- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- II-239-951/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00673-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Pažeidėjas
- N. M.
- Nukentėjusysis
- M. B.
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-4447-2019 panaikinimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-4447-2019 N. M. nubaustas 75 eurų bauda dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, padarymo. N. M. nubaustas dėl to, kad 2019 m. birželio 24 d. 18.25 val. (duomenys neskelbtini) vairuodamas transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ar jų turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio aikštelėje važiuojančiai transporto priemonei – motociklui „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl ko motociklo vairuotojas nuvirto. Eismo įvykio metu apgadintas motociklas. Nurodyta, kad tokiais veiksmais N. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 9, 101 punktus.
2019-09-12 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose buvo gautas N. M. skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-4447-2019 panaikinimo. Pateiktame skunde pareiškėjas nurodo su priimtu nutarimu nesutinka ir nurodė, kad jo veikoje nėra ANK 417 str. 3 d. pažeidimo sudėties objektyviosios pusės požymių. Administracinių nusižengimų protokole kaip pažeidimo esmė nurodoma, kad jis, vairuodamas transporto priemonę, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ar turto saugumui, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio aikštelėje važiuojančiai transporto priemonei. Tai nėra tiesa - prieš jam pajudant, transporto priemonė stovėjo automobilių aikštelėje. Jam iš kairės pusės lygiagrečiai, šiek tiek išsikišęs į priekį stovėjo automobilis BMW. Sėsdamas į savo automobilį jis apžiūrėjo aikštelę ir motociklininkų nesimatė. Automobilis stovėjo priekiu judėjimo kryptimi. Vos pajudėjus iš vietos, pamatė staiga atsiradusią kliūtį - į aikštelę įvažiavusį motociklą, iškart sustojo dar kliūčiai nepriartėjus, t. y. jis laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių: pamatęs, kad toliau judėti nesaugu - sustojo, nes įvertino galimybę, kad toliau judėti nesaugu, taip nesukėlė pavojaus kitiems eismo dalyviams, laikėsi visų būtinųjų atsargumo priemonių. Kaip turėjo užfiksuoti pareigūnai eismo įvykio schemoje, jo automobilis buvo pajudėjęs ne daugiau kaip 20 centimetrų (tai gerai matosi tiek nuotraukose iš transporto priemonės priekio ties ratais, tiek nuotraukose ties galiniais ratais, nes aikštelės pagrindas - smulkus žvyras). Elgėsi rūpestingai, atsakingai ir veikė maksimaliai atidžiai, atsakingai situacijoje, kuri susidarė. Taip pat nurodė, kad ne jis, o motociklo „Honda“, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas M. B. nesilaikė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) ir sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams - važiavo pernelyg arti aikštelėje tinkamai pastatytų transporto priemonių eilės, kai aikštelės dydis ir jo judėjimo padėtis leido laikytis didesnio, t. y. saugaus atstumo, nesilaikė KET 115 punkto, kuris numato, kad „kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės.“ Šioje susidariusioje situacijoje jo vairuojamas automobilis laikėsi visų atsargumo priemonių, o M. B. - ne. Transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, valdymas sukelia jos valdytojui didesnę nei įprastai rūpestingumo ir atsakingumo pareigą dėl jo prisiimtos rizikos valdyti didesnį pavojaus šaltinį. B. M. B. nesilaikė pareigos kelyje būti atidus ir rūpestingas, nestebėjo aplinkos, kliūčių, laiku nepadarė išvadų, elgėsi nepakankamai atidžiai ir rūpestingai, taip pažeidė KET reikalavimus. Be to, atkreiptas dėmesys, kad tarp jų transporto priemonių nebuvo jokio kontakto, tarp jų buvo likęs pakankamas atstumas, kad M. B. galėtų pravažiuoti ir užbaigti savo manevrą, t. y. neužkirto kelio kitai transporto priemonei toliau judėti. Jo veiksmai niekaip neprivertė M. B. staigiai keisti judėjimo kryptį ar stabdyti. M. B. sustojo, nors turėjo visas galimybes pravažiuoti nekliudomas ir tik, galimai dėl nepatyrimo, įgūdžių stokos, nenulaikė sustojusios savo transporto priemonės ir su ja nugriuvo, taip pats sau savo tiesioginių veiksmų pasėkoje sukeldamas žalą. Taip pat dar prieš atvykstant pareigūnams, pastatė nugriuvusį motociklą, pastumdamas jį arčiau jo transporto priemonės, taip iškreipdamas situaciją. Nurodė, kad laikėsi KET 9 ir 101 punktų reikalavimų, juos vykdė tinkamai. Nutarime aplinkybės interpretuotos netinkamai, klaidingai. Akivaizdu, kad priimdamas šį nutarimą pareigūnas neįsigilino į situaciją, nevertino nuotraukų iš įvykio vietos, duomenis vertino nevisapusiškai, neobjektyviai. Nutarimas yra priimtas visiškai be pagrindo ir naikintinas.
