iš atsakovo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteistinos ir 5 procentų dydžio palūkanos (CK 6.37 str.2 d., 6.210 str.).

Pasak teismo, sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, turi būti įvertinta ir kitos šalies, šiuo atveju ieškovo, turtinė padėtis, bei tai, ar teismo sprendimo įvykdymas nepažeis kitos šalies interesų; byloje esantys dokumentai patvirtina, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki; ieškovas yra fizinis asmuo, jo turtinė padėtis taip pat yra sunki, tačiau, vertinant tai, jog pagal šalių sutartį dėl skolos grąžinimo buvo susitarta, jog skola bus grąžinama dalimis, t. y. iki 2018-01-01, konstatuotina, kad teismo sprendimo vykdymo išdėstymas nepažeis ieškovo interesų; tačiau, siekiant, kad ieškovo turtiniai interesai kuo labiau būtų apsaugoti, sprendimo vykdymo išdėstymo terminas nustatomas dvejiems metams, mokant kas mėnesį po 14 852,50 Lt (CPK 284 str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovas UAB „Tysart“ prašo panaikinti 2012 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo UAB „Tysart“ pradelstos 40 000 Lt dydžio skolos ieškovui E. B. vykdymą išdėstyti lygiomis dalimis per 36 mėnesius, o likusią ieškinio reikalavimų dalį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (149-152 l.). Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad:

Teismas priėmė sprendimą, pažeidžiantį abiejų šalių valią, kadangi, tikėtina, jog vadovavosi 2012 m. balandžio 3 d. teismo posėdžio protokole netiksliai užfiksuotais atsakovo motyvais apie tai, kad šalių sudaryta sutartis yra nenutraukta, kad ieškovas neprašo jos nutraukti, dėl ko sutarties vykdymas gali būti tęsiamas; be to, atsakovas prašė išdėstyti ne visą priteistą skolos sumą per 36 mėnesius, bet ieškinio nagrinėjimo dieną pradelstą skolos dalį, o likusią ieškinio dalį dėl skolos priteisimo atmesti, tokiu būdu sudarant galimybę šalims tęsti sutarties vykdymą. Nurodyto teismo posėdžio protokolo netikslumai galėjo lemti ir neteisingo bei šalių valios neatitinkančio teismo sprendimo priėmimą;Teismas be pagrindo priteisė iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas, nes nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų priteisimas yra nesąžiningas ir neteisingas, įtvirtinantis akivaizdžią šalių nelygybę. Atsakovas perėmė teises ir pareigas pagal Finansinio lizingo sutartį gera valia, tuometiniam bendraversliui ieškovui E. B. padėdamas išsaugoti į kavinės-baro patalpas investuotas lėšas; šalių sudaryta sutartis nėra atlygintinė, joje nenumatytas palūkanų mokėjimas, o atsakovui gera valia prisiėmus įsipareigojimus ir tapus skolininku ieškovo E. B. atžvilgiu, įvertinus tai, kad atsakovas skolą pradėjo grąžinti ieškovui dvigubai didesnėmis įmokomis, manytina, kad palūkanų priteisimas yra nepagrįstas. Be to, 5 proc. dydžio palūkanų priteisimas nuo visos skolos sumos, kai atsakovas visą skolą turi teisę padengti iki 2018 m. sausio 1 d., yra nepagrįsta, nesąžininga ir neproporcinga priemonė, pažeidžianti šalių lygiateisiškumo principą.

Atsiliepimas

Ieškovas E. B. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (160-162 b. l.). Nurodo, kad jis nepritarė ir nepritaria atsakovo pasiūlytam ginčo sprendimo būdui. Ieškovo teigimu, visa skola buvo priteista pagrįstai, kadangi tiek Susitarimo prie 2009 m. sausio 27 d. Skolos perkėlimo sutarties 2.9, 2.9.1.1. punktuose, tiek 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutarties 3.1 punkte numatyta, kad, skolininkui vėluojant mokėti ilgiau kaip 30 dienų, kreditorius turi teisę pareikalauti sugrąžinti prieš terminą visą skolos sumą arba ją išieškoti įstatymų nustatyta tvarka, ir nėra ginčo dėl to, kad pradelsti mokėjimai už kelis metus. Ieškovo nuomone, procesinės palūkanos priteistos, nepažeidžiant norminio reglamentavimo.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartimi buvo sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki įsiteisės baigiamasis procesinis sprendimas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „MF Namai“ ieškinį atsakovams E. B. ir UAB „Tysart“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, kurį atnaujinus, Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-19 nutartimi buvo pranešta byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti apeliacinių skundų ribas.