Atsiliepimas
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus duomenis ir, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą, N. M. veiksmams davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas N. M. teismo posėdyje palaikė savo skundą ir paaiškino, kad automobilį pastatė stovėjimo aikštelėje. Iš kairės pusės stovėjo BMW automobilis. Nukentėjusysis privažiavo iš kairės pusės. Labiau išsikišęs buvo automobilis BMW. Jis atsargiai pajudėjo iš vietos, pavažiavo sprindį, pro automobilio BMW galą pamatė kitą transporto priemonę, sustojo. Motociklas buvo 2-3 metrų atstumu nuo jo. Kai pajudėjo, jo automobilis galėjo vienu kraštu šiek tiek, kokius 2-3 cm, išsikišti iš už BMW automobilio. Kai pamatė nukentėjusįjį, sustojo, kitu atveju būtų įvykęs susidūrimas. Ėmėsi visų atsargumo priemonių. Prieš pajudėdamas apsižvalgė. Kitos galimybės įsitikinti, ar nėra kliūties, nebuvo. Kai pamatė motociklą sustojo. Nežino, kaip tai galima traktuoti kaip KET pažeidimą. Labai lėtai pradėjo judėti iš vietos, nes pajudėjo tik sprindį, apie 20 cm. Jei būtų judėjęs greičiau, būtų pavažiavęs daugiau. Akivaizdu, kad nukentėjusysis ne taip suvokė jo manevrą. Nukentėjusysis privažiavo jo automobilio priekį, sustojo, pasižiūrėjo į jo pusę ir tuomet nuvirto. Nukentėjusysis sustojo tiesiai prieš jo automobilį. Nukentėjusysis sustojo 20-40 cm atstumu nuo automobilio. Kai jis išlipo iš automobilio, nukentėjusysis kėlė savo motociklą nuo žemės. Kai pastatė, nebebuvo galima tiksliai įvertinti, koks buvo atstumas nuo automobilio iki motociklo. Nukentėjusysis motociklą pastatė arčiau automobilio, nei stovėjo prieš nuvirstant. Jo automobilio dešinysis kampas galėjo būti kelis centimetrus išsikišęs iš už BMW automobilio. Nematė, kokiu atstumu motociklas važiavo nuo automobilių, gal metro atstumu. Gal dėl patirties stokos nukentėjusysis nuvirto nuo motociklo. Nukentėjusysis paaiškino, kad važiavo 10 km/h greičiu, tai labai lėtas judėjimas, stabdymo žymių nebuvo. Negali įvertinti, kodėl nukentėjusysis nuvirto. Vien nuo sustojimo, pasižiūrėjimo galėjo prarasti pusiausvyrą ir nuvirsti. Už jo automobilio nebuvo kitų automobilių, kelias buvo laisvas. Sekundžių reikalas buvo nuo pasižiūrėjimo iki nukritimo. Nukentėjusysis iš karto aiškino, kad jis yra kaltas dėl to, kad neįsitikino prieš pajudėdamas. Iš karto nesutiko su nukentėjusiojo vertinimu, todėl skambino į policiją. Pareigūnai vietoje situacijos nevertino, kaltų nenustatinėjo. Kadangi nebuvo susidūrimo, pareigūnai pasakė, kad nėra jokio eismo įvykio, tik neatsargiai elgiamasi su turtu. Po to nusprendė, kad reikia įforminti įvykį. Jis vairuoja nuo 1993 metų, KET žino. Mano, kad KET nepažeidė. Stengėsi nedaryti veiksmų, kurie galėtų sukelti kažkokias pasekmes. Atsargiai ir lėtai pradėjo judėti, kadangi ten ir vaikai lakstė. Matėsi, kiek jis pajudėjo, nes ten žvyro danga, matosi ir nuotraukose. Motociklo vairuotojas elgėsi neatsargiai, turėjo atsakingiau elgtis, nevažiuoti taip arti kitų automobilių. Galėjo kliudyti ir kitus asmenis, buvusius aikštelėje. Jam buvo galimybė judėti toliau nuo automobilių. Aikštelės plotis yra 3-4 metrai. Automobilis užima apie 2,5 metro, tai motociklininkas judėjimui turėjo dar 2 metrus. Toje vietoje matė dar du motociklus, kurie važiavo iš paskos. Kelio danga buvo biri. Kai pajudėjo 20 cm, tada pamatė motociklą. Pastarasis buvo už BMW automobilio. Motociklo ratas greičiausiai dar nebuvo pasiekęs jo automobilio. Motociklo šoninio slydimo tikrai nebuvo. Jo automobilyje šviesos įsijungia automatiškai, kai užveda automobilį.
Nukentėjusysis M. B. teismo posėdyje parodė, kad atvyko į (duomenys neskelbtini) prie ežero. Buvo su dviem draugais. Prie ežero laukė dar keli draugai su motociklais. Visi draugai stovėjo kairėje aikštelės pusėje. Jie važiavo aplink, kad nekliudyti aikštelėje vaikštančių žmonių. Važiavo lėtai, buvo blaivus. Pirma pavara motociklas važiuoja 10-12 km/h greičiu. Jam automobiliai buvo dešinėje pusėje, nuo jų laikėsi virš metro atstumo. Jau žadėjo stoti, kai pamatė, kaip automobilis pradėjo judėti. Sureagavo, sustabdė motociklą, jis šiek tiek slystelėjo, nuvirto ant šono. Išlipo vairuotojas, aprėkė jį, kad laksto. Liudytojas Darius paskambino policijai. Pasakė, kad nelaksto. Virpėjo, buvo paveiktas adrenalino, nepagalvojo, kad galėjo palikti motociklą gulintį. Nuo „(duomenys neskelbtini)“ automobilio važiavo apie 1 metro atstumu. Kai pradėjo stabdyti, motociklas buvo ties automobilio viduriu. Nematė, kokį atstumą pavažiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Atvykus pareigūnams, pamatė, kiek pajudėjo automobilis „(duomenys neskelbtini)“, apie 20-30 cm. Nuo automobilio iki motociklo dar buvo apie 60 cm atstumas. Retai kada tai yra saugus atstumas. Nemano, kad pažeidė KET. Nesutinka, kad važiavo per arti kitų automobilių. Gal dar 40 cm toliau galėjo važiuoti, nes pagal žolyną eina žmonės. Kai buvo ties automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, pamatė įjungtas šviesas, tai buvo 1 s laiko tarpas iki stabdant. Tuo metu jo priekinis ratas jau buvo prie automobilio. Neprisimena, kad būtų pažiūrėjęs į vairuotoją. Kad nebūtų užkliudytas, spaudė stabdžius ir nuvirto nuo motociklo, kad išvengti nelaimės. Motociklas nuvirto dėl užkirstų stabdžių. Jei priekis slysta, skersuojasi ratas ir motociklas krenta. Motociklą keliuose vairuoja 2 metus, o uždarose patalpose motociklą vairuoja nuo 11 metų. Jo vairavimo patirtis yra gera, aštri reakcija. Jis tiesiog pakėlė motociklą, matėsi žymės, kur stabdė. Matė, kad stovi automobilis, bet jis nejudėjo. Įvažinėdamas į aikštelę, pamatė būtent šį automobilį, nes šalia buvo laisvos vietos. Automobilis „(duomenys neskelbtini) “ buvo išlindęs 30 cm iš už kito automobilio. Kairėje pusėje buvo BMW automobilis. Mano, kad „(duomenys neskelbtini) “ automobilio bamperis 20 cm tikrai buvo išlindęs iš už automobilio BMW. Manytų, kad buvo pakankamai staigus vairuotojo manevras. Bandė išvengti situacijos, suko vairą, stabdė, slydo ir motociklas nuvirto. Stabdė priekiniais stabdžiais. Buvo priekinio rato šoninis slydimas. Kai pamatė judantį automobilį, pasuko vairą nuo mašinos, kelis centimetrus pajudėjo ir stabdė. Dėl įvykio susitrenkė kairės rankos pirštą, buvo nutirpęs, susitrenkė riešą. Susitrenkė kairę koją, klubą. Kai atvyko greitoji, jautėsi gerai, tik vėliau pajuto, kad susižeidė ir daugiau kur. Į gydytojus kreipėsi eismo įvykio dienos vakarą. Nėra susipažinęs su specialisto išvada. Nenorėjo žmogui kenkti, tai nesikreipė dėl sužalojimo masto.