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas papildomas atsakovo UAB „Tysart“ paaiškinimas, kuris prijungiamas prie bylos (II b. t., 7, 8 l.; CPK 314 str.). Papildomame paaiškinime apeliantas nurodo, kad sutinka, jog būtų peržengtos apeliacinio skundo ribos, taip pat teigia, kad egzistuoja akivaizdus pagrindas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo E. B. ieškinį, kadangi, įsiteisėjus 2014 m. sausio 24 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1037-603/2014, akivaizdu, kad E. B. neturi teisinio pagrindo reikšti reikalavimą priteisti skolą iš UAB „Tysart“ Skolų užskaitymo sutarties pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, peržengia apeliacijos ribas, apie tai teismo nutartimi pranešęs bylos šalims (CPK 320 str. 2 d., 263 str. 1 d.).

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009 m. sausio 27 d. tarp UAB „SEB lizingas“ (kreditorius), UAB „MF namai“ (pradinis skolininkas), atstovaujamas direktoriaus E. B., ir UAB „Tysart“ (naujasis skolininkas) buvo sudaryta Skolos perkėlimo sutartis Nr. SPSPSP2006-120199, kurios 2.1 punkte nustatyta, jog pradinis skolininkas (UAB „MF namai“) perkelia naujajam skolininkui (UAB „Tysart“) pagal 2006 m. gruodžio 21 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-120199 (toliau - Finansinio lizingo sutartis) atsiradusios 1 149 500,88 Lt skolos negrąžintą dalį, t. y. 1 145 107,44 Lt, ir visas iš Finansinio lizingo sutarties kylančias teises ir pareigas, tarp jų – teisę įgyti nuosavybėn Skolos perkėlimo sutarties 2.2 punkte nurodytą turtą (negyvenamąsias patalpas Vilniuje, Švitrigailos g. 7/A. V. g. 16; toliau - Negyvenamosios patalpos), sumokėjus visus Skolos perkėlimo sutartyje numatytus mokėjimus ir įvykdžius kitus Skolos perkėlimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pagal Finansinio lizingo sutartį, o Skolos perkėlimo sutarties 2.2 punkte nustatyta, kad pradinis skolininkas (UAB „MF namai“) įsipareigoja ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties 5.1 punkte nurodytų sąlygų įvykdymo dienos perduoti naujajam skolininkui (UAB „Tysart“) valdyti ir naudotis Lizingo sutarties pagrindu įsigytą, kreditoriui nuosavybės teise priklausantį turtą – Negyvenamąsias patalpas (8-10 b. l.).

2009 m. sausio 28 d. tarp UAB „Tysart“ ir UAB „MF namai“ pasirašyto Susitarimo prie Skolos perkėlimo sutarties įžanginėje dalyje nustatyta, kad pradinis skolininkas (UAB „MF Namai“) Skolos perkėlimo sutarties pagrindu už restoraną (Negyvenamosios patalpos) naujajam skolininkui (UAB „Tysart“) yra išrašęs PVM sąskaitą-faktūrą MFN Nr. 09001, iš viso 1 530 000 Lt sumos (be PVM), pagal kurią UAB „Tysart“ lieka nesumokėjęs pradiniam skolininkui (UAB „MF namai“) 384 892,56 Lt, o nurodyto Susitarimo 2.1 punkte UAB „Tysart“ įsipareigojo sumokėti UAB „MF namai“ skolą dalimis ar visą likusią neapmokėtą skolos sumą iki 2018 m. sausio 1 d., pervedant iki kiekvienų kalendorinių metų pabaigos pradiniam skolininkui UAB „MF namai“ ne mažesnę nei 20 000 Lt sumą į jo sąskaitą (11-14 b. l.).

Be to, pagal 2009 m. balandžio 17 d. ieškovo E. B., atsakovo UAB „Tysart“ bei UAB „MF namai“ sudarytą Skolų užskaitymo sutartį, skolos perleidėjas (UAB „MF namai“) įsipareigojo perleisti kreditoriui (E. B.) visus įsipareigojimus pagal 2009 m. sausio 27 d. Skolos perleidimo sutartį ir Susitarimą prie Skolos perkėlimo sutarties, tarp jų ir reikalavimo teisę į 383 000 Lt skolą pagal neapmokėtą PVM sąskaitą-faktūrą MFN Nr. 09001, o kreditorius (ieškovas E. B.) įsipareigojo užskaityti jam (E. B.) skolos perleidėjo (UAB „MF namai“) mokėtiną 383 000 Lt skolos dalį pagal 2008 m. sausio 15 d. Pasaugos sutartį Nr. 08-01-15 ir 2008 m. liepos 31 d. Susitarimą prie Pasaugos sutarties Nr. 08-01-15 (6-7 b. l.).

Nustatyta, kad kitoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2-1037-603/2014) pripažinta negaliojančia nuo sudarymo momento 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartis, sudaryta tarp UAB „MF namai“, E. B. ir UAB „Tysart“, pritaikyta restitucija, priteisiant iš E. B. BUAB „MF namai“ naudai 26 540 Lt (I b. t., 209-214 l.); teismo sprendime nurodyta, jog nustatyta, kad Skolos užskaitymo sutartimi buvo ženkliai sumažintos BUAB „MF Namai“ galimybės atsiskaityti su kreditoriais bei tokiu būdu nepagrįstai suteikta pirmenybė vienam iš bendrovės UAB „MF Namai“ kreditorių E. B. kitų kreditorių atžvilgiu, kas sudaro pagrindo konstatuoti, jog ginčijamo sandorio sudarymas pažeidė kreditorių interesus gauti ginčijamo sandorio sudarymo metu galiojusių reikalavimų skolininkui BUAB „MF Namai“ patenkinimą (CK 6.66 str.). Šis teismo sprendimas įsiteisėjo 2014 m. liepos 4 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus jį nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2A-1152/2014, išnagrinėtoje pagal E. B. apeliacinį skundą (I b. t., 216-225 b. l.).

Be to, 2013 m. sausio 11 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo iškelta UAB „MF namai“ bankroto byla pagal 2012 m. rugsėjo 17 d. gautą AB „SEB lizingas“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Taigi, apygardos teismui priimant skundžiamą 2012 balandžio 23 d. sprendimą, nebuvo žinoma apie 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutarties prieštaravimą UAB „MF namai“ kreditorių interesams ir jos pripažinimą negaliojančia nuo sudarymo momento, kas buvo nustatyta 2014 m. sausio 27 d. teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje. Įvertinus tai, kad paminėtas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 27 d. sprendimas buvo priimtas, nagrinėjant civilinę bylą dėl Skolos užskaitymo sutarties galiojimo, kurioje dalyvavo nagrinėjamos bylos šalys - UAB „Tysart“ ir E. B., yra pagrindo konstatuoti, kad nurodytas teismo sprendimas turi prejudicinę galią šioje byloje nagrinėjamam šalių ginčui. Paaiškėjus, kad Skolų užskaitymo sutartis (kurios pagrindu pareikštas ieškinys) yra negaliojanti nuo jos sudarymo momento (t. y. nuo 2009 m. balandžio 17 d.), E. B. be pagrindo reikalauja skolos priteisimo nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, priėmė skundžiamą sprendimą, remdamasis 2009 m. balandžio 17 d. Skolų užskaitymo sutartimi, kuri įsiteisėjusiu 2014 m. sausio 27 d. apygardos teismo sprendimu pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento, t. y. nuo 2009 m. balandžio 17 d., todėl yra pagrindo teigti, kad apygardos teismas be teisinio ir faktinio pagrindo priteisė iš atsakovo UAB „Tysart“ skolą ieškovo E. B. naudai (CPK 185 str.; CK 1.95 str.).

Dėl to, kas pasakyta, panaikintinas apygardos teismo sprendimas, priimant naują sprendimą, kuriuo atmestinas ieškovo E. B. ieškinys, paduotas jame nurodytu pagrindu (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d., 330 str.).

Panaikinus skundžiamą teismo sprendimą aukščiau nurodytu būdu ir atmetus ieškovo ieškinį, išspręstinas bylinėjimosi išlaidų perskirstymo klausimas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turtėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; šiame straipsnyje išdėstytos taisyklės taikomos taip pat ir tam žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka, paduodamos apeliacinį skundą (3 dalis), o pagal 5 dalies nuostatą, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. CPK 96 straipsnio 2 dalis nuostatomis, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris neatleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Pagal CPK 302 straipsnį, apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios, CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms.