Liudytoja I. M. teismo posėdyje parodė, kad yra N. M. žmona, sutinka būti apklausiama šioje byloje. Birželio 24 d. ketino važiuoti namo. Vos pajudėjus, vyras sustojo, nes pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja motociklininkai. Motociklininkas privažiavo, sustojo ir nuvirto. Jų mašina stovėjo toliau, nei visos kitos mašinos. Jų mašina iš už kitų mašinų neišlindo. Nukentėjusysis pradėjo reikšti pretenzijas, kad sudaužytas motociklas. Policijos nuotraukose gerai matosi, kad jų automobilis buvo toliau nei automobilis BMW. Automobilis BMW jiems buvo iš kairės, motociklininkas irgi buvo iš kairės. Kai vyras stabtelėjo, pamatė motociklininką. Nukentėjusysis jau buvo beveik ties jų automobilio priekiu. Jie jau buvo sustoję. Iki to laiko motociklo nematė. Mano, kad motociklas nuo jų automobilio buvo apie 1 metro atstumu. Mano, kad nukentėjusysis nesuvaldė motociklo. Jis virto ne stabdydamas, o buvo sustojęs, pasižiūrėjo į juos ir nuvirto. Nukentėjusysis ir dar 10 jo draugų juos užsipuolė, aiškino, kad jie kalti, kad nukentėjusiajam padaryta žala, suskaičiavo 300 Eur. Pozicija buvo iš karto gynybinė, nes pradėjo sakyti, kad skambina į policiją. Iki atvykstant pareigūnams, motociklas jau buvo pakeltas. Virstant motociklas šiek tiek pasislinko, tai pastatė į tą vietą, į kurią pasislinko, tai buvo apie 20 cm arčiau jų mašinos. Kiek netrukdė automobilis BMW, toliau gerai viską matė. Motociklo vairuotojas matė visas aikštelėje buvusias mašinas. Jei būtų važiavęs ne pagal mašinų eilę, o ten, kur reikėjo važiuoti, būtų viską matęs. Galbūt važiavo per arti. Jam buvo galimybė važiuoti saugesniu atstumu. Jos vairavimo patirtis yra gera. Mano, kad jos sutuoktinis KET nepažeidė. Nukentėjusysis nesilaikė taisyklių, nes jie jam buvo iš dešinės pusės. Galėjo vaikas išbėgti, motociklininkas jo lygiai taip pat būtų nematęs. Iš stovėjimo vietos išvažiuojantis automobilis turi įsitikinti, kad nėra kliūčių. Vyras įsitikino, o, pamatęs kliūtį, sustojo. Nuo nukentėjusiojo sustojimo iki nuvirtimo praėjo 3 sekundės.
Liudytoja I. Š. teismo posėdyje parodė, kad iš matymo pažįsta asmenis, matė eismo įvykyje. Datos neprisimena, gavo iškvietimą dėl techninio eismo įvykio, po to persikvalifikavo į įvykį su sužalotais asmenimis. Viskas buvo (duomenys neskelbtini). Atvykus rado automobilio vairuotoją ir motociklo vairuotoją. Automobilis stovėjo stovėjimo vietoje, pradėjo važiuoti, pavažiavo kelis centimetrus. Motociklas važiavo priekyje, išsigando ir nuvirto. Nuvirtęs motociklininkas susižalojo. Remiantis KET 101 p., automobilio vairuotojas turėjo įsitikinti, kad yra saugu važiuoti. Buvo apsunkintos aplinkybės, nes iš abiejų pusių stovėjo automobiliai. Eismo įvykio vietoje automobilio vairuotojas teigė, kad motociklo vairuotojas važiavo per arti automobilių. Atstumo niekas nenurodo, todėl motociklininkas nieko nepažeidė. Motociklininkas nuvirto dėl kito eismo dalyvio veiksmų, dėl to turėjo forminti eismo įvykį. Prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas turėjo įsitikinti, kad yra saugu. Nukentėjusysis pats važiavo į ligoninę, tai mano, kad jam buvo padarytas sveikatos sužalojimas. Kai atvyko, automobilis stovėjo savo vietoje. Lyg matavo, kiek automobilis pajudėjo, atstumo neprisimena. Buvo pajudėta iki vieno metro atstumu. Negali pasakyti, ar motociklas buvo toje vietoje, kaip ir įvykio metu. Gal kolega fotografavo, neprisimena. Automobilio vairuotojas teigė, kad įsitikino, ar saugu, truputį pavažiavo, pamatė motociklą ir spėjo sustoti. Kai atvyko, iš kairės pusės buvo automobilis. Neprisimena, kuris automobilis buvo labiau išsikišęs. Automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pažeidė KET. Šviesus automobilis buvo labiau išsikišęs. Negali pasakyti, ar motociklo vairuotojas galėjo matyti automobilį „(duomenys neskelbtini) “, žiūrint į nuotrauką, mano, kad galėjo matyti. Buvo kalbėta, kokiu atstumu nuo kitų automobilių važiavo motociklas. Nėra girdėjusi KET taisyklės, kuri nurodytų, kokiu atstumu turi važiuoti transporto priemonės viena nuo kitos. Jos turi važiuoti saugiu atstumu. Jei motociklas neužkabino kitų automobilių, tai gal važiavo saugiu atstumu. Motociklas nuvirto, nes vairuotojas išsigando, kai automobilis pajudėjo.