Nagrinėjamu atveju apeliantas UAB „Tysart“ prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 580,80 Lt už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, 290,40 Lt už pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, 290,40 Lt už vykimą į Vilniaus apygardos teismą ir susipažinimą su civiline byla, kopijų ir garso įrašo kopijos gavimą, be to, 871,20 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 726 Lt už atskirojo skundo dėl 2012 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties parengimą, 72,60 Lt už lydraščio dėl žyminio mokesčio kvito prijungimo parengimą, 580,80 Lt už prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio parengimą bei 580,80 Lt už prašymo dėl nagrinėjamos civilinės bylos atnaujinimo ir bylos sustabdymo (I b. t., 206-208 l.).

Byloje nustatyta, kad atsakovas UAB „Tysart“ turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, atskirojo skundo dėl 2012 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties parengimu, kurių pagrįstumo klausimas nebuvo sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme, nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Tysart“ atskirąjį skundą dėl 2012 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties, kadangi apeliantas neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, be to, klausimai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (dėl kurių atsakovas turėjo bylinėjimosi išlaidų) buvo sprendžiami po skundžiamo teismo sprendimo priėmimo, todėl šis klausimas išspręstinas nagrinėjamoje byloje (CPK 302 str., 265 str. 2 d.).

Nustatyta, kad atsakovas UAB „Tysart“ patyrė 580,80 Lt bylinėjimosi išlaidų už prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą, 290,40 Lt už pakartotinio prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo parengimą bei 726 Lt už atskirojo skundo dėl 2012 m. gegužės 29 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties parengimą, t. y. 1 597,20 Lt. Įvertinus tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. sausio 10 d. nutartimi pakeitė Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 29 d. nutartį, t. y. patenkino iš dalies UAB „Tysart“ atskirąjį skundą, atsakovo UAB „Tysart“ naudai iš ieškovo E. B. priteistina 1 200 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo nagrinėjamoje byloje.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindo priteisti iš ieškovo atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas dėl žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, t. y. 1 700 Lt, bei advokato pagalbos išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, tarp jų 871,20 Lt už apeliacinio skundo parengimą, 580,80 Lt už prašymo atleisti nuo dalies žyminio mokesčio parengimą, 580,80 Lt už prašymo dėl nagrinėjamos civilinės bylos atnaujinimo ir bylos sustabdymo bei 15 Lt už lydraščio dėl žyminio mokesčio kvito pateikimo parengimą, t. y. 2 047,80 Lt advokato atstovavimo išlaidų. Turint omenyje, kad 290,40 Lt išlaidas dėl nuvykimo į Vilniaus apygardos teismą ir susipažinimą su civiline byla, kopijų ir garso įrašo kopijų gavimo apima aukščiau paminėti procesiniai veiksmai, todėl atskirai nepriteistinos (I b. t., 227-238 l.). Taigi iš ieškovo E. B. atsakovo UAB „Tysart“ naudai priteistina iš viso 3747,80 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. spalio 15 d. nutartimi atleido apeliantą UAB „Tysart“ nuo 2 388 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimo, o likusios nesumokėtos žyminio mokesčio dalies (3 077 Lt) sumokėjimą atidėjo iki teismo procesinio sprendimo priėmimo (I b. t., 182, 183 l.). Įvertinus tai, kad iš esmės patenkinamas atsakovo apeliacinis skundas, o ieškovo E. B. ieškinys atmetamas, iš ieškovo valstybės naudai priteistina 2 388 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, nuo kurio mokėjimo atsakovas buvo atleistas, ir 3 077 Lt žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, iš viso – 5 465 Lt (I b. t., 153, 178 l., CPK 96 str. 2 d., 79 str. 1 d., 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Atmesti ieškovo E. B. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Tysart“ dėl skolos priteisimo.

Priteisti iš ieškovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ (j. a. k. 300651366) naudai 1 200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu.

Priteisti iš ieškovo E. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tysart“ (j. a. k. 300651366) naudai 3 747,80 Lt (tris tūkstančius septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 80 centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, o valstybės naudai 5 465 Lt (penkis tūkstančius keturis šimtus šešiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio už atsakovo apeliacinį skundą.

Teisėjai Audronė JarackaitėDanutė GasiūnienėAlvydas Poškus