Liudytojas G. Ž. teismo posėdyje parodė, kad asmenys žinomi iš darbo. Įvykis buvo Kairiuose, gavo pranešimą, atvykę į aikštelę, rado nuvirtusį motociklą. Aiškinantis aplinkybes, vienas vairuotojas nurodė, kad pradėjo važiuoti ir iš karto sustojo. Motociklo vairuotojas aiškino, kad važiavo palei automobilius, pamatė judantį automobilį ir išsigandęs nuvirto. Nebuvo jokio kontakto, buvo apgadintas motociklas. Motociklininkas skundėsi rankos skausmais. KET nurodyta, kad, išvažiuojant iš vietos, turi įsitikinti, ar yra saugu. Nežino, ar įmanoma įsitikinti, ar saugu. Automobilio vairuotojui matomumas buvo apsunkintas, kadangi iš tos pusės stovėjo kiti automobiliai. Nežino, kuris automobilis stovėjo labiau išsikišęs. Automobilis pajudėjo, bet nedaug. Lyg matavo atstumą. Nežino, kokiu atstumu važiavo motociklas, šalia automobilių. Nėra nurodytas atstumas, kokiu reikia važiuoti šalia kitų transporto priemonių. Automobilio vairuotojas pamatė motociklą tuomet, kai pradėjo judėti. Dėl jo veiksmų motociklininkas nuvirto. Jei automobilis nebūtų pajudėjęs, motociklas nebūtų nuvirtęs. Motociklininkas išsigando, nes pamatė judantį automobilį. Kai važiuoji, nesuprasi, ar kita transporto priemonė sustos. Negali pasakyti, ar, atvykus į įvykio vietą, motociklas stovėjo, ar buvo nuvirtęs. Foto lentelėje mašinos taip ir stovėjo. Automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pajudėjo. Motociklas važiavo tiesiai, jam matomumas buvo geras. Automobilio vairuotojui matomumas buvo prastas. Šiuo atveju automobilio vairuotojas ne vienas važiavo, galėjo keleivis išlipti pažiūrėti, ar nėra kliūčių saugiai išvažiuoti. Vairuotojas turi kažkaip įsitikinti, kad yra saugu. Mano, kad galima judėti po truputį į priekį, kol bus aiškus matomumas.
Liudytojas D. M. teismo posėdyje parodė, kad žino, kodėl yra kviečiamas. Joninių antrą dieną važiavo su draugais prie (duomenys neskelbtini) ežero. Važiavo trise vienas paskui kitą. Aikštelės pagrindas buvo žvyras. Važiavo vienas paskui kitą 5 metrų atstumu. Planavo sustoti. Dešinėje pusėje stovėjo keletas mašinų, viena buvo išlindusi. Jis važiavo antras. Kai M. pravažiavo labiau išlindusią mašiną, šalia buvusi mašina pajudėjo. Įvyko incidentas. Atsitrenkimo nebuvo. M. stabdė, pačiuožė ir nuvirto ant šono. Žmogus, kuris pajudėjo su automobiliu, per labiau išsikišusią mašiną nematė, kad kažkas atvažiuoja. Matė, kaip automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pajudėjo. Jie planavo už tų automobilių sustoti. Matė, kad už išsikišusios mašinos stovi kitas automobilis. Išsikišusio automobilio markės neprisimena, jis stovėjo apie metrą labiau išsikišęs nei automobilis „(duomenys neskelbtini) “. Automobilį „(duomenys neskelbtini) “ pamatė, kai jis jau išvažinėjo. Nematė, kiek iš viso jis pajudėjo į priekį. Spėjo pamatyti, kad pajudėjo. Išsikvietė policiją, nes nesutarė, kas kaltas. Automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojas nepasižiūrėjo, ar atvažiuoja kita transporto priemonė. Jei būtų matęs, nebūtų pajudėjęs. Kai automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pajudėjo, M. motociklo priekinis ratas buvo netoliese, ties automobilio kairės pusės priekine lempa. Stabdė abu, tiek automobilis, tiek motociklas. Stabdant žvyrkeliu, vis tiek pavažiuojama į priekį. Kai M. sustabdė, nukrito nuo motociklo. M. bandė išvengti įvykio, stabdė, nusuko vairą nuo automobilio „(duomenys neskelbtini) “. Tai buvo instinktyviai. Kelio danga buvo žvyras, dėl to M. nukrito. Nebūtų nukritęs, jei automobilis nebūtų važiavęs. Sustojant motociklas stabdomas taip pat. Automobilis negalėjo pajudėti, kol neįsitikino, kad yra saugu važiuoti. M. važiavo šalia stovinčių automobilių 1-1,5 metro atstumu. Nežino, ar M. matė „(duomenys neskelbtini) “ automobilį. Nematė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) “ ketina važiuoti. Mano, kad automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojas išvažiavo neapsidairęs, neįsitikinęs, kad yra saugu. Negalima pradėti judėti, kol nėra įsitikinta. M. B. važiavo apie 10 km/h greičiu, nes šone dar buvo žmonių. Gali būti, kad ši transporto priemonė, kuri užfiksuota foto lentelėje, stovėjo šalia automobilio „(duomenys neskelbtini) “. Nepamena, ar automobilis „(duomenys neskelbtini) “ po įvykio pavažiavo atgal. Policija žiūrėjo pagal padangų žymes. Negali pasakyti, ar automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pavažiavęs išlindo iš už šalia stovinčio automobilio. Motociklas nukrito į priešingą pusę, nei stovėjo automobilis. Po to motociklas buvo pastatytas arčiau mašinos, nes buvo nesutarta, kas teisus. M. gal pabijojo, kad automobilio vairuotojas gali pasišalinti, tai kaip ir užstatė automobilį. Automobilio „(duomenys neskelbtini) “ pajudėjimo trajektorija buvo tokia, kaip užfiksuota foto lentelėje. Nematė, kaip pareigūnai matuoja įvykio vietą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą, įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Straipsnio sankcijoje nurodyta, kad minėtas administracinis nusižengimas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimties iki devyniasdešimties eurų. Taip pat pagal ANK 417 straipsnio 9 dalį už ANK 417 str. 3 d. numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vieno iki šešių mėnesių. Skundžiamame nutarime nurodyta, kad N. M. savo veiksmais pažeidė KET 9, 101 punktų reikalavimus. KET 9 punktas nurodo, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. KET 101 punktas nurodo, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.
Nuo pat nagrinėjamo administracinio nusižengimo teisenos pradžios N. M. tvirtino, kad jo veikoje nėra nusižengimo sudėties, t. y. nėra objektyviosios pusės požymių. Jis aiškino, kad jo automobilis stovėjo priekiu judėjimo kryptimi, prieš pajudėdamas jis apsižvalgė, apžiūrėjo aikštelę ir motociklininkų nematė, labai lėtai pradėjo judėti iš vietos ir ėmėsi visų atsargumo priemonių, nes, kai staiga pamatė atsiradusią kliūtį – į aikštelę įvažiavusį motociklą, iš karto sustojo, buvo pajudėjęs tik sprindį, apie 20 cm. Taip pat nurodė, kad nukentėjusysis privažiavo jo automobilio priekį, sustojo, pažiūrėjo į jo pusę ir tuomet nuvirto, todėl ne jis, o motociklo vairuotojas buvo nerūpestingas ir neatidus, pažeidė KET, nes važiavo pernelyg arti stovėjusių automobilių. Teismas iš esmės remiasi tokiais N. M. paaiškinimais, nes jų nepaneigia kita bylos medžiaga. Liudytoja I. M. teismui nurodė, kad N. M. įsitikino, jog išvažiuojant iš stovėjimo vietos nėra kliūčių, o vos pajudėjęs vyras sustojo, nes pamatė, kad iš kairės pusės atvažiuoja motociklininkai. Liudytoja taip pat teigė, kad motociklininkas privažiavo, sustojo ir nuvirto, mano, kad nukentėjusysis nesuvaldė motociklo, nes jis virto ne stabdydamas, o buvo sustojęs, pasižiūrėjo į juos ir tik tada nuvirto, jei nukentėjęs būtų važiavęs ne pagal mašinų eilę, o ten, kur reikėjo važiuoti, būtų viską matęs, galbūt jis važiavo per arti automobilių, nors jam buvo galimybė važiuoti saugesniu atstumu. Teismas remiasi tokiais liudytojos parodymais, nes jie duoti davus priesaiką sakyti tiesą, be to, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų liudytojos nurodytas aplinkybes.
Tai, kad nukentėjusysis M. B. važiavo apie vieno metro atstumu nuo stovinčių transporto priemonių patvirtino ir pats teisme apklaustas M. B., tvirtindamas, kad nuo „(duomenys neskelbtini) “ automobilio jis važiavo apie 1 metro atstumu. Liudytoja I. Š. teismo posėdyje parodė, kad eismo įvykio vietoje automobilio vairuotojas teigė, kad motociklo vairuotojas važiavo per arti automobilių, tačiau atstumo niekas nenurodė, todėl motociklininkas nieko nepažeidė, be to, tvirtino, kad nėra girdėjusi KET reikalavimo, kuris nurodytų, kokiu atstumu turi važiuoti transporto priemonės viena nuo kitos, teigdama, kad jos turi važiuoti saugiu atstumu. Liudytojas G. Ž. teismui taip pat teigė, kad nežino, kokiu atstumu važiavo motociklas nuo automobilių, nėra nurodytas atstumas, kokiu reikia važiuoti nuo šalia esančių kitų transporto priemonių. Šiuo atveju sutiktina, kad KET nenumato, kokiu atstumu reikia važiuoti nuo šalia esančių kitų transporto priemonių, tačiau pažymėtina, kad šis atstumas turi būti saugus. KET 126 punktas įtvirtina, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Esant nagrinėjamai situacijai, teismui kyla pagrįstų abejonių, ar M. B., vairuodamas motociklą, laikėsi KET 126 punkto reikalavimų.
Šioje byloje N. M. buvo inkriminuotas KET 101 punkto pažeidimas, kad prieš pradėdamas važiuoti, vairuotojas neįsitikino, jog tai daryti saugu, ir nedavė kelio nukentėjusiajam. Tačiau aiškinantis įvykio aplinkybes, N. M. tvirtino, kad prieš pradėdamas važiuoti jis apsižvalgė, ar nėra kliūties, kliūčių nebuvo, tik atsiradus kliūčiai, automobilį iš karto sustabdė, buvo pajudėjęs tik sprindį, apie 20 cm. Tai, kad automobilis, vos pajudėjęs, buvo iš karto sustabdytas, patvirtina ir bylos medžiaga. Liudytoja I. M. teigė, kad automobilis pavažiavo vos 20 centimetrų. Pats nukentėjusysis M. B. teigė, kad automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pavažiavo apie 20-30 cm. Byloje esančios fotonuotraukos taip pat liudija, kad N. M. vairuotas automobilis pavažiavo apie 20 centimetrų ir sustojo. Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis „(duomenys neskelbtini) “ buvo įvažiavęs giliau į stovėjimo vietą nei šalia stovėjęs BMW markės automobilis. Kas reiškia, kad net ir automobiliui „(duomenys neskelbtini) “ pajudėjus iš stovėjimo vietos 20 centimetrų, N. M. automobilis akivaizdžiai neišsikišo iš šalia stovinčios transporto priemonės. Liudytoja I. M. teigė, kad jų mašina stovėjo toliau nei visos kitos mašinos, jų mašina iš už kitų mašinų pavažiavusi neišlindo. Liudytoja I. Š. teismo posėdyje parodė, kad šviesus automobilis (BMW) buvo labiau išsikišęs, nei automobilis „(duomenys neskelbtini) “. Nukentėjusysis teismui teigė, kad mano, jog po to, kai automobilis „(duomenys neskelbtini) “ pajudėjo, automobilio bamperis 20 cm tikrai buvo išlindęs iš už automobilio BMW. Tokios aplinkybės rodo, kad net ir motociklo vairuotojui judant apie 1 metro atstumu nuo stovinčių transporto priemonių, o N. M. vairuotam automobiliui pajudėjus 20 centimetrų iš stovėjimo vietos, atstumas tarp transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo pakankamai didelis, kas neleidžia teismui daryti išvados apie N. M. veiksmų pavojingumą ar KET reikalavimų pažeidimą.
Šiuo atveju įvertintina ir tai, kad N. M., pamatęs kliūtį, iš karto ėmėsi veiksmų, staigiai sustabdė vos pajudėjusią transporto priemonę. Atkreipiant dėmesį į tai, kad transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) greitis nebuvo didelis. Tuo tarpu daryti priešingas išvadas teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Bylos duomenys liudija ir tai, kad automobilis su motociklu nesusidūrė, jokio kontakto tarp transporto priemonių nebuvo. Dėl nurodytų aplinkybių teismui kyla abejonių, ar N. M. veiksmus, kai pastarasis, pastebėjęs kliūtį, t. y. atvažiuojantį motociklą, laiku sustabdė vairuojamą transporto priemonę, dėl ko buvo išvengta susidūrimo, galima laikyti priežastiniame ryšyje su M. B. motociklo apgadinimu. Todėl svarbu nustatyti, kaip M. B. motociklas buvo apgadintas. Iš bylos aplinkybių matyti, jog motociklo vairuotojas kartu su motociklu krito ant žemės. M. B. teismui tvirtino, kad bandė išvengti avarijos, suko vairą, stabdė, slydo ir motociklas nuvirto. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytoju apklaustas D. M.. Pastarasis dar teigė, kad kelio danga buvo žvyras, dėl to M. B. nukrito. Tokios aplinkybės rodo, kad įvertinus kelio dangą, atstumą tarp transporto priemonės „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir motociklo „Honda“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris buvo pakankamai didelis, nukentėjusiojo vairuotos transporto priemonės specifiką (dviratė), N. M. veiksmus – pavažiavo nedidelį atstumą, atsiradus kliūčiai, stabdė automobilį, abiejų transporto priemonių nedidelį greitį, darytina išvada, jog susidariusioje eismo situacijoje paties M. B. reakcija nebuvo tinkama. Tuo pačiu atkreipiant dėmesį ir į tai, kad, kaip nurodė N. M., tik užkūrus automobilį, automatiškai įsijungia mašinos lempos, tačiau šiuo atveju matyti, kad M. B. per vėlai pastebėjo įjungtas automobilio šviesas. Kaip jis pats tvirtino, jis buvo ties automobiliu „(duomenys neskelbtini) “, kai pamatė įjungtas šviesas, tai buvo vienos sekundės laiko tarpas iki stabdant, tuo metu jo priekinis ratas jau buvo prie automobilio ir jis išsigando. Liudytojai I. Š. ir G. Ž. teismo posėdyje taip pat parodė, kad motociklas važiavo priekyje, pamatęs judantį automobilį, išsigando ir nuvirto.
Aukščiau nurodytų aplinkybių analizė rodo, kad N. M., pamatęs atvažiuojantį motociklą, nedelsiant sustojo, t. y. davė kelią atvažiuojančiam kitam eismo dalyviui, motociklas ir automobilis nesusidūrė, nesusilietė, jokio kontakto tarp jų nebuvo. Tuo tarpu tai, kad M. B. netinkamai suvokė situaciją, ėmėsi impulsyvių veiksmų, važiuodamas žvyruota kelio danga išsigando, priekinių stabdžių pagalba stabdė motociklą, staiga suko vairą į šoną, motociklas ėmė slysti bei, pasak paties nukentėjusiojo, dėl užkirstų stabdžių nuvirto, negali lemti administracinės atsakomybės N. M.. Išdėstyti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad N. M. laikėsi visų būtinų atsargumo priemonių, prieš išvažiuodamas iš stovėjimo vietos, įsitikino, kad tai daryti saugu, iš vietos pajudėjo labai nedidelį atstumą, o pamatęs atvažiuojantį motociklą ir suvokęs, kad toliau važiuoti nesaugu – sustojo, todėl savo veiksmais N. M. nepažeidė KET 101 p. reikalavimų.
N. M. teigė, kad nukentėjusysis M. B. pažeidė KET, nes jo vairuotas automobilis buvo nukentėjusiajam iš dešinės ir šis, vadovaudamasis dešinės rankos taisykle, privalėjo duoti jam kelią. Tačiau su šiuo N. M. argumentu teismas nesutinka. Iš KET 155 p. matyti, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 61 d. įtvirtinta, jog sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Akivaizdu, jog vieta, kurioje įvyko įvykis, nebuvo sankryža, transporto priemonių važiavimo kryptys susikirto ne susikertant dviem keliams, o automobilio „(duomenys neskelbtini) “ vairuotojui N. M. pajudant iš stovėjimo vietos, dėl šios priežasties šiuo atveju KET 155 p. negali būti taikomas. Pareigą praleisti automobilį iš dešinės numato ir KET 115 p., kuriame numatyta, jog, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka KET neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Tačiau iš stovėjimo vietos pajudančio automobilio važiavimo tvarka aptarta KET 101 p., kuriame inter alia numatyta, jog prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, dėl šios priežasties KET 115 p. taip pat negali būti taikomas, todėl nukentėjusiajam M. B. nekilo pareiga praleisti dešinėje stovėjusį ir iš stovėjimo vietos pajudantį N. M. automobilį (tapačiai pasisakyta ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-379-557/2017).
Kaip minėta, teismas privalo nustatyti visus būtinus tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius (taip pat ir pažeidėjo kaltę) administracinio nusižengimo sudėties požymius, nesant nors vieno iš jų, administracinio nusižengimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju įvertinus įrodymų visumą, pripažintina, kad administracinio nusižengimo byloje nėra surinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog N. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d., bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis byloje Nr. N663-156/2007). Kadangi nėra jokių neginčijamų įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti N. M. kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-4447-2019, kuriuo N. M. nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį, naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
pareiškėjo N. M. skundą tenkinti.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-4447-2019, kuriuo N. M. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